Kelių kokybė: be defektų – tik 4 iš 33 kelių
Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos ir Ke­lių di­rek­ci­jos at­lik­tas 33 vals­ty­bi­nės reikš­mės ke­lių ko­ky­bės au­di­tas par­odė, kad 29 iš tir­tų ke­lių yra ne­ko­ky­biš­ki, kad dėl blo­gai nu­ties­tų ke­lių vals­ty­bė ga­lė­jo pa­tir­ti 16 mln. eu­rų ža­lą. 

Tai ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Anot jo, auditas parodė, kad tirtų kelių kokybė yra 25 proc. blogesnė nei tinkamai nuteistų kelių, o bendra valstybei padaryta žala gali siekti 16 mln. eurų. Ministro teigimu, darbus atlikusių rangovų bus reikalaujama defektus ištaisyti. Darbus tirtuose keliuose atliko bendrovės „Kauno keliai“, „Kauno tiltai“, „Kamesta“, „Panevėžio keliai“, „Alkesta“, „Hidrostatyba“, „Lemminkainen Lietuva“, „Eurovia Lietuva“, „Žemaitijos keliai“, „Šiaulių plentas“, „Fegda“ ir kitos. Ministerijos specialistų vertinimu, dėl šių defektų kelių tarnavimo laikas sutrumpėjo 5 metais. Dėl prastai nutiestų kelių juose formuojasi provėžos ir duobės, pastebimas greitesnis dangos senėjimas, plyšiai, kelio dangoje kaupiasi drėgmė, didesnis neigiamas šalčio poveikis. Kelių kokybės tyrimus Kelių direkcija atliko kartu su Kelių ir transporto tyrimo institutu, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo institutu bei Švedijos Nacionaliniu kelių ir transporto tyrimo institutu VTI. Pirmojo kelių kokybės audito rezultatai pristatyti vasario pradžioje. Pirminis tyrimas parodė, kad 9 iš 10-ties tirtų kelių yra nekokybiški, o dėl defektų buvo prarasta 5,5 mln. eurų. Tuo metu asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Rimvydas Gradauskas pareiškė, kad asociacijos turimais duomenimis, „audito metu keliai buvo skenuojami radariniu skeneriu, kuris detaliai parodo visos kelio dangos storį. Radus vieną nedidelę vietą, kur danga plonesnė, nepaisant to, kad kompleksiškai visas kelias viršija arba atitinka reglamento reikalavimus, buvo paimamas mėginys ir teigiama, jog visas kelias yra brokuotas“.