Kelininkai siekia Briuselio paramos prieš valstybės monopolį
Pri­va­čioms įmo­nėms kon­ku­ruo­ti su vals­ty­bi­nė­mis – su­dė­tin­gas iš­šū­kis, kai vals­ty­bė nu­sta­to rin­kos tai­syk­les, kon­tro­liuo­ja kon­ku­ren­ci­jos są­ly­gas ir pri­žiū­ri at­lik­tų dar­bų ko­ky­bę. To­kią tvar­ką jau an­trus me­tus ban­do įtvir­tin­ti Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja, su­tei­ku­si vals­ty­bės įmo­nei mo­no­po­li­nes tei­ses. Tuo įsi­ti­ki­nu­si aso­cia­ci­ja „Lie­tu­vos ke­liai“ pa­tei­kė Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai (EK) pra­šy­mą iš­tir­ti, ar mi­nis­te­ri­jos ir jai pa­val­džių ins­ti­tu­ci­jų veiks­mai ne­si­ker­ta su Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­se.

Skundą dėl susiklosčiusios padėties kelininkus vienijanti asociacija pateikė Europos Komisijai dar vasarą. Dokumente nurodoma, kad Susisiekimo ministerija, 2017–2018 metais vykdydama kelių priežiūros sektoriaus reformą, priėmė daug sprendimų, kuriais buvo pažeistos Sutarties dėl Europos Sąjungos (ES) veikimo nuostatos, draudžiančios rinkos monopolizavimą ir neteisėtą valstybės pagalbą.

Lietuvos automobilių kelių direkcija, netaikydama viešojo pirkimo ar kitų konkurencingų procedūrų, patikėjo valstybinių kelių priežiūrą valstybės įmonei „Kelių priežiūra“.

Dalinis funkcijų atskyrimas

Susisiekimo ministerija kelių infrastruktūros valdymą perdavė sau pavaldžiai Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD). Taip valstybinių kelių infrastruktūros valdymas buvo tarsi atskirtas nuo komercinės priežiūros funkcijos.

LAKD, kaip valstybinių kelių valdytoja, privalėjo parinkti ūkio subjektą ar subjektus, kurie teiktų valstybinių kelių priežiūros paslaugas. Direkcija, netaikydama viešojo pirkimo ar kitų konkurencingų procedūrų, patikėjo valstybinių kelių priežiūrą valstybės įmonei „Kelių priežiūra“, kuri įgyvendinant reformą 2017 metais buvo sukurta sujungiant dešimt buvusių regioninių bendrovių ir VĮ „Automagistralė“.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ tarybos pirmininkas Rimvydas Gradauskas įžvelgia pavojų, kad valstybei strategiškai svarbioje srityje gali įsigalėti neprognozuojamos valdininkų iniciatyvos ir sprendimai, kurie prasilenkia su ES teisės principais.

Asociacijai atstovaujantis „Ellex Valiūnas ir partneriai“ advokatas Marius Juonys komentuoja, kad valstybės sprendimais ir pagalba buvo sudarytos prielaidos VĮ „Kelių priežiūra“ sukurti monopolinę padėtį kelių priežiūros rinkoje ir monopolinei veiklai skirtus resursus (perduotą valdyti sujungtų įmonių turtą – techniką, karjerus, druskos sandėlius ir pan.) naudoti veiklai plėsti į kitas konkurencingas (kelių tiesimo, vietinių kelių tiesimo ir remonto) rinkas bei konkuruoti su valstybės pagalbos negaunančiomis įmonėmis.

„Kelių sektorių reguliuojančios institucijos veikia ir kaip rinkos reguliatoriai bei pagrindiniai privačių kelių statybos įmonių užsakovai, ir kaip VĮ „Kelių priežiūra“ savininkai, suinteresuoti būtent jų kontroliuojamo verslo sėkme“, – atkreipia dėmesį teisininkas.

Vienintelei „Kelių priežiūrai“ iš šių metų valstybės biudžeto skirta 79 mln. eurų. Kitos kelių priežiūros įmonės biudžeto nefinansuojamos.

Ir užsako, ir dalyvauja

Anot R. Gradausko, rinkos ekonomikos principams prieštarauja tai, kad valstybės ištekliais remiamas valdiškas verslas veržiasi į konkurencingas rinkas, išstumdamas privačias įmones, kurios tokios paramos ir privilegijų neturi. Jis nuogąstauja, kad valdininkų sukurtas precedentas kelių sektoriuje gali paskatinti panašias iniciatyvas kitose ekonomikos srityse.

„Įmonės nebijo konkurencijos, tačiau nori, kad ji būtų sąžininga, nes tik taip sukuriamas efektyvumas ir skaidrumas, apie kuriuos tiek daug kalba Susisiekimo ministerija, – teigia R. Gradauskas. – Susiklosčiusios probleminės padėties sprendimas ypač aktualus rengiant 2019 metų nacionalinį biudžetą ir formuojant kelių infrastruktūros plėtros finansavimą, todėl kokių nors žinių iš Briuselio labai laukiame. Kol kas Europos Komisija vertina mūsų skunde nurodytas aplinkybes ir renka aktualią informaciją apie padėtį Lietuvos kelių sektoriuje.“

R. Gradauskas pabrėžia, kad Lietuva, ES narė, privalo laikytis Bendrijos taisyklių ir konkurencijos teisės principų, kurie aiškiai nurodo, kad asmuo, kontroliuojantis rinką, negali konkuruoti toje rinkoje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. Taip pat jis siūlo panagrinėti, kaip veikia kitos valstybės įmonės ir kada valstybei iš tiesų iškyla būtinybė steigti savo valdomą įmonę ūkio sektoriuje, veikiančiame pagal rinkos ekonomikos principus.

M. Juonio teigimu, asociacijos nariai yra įsitikinę, kad po reformos susiklosčiusi padėtis yra žalinga kelių sektoriui ir valstybei: valstybės ištekliai naudojami neefektyviai, o tais ištekliais yra naikinama konkurencija ten, kur ji egzistavo ar galėjo egzistuoti.

R. Gradauskas primena, kad iki 2017 metų valstybinius kelius patikėjimo teise valdė regioninės kelių priežiūros įmonės, kurioms iš biudžeto buvo skiriama lėšų kelių infrastruktūrai išlaikyti.

Iškart kelios problemos

Advokato M. Juonio teigimu, minėti valstybės sprendimai suponuoja iškart kelias problemas. Pirmiausia – valstybinių kelių priežiūros rinkos monopolizavimą ir de jure, ir de facto. Tai pasireiškia ne tik tuo, kad su VĮ „Kelių priežiūra“ be jokio konkurso yra sudaryta sutartis dėl valstybinių kelių priežiūros paslaugų teikimo, bet ir tuo, kad reorganizuojant regionines kelių priežiūros įmones į VĮ „Kelių priežiūra“ šiai įmonei buvo perduoti tokie esminiai kelių priežiūros infrastruktūros elementai kaip druskos sandėliai, karjerai.

„Prieigos prie šios infrastruktūros neturintiems konkurentams iš esmės apsunkinama galimybė konkuruoti dėl kelių priežiūros paslaugų, jeigu kada nors ateityje LAKD nuspręstų laikytis įstatymų ir pirkti paslaugas konkurencingu būdu. Taigi, per kelių sektoriaus reformą priimti sprendimai sudarė prielaidas valstybinių kelių priežiūros paslaugų rinkos monopolizavimui ir dabar, ir ateityje. Siekdama pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda, valstybė privalėjo išlaikyti šią infrastruktūrą atvirą, t.y. sudaryti galimybę ja naudotis bet kuriam kelių priežiūros paslaugų konkursą laimėjusiam subjektui“, – sako jis.

Kita problema, anot advokato, yra tai, kad su monopolija susiję konkurencijos iškraipymai yra perkeliami ir į kitas rinkas, kurios iki šiol buvo atviros konkurencijai. Tai pirmiausia kelių statybos ir vietinės reikšmės kelių priežiūros rinkos, kur darbai iki šiol yra perkami konkurencingai, t.y. viešųjų pirkimų būdu.

LAKD: niekas nieko nenuskriaudė

LAKD laikinasis vadovas Vitalijus Andrejevas „Lietuvos žinioms“ tvirtina, kad vienuolika įmonių buvo reorganizuotos į vieną pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) reikalavimus, nes valstybei neracionalu valdyti tiek daug tos pačios paskirties įmonių.

„Toks buvo Vyriausybės sprendimas. Sujungtų įmonių turtas natūraliai keliavo į vieną įmonę. Taigi niekas nieko nenuskriaudė. Priešingai, valstybinės reikšmės keliai buvo sujungti į vieną VĮ „Kelių priežiūra“ balansą. Regioninėms įmonėms ir anksčiau būdavo skiriama lėšų keliams prižiūrėti. Būdavo ir planavimo problemų, nes dalį kelių priežiūros darbų planuodavo regioninės įmonės, o dalį – LAKD“, – komentuoja V. Andrejevas.

Dabar, anot jo, „viskas išgryninta“. Esą „Kelių priežiūra“ kelių nevaldo, o juos prižiūri savivaldybių komunalinio ūkio įmonės. Vyriausybės nutarimu, anot jo, tęsiama tradicija lėšas skirti kelių priežiūrai, o ne įmonių veiklai.

Pasak LAKD laikinojo vadovo, sujungus regionines įmones, finansavimas kelių priežiūrai sumažėjo 5 mln. eurų, nors prižiūrima ir greideriuojama daugiau kelių, be to, „yra plika akimi nematomų, bet LAKD apskaitomų darbų“. Jo teigimu, „Kelių priežiūra“ yra orientuota ne tik į atliekamų darbų kokybę, bet ir didesnę darbų apimtį bei mažesnes kainas. Ši įmonė yra atskaitinga Aplinkos ministerijai, o LAKD yra darbų užsakovė pagal patvirtintą Kelių priežiūros plėtros programą.

Pasak jo, kitas numatytas žingsnis yra rinką liberalizuoti, t. y. kelių priežiūros paslaugas atiduoti valdyti rinkai. „Tam reikia pasirengti, nes tokios reformos nevykdomos per dieną. Yra numatyta kryptis ir ja judama“, – teigia V. Andrejevas.

Ne visko imasi

LAKD vadovas tvirtina, kad asociacija „Lietuvos keliai“ neturi pagrindo priekaištauti dėl sudaromų nelygiaverčių sąlygų konkuruoti rinkose. „Šis klausimas turėjo būti keliamas dar 1990 metais, nes regioninės įmonės visada dalyvaudavo konkursuose. „Joms pagal nutylėjimą buvo nustatoma 20 proc. riba“, – sako laikinasis LAKD vadovas. Anot jo, šiemet buvo pasirašyta sutarčių su rangovais ir kitais paslaugų teikėjais už 178 mln. eurų. „Kelių priežiūra“ laimėjo 5 sutartis už 1,7 mln. eurų, arba 0,8 proc. visų pasirašytų sutarčių vertės.

„Tai nėra ta dalis, kuri turėtų kelti nerimą kelininkams, – neabejoja V. Andrejevas. – Kita vertus, kai kuriuose konkursuose „Kelių priežiūra“ buvo vienintelė dalyvė. Kiti rodo nepasitenkinimą, kad „Kelių priežiūra“ dalyvauja konkursuose, bet ji gali dalyvauti tik smulkiuose, iki 1 mln. eurų vertės konkursuose, o LAKD skelbia ir konkursus, kurių vertė – 10–40 mln. eurų. Pastarasis atvejis – pėsčiųjų perėjų įrengimas valstybinės reikšmės keliuose. Nustatėme, kad 1700 šių perėjų yra svarbios, bet nesaugios. Prieš mėnesį paskelbėme konkursą joms sutvarkyti arba įrengti, bet niekas jame nedalyvavo dėl per mažos darbų apimties. Vienintelė „Kelių priežiūra“ teikia pasiūlymą. Manau, asociacija „Lietuvos keliai“ skundžiasi, nes nenori konkurencijos“, – daro išvadą LAKD laikinasis vadovas.