Keliaujant lėktuvais bagažas sugadinamas vis dažniau
Kaip pa­žy­mi drau­di­kai, per pa­sta­rą­jį pus­me­tį treč­da­liu pa­dau­gė­jo at­ve­jų, kai po ke­lio­nės lėk­tu­vu žmo­nės krei­pia­si dėl din­gu­sio, ap­ga­din­to ar vė­luo­jan­čio ba­ga­žo.

„Su lėktuvais keliaujančių žmonių bagažu susijusių įvykių per pirmąjį šių metų pusmetį padaugėjo trečdaliu, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Įpusėjus vasarai fiksuojame, kad dažniausiai žmonės patenka į situacijas, kai jų bagažas vėluoja kelias valandas ar paras. Paprastai jis atsiranda, tačiau dažni atvejai, kai vėluojantis bagažas jo savininką pasiekia apgadintas, o dalis daiktų būna dingę. Ši rizika itin padidėja, kai lagaminai yra klaidingai pakraunami į lėktuvus, skrendančius ne į Šengeno erdvės ir ne į Europos Sąjungos šalis“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Kelionių ir asmens žalų skyriaus vyresnysis ekspertas Vytautas Endrijaitis.

Pasak jo, 35 proc. visų su bagažu susijusių įvykių sudaro jo apgadinimo atvejai. „Dažniausiai kreipiamasi dėl sulaužytų ratukų, praskelto lagamino korpuso, sulūžusios rankenos, sugadintų užtrauktukų“, – sakė draudimo bendrovės atstovas.

Jo teigimu, bagažo praradimo atvejų pasitaiko rečiausiai. Tai dažniausiai patiriama naudojantis jungiamaisiais skrydžiais. Įprastai lagaminas yra laikomas prarastu praėjus 21 dienai nuo skrydžio ir šį faktą patvirtinus vežėjui.

V. Endrijaitis atkreipė dėmesį, kad didžiąją dalį su bagažu susijusių nelaimingų įvykių mūsų šalies keliautojai patiria grįždami į Lietuvą. „Gjensidige“ duomenimis, dažniausiai nukenčia iš Indonezijos parskrendantys žmonės. Kitos valstybės, iš kurių skrendant į mūsų šalį nukenčia keliautojų bagažas, yra Ukraina, Latvija, Lenkija, Tailandas ir Turkija. „Tai yra populiariausios Lietuvos gyventojų kelionių kryptys, todėl su bagažu susijusių nelaimingų įvykių yra daugiausia, bet jų dažnumu taip pat išsiskiria Afrikos ir Azijos šalys – Indija, Kinija, Marokas. Šiais metais išskirtinai daug pranešimų dėl bagažo žalų gavome iš Tanzanijos“, – teigė draudikas.

V. Endrijaitis patarė, kad pirmiausia bagažu turi atsakingai pasirūpinti patys keliautojai – būtinai užrakinti, jei yra galimybė – apvynioti plėvele. Viduje esantys trapūs daiktai turėtų būti papildomai įpakuoti į putplastį ar kitą medžiagą. Registruotame bagaže nereikėtų vežtis brangių, vertingų daiktų, dokumentų ar juolab grynųjų pinigų. Taip pat žmonės ten neturėtų dėti vaizdo ir garso technikos bei kompiuterių.

Kaip pažymėjo ekspertas, visada patartina saugoti bagažo registracijos dokumentus, nes jų gali prireikti ir oro linijoms, draudimo bendrovei. „Gjensidige“ duomenimis, vidutinė žala, šiemet atlyginta dėl bagažo nelaimių, sudaro 200 eurų. Didžiausia išmoka dėl bagažo šiais metais siekia 572 eurus.