Kaune nerimsta aistros dėl šilumos kainų gyventojams
Ne­prik­lau­so­mi Kau­no ši­lu­mos ga­min­to­jai tvir­ti­na, kad jų kon­ku­ren­tė ir cen­tra­li­zuo­tos ši­lu­mos tie­kė­ja „Kau­no ener­gi­ja“ ne­pag­rįs­tai di­di­na šil­dy­mo kai­nas. To­dėl kau­nie­čiai už šil­dy­mą sau­sį tu­rės mo­kė­ti 20 proc., ar­ba be­veik 2 mln. eu­rų, bran­giau nei Vil­niaus gy­ven­to­jai.

Kaune didžioji dalis šilumos gaminama iš biokuro, o Vilniuje – iš dujų, kurios yra beveik tris kartus brangesnės. Tačiau šiluma sostinės gyventojams pigesnė negu kauniečiams. Nepriklausomų šilumos gamintojų nuomone, vien tai rodo, jog centralizuotos šilumos tiekėja Kaune nepagrįstai manipuliuoja šilumos kainomis.

„Kauno energija“ visus priekaištus atmeta ir kaltina oponentus bei konkurentus nekompetencija.

Petrašiūnų katilinė, kuri yra antrinė AB „Kauno energija“ įmonė, įvairiais mėnesiais pasiūlo gerokai mažesnes kainas nei nepriklausomi šilumos gamintojai.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija „Lietuvos žinias“ informavo, kad šiuo metu yra nagrinėjamas AB „Kauno energija“ šilumos bazinės kainos projektas naujam laikotarpiui. Bendrovei nurodyta pateikti kuro ir šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigijimo sąnaudas iki 2017 metų pabaigos. Kai bus ištirti pateikti duomenys, Komisija spręs, ar bendrovės patiriamos sąnaudos yra pagrįstos.

Iš dujų šiluma pigesnė

„Nepriklausomų gamintojų parduodamos šilumos kainos Kaune ir Vilniuje sausį – galima sakyti, identiškos. Tačiau kauniečiai dėl „Kauno energijos“ kainodaros ir pelno siekio už paslaugą sumokės beveik 2 mln. eurų daugiau“, – teigė Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos (LNŠGA) prezidentas Vytautas Kisielius.

Nepriklausomi gamintojai tiek Kaune, tiek Vilniuje šių metų sausio mėnesį šilumą parduoda po maždaug 30 eurų už megavatvalandę (MWh). Vis dėlto galutinė kaina vartotojams smarkiai skiriasi – vilniečiai sausį už šilumą mokės 46,3 euro, o kauniečiai – net 56,7 euro už MWh.

„Toks skirtumas yra mažų mažiausiai keistas, jeigu vertintume tai, kad Kaune didžioji dalis šilumos gaminama iš biokuro, o Vilniuje – iš dujų, kurios yra beveik tris kartus brangesnės. Tai rodo, kad esminę įtaką vartotojų mokamai galutinei šilumos kainai daro ne gamintojai, o pati „Kauno energija“, – tvirtino V. Kisielius.

Kaune šiluma daugiausia gaminama iš biokuro, Vilniuje – deginant dujas. Nepriklausomų šaltinių duomenimis, šilumos gamybai Kaune naudojamas biokuras sudaro 86 proc. viso kuro, o Vilniuje šiluma daugiausia gaminama iš dujų, jos sudaro beveik 70 proc. viso kuro. Nors biokuras pigesnis už dujas, kauniečiai už šilumą moka brangiau negu vilniečiai.

Mažiausios kainos modelis neveikia?

Nepriklausomi gamintojai šilumą gali parduoti tik tada, kai ją pagamina pigiau, nei tai padaryti galėtų patys šilumos tiekėjai, šiuo atveju – „Kauno energija“.

Toks modelis turėtų užtikrinti, kad nepriklausomų šilumos gamintojų dalyvavimas ir konkurencija rinkoje atpigintų šilumą gyventojams. Tačiau tikrovėje schema, turinti užkirsti kelią nepagarįstam kainų didinimui, neveikia.

Praėjusiais metais nepriklausomi gamintojai pagamino apie 60 proc. Kaunui reikalingos šilumos, o vidutinė jos kaina siekė maždaug 21–24 eurus už MWh. „Kauno energija“ vidutinės savo šaltinių šilumos gamybos kainos neskelbia. Nepriklausomų gamintojų skaičiavimu, ji gali svyruoti apie 30–40 eurų už MWh.

„Viešai galime matyti tik „Kauno energijos“ valdomos UAB Petrašiūnų katilinės kainas. Ši įmonė kas mėnesį vykstančiuose šilumos supirkimo aukcionuose beveik visada pasiūlo didžiausias kainas. Tai – brangiausia šilumos gamintoja Kaune“, – teigė V. Kisielius.

Pasak jo, Petrašiūnų katilinės kaina nuo 2017 metų liepos išaugo tris kartus. „2016 metais visi mūsų asociacijos nariai Kaune veikė nuostolingai, o bendras jų nuostolis siekė 1,7 mln. eurų. Tuo tarpu „Kauno energijos“ grupė uždirbo 7,5 mln. eurų pelno, arba net 22 kartus daugiau nei 2012-aisiais“, – dėstė V. Kisielius.

Jo nuomone, įspūdingą pelną Kauno centralizuotos šilumos tiekėja kraunasi vartotojų sąskaita. LNŠGA prezidento manymu, sausį Kaune padidėjusi šildymo kaina galėtų būti sumažinta, jei „Kauno energija“ atpigintų šilumos gamybą ir grąžintų kauniečiams daugiau nei 10 mln. eurų ankstesnių metų permokas.

„Skaičiuojame, kad vartotojai „Kauno energijai“ už šilumą 2015–2016 metais gali būti permokėję apie 10–15 mln. eurų. Jei Kainų komisija perskaičiuotų bazinę šilumos kainą Kaune, šios permokos būtų grąžintos gyventojams ir šilumos kainos sumažėtų“, – svarstė V. Kisielius.

Nepriklausomi šilumos gamintojai tikina, jog perskaičiavus šilumos kainą Kaune ji galėtų siekti iki 40 eurų už MWh bei būti mažiausia šalyje.

Kaune didžioji dalis šilumos gaminama iš biokuro, o Vilniuje – iš dujų, kurios yra beveik tris kartus brangesnės. Tačiau šiluma sostinės gyventojams pigesnė negu kauniečiams.

Oponentus kaltina nekompetencija

AB „Kauno energija“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka teigė, kad „Kauno energijos“ vartotojams tiekiamos šilumos kaina apskaičiuojama pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką. „Vertinti metodikos pagrįstumo „Kauno energija“ negali. Gali tik ją vykdyti“, – pabrėžė jis.

Ū. Staselka neigė, jog kauniečiai už šildymą sausį mokės brangiau nei vilniečiai todėl, kad „Kauno energija“ siekia pelno. Pasak jo, kainų skirtumas susidaro dėl to, kad nepriklausomi šilumos gamintojai savo „Kauno energijai“ parduodamos šilumos kainas padidino vidutiniškai 22,2 procento. Centralizuotos šilumos tiekimo įmonės atstovas nesutiko su priekaištu, kad kauniečiai dėl galbūt netinkamos kainodaros sausį permokės apie 2 mln. eurų. „Šis skaičius niekuo nepagrįstas. Pajamoms įtaką darys sausio mėnesio šilumos suvartojimas, kurio dar niekas nežino“, – teigė jis.

Ū. Staselka pabrėžė, kad kainodarą nustato ne „Kauno energija“, o Kainų komisija. O įmonės pelnas yra esą numatomas nustatant tą pačią kainodarą ir jis yra normatyvinis, apribotas. „Joks pelno „siekis“ nėra įmanomas“, – tvirtino jis.

Šilumos kainų skirtumas Kaune ir Vilniuje, pasak „Kauno energijos“ atstovo, lemia ne skirtingas biokuro ir dujų balansas šių miestų šilumos gamybos struktūroje, o naujai perskaičiuota Vilniaus šilumos tinklų bazinė kaina, instaliuotų sistemų skirtingumas, pavyzdžiui, izoliuotų tinklų (ne vien tik integruoto tinklo, kuriame veikia NŠG) buvimas ir kiti veiksniai. Ū. Staselka paaiškino, kad Kaune šiluma iš biokuro gaminama tik vienoje iš instaliuotų sistemų. Tačiau mieste yra izoliuotų sistemų, kuriose šiluma gaminama tik iš dujų ir nepriklausomi šilumos gamintojai jose neveikia.

„Vertinti šiuos dalykus taip primityviai, kaip tai daro V. Kisielius, – nusikalstama“, – piktinosi Ū. Staselka.

„Kauno energija“ nesutinka, kad nepriklausomų šilumos gamintojų dalyvavimas ir konkurencija rinkoje visada tik atpigina šilumą. Esą šio sausio pavyzdys rodo, kad taip yra ne visada. „Kuo didesnis kiekis brangesnės šilumos nuperkamas, tuo didesnė galutinė šilumos kaina vartotojams. Ir priešingai, kuo didesnis pigesnės šilumos kiekis nuperkamas, tuo pigesnė ir galutinė kaina vartotojams“, – sakė Ū. Staselka.

Jis taip pat paaiškino, kodėl „Kauno energija“ neskelbia vidutinės savo šaltinių šilumos gamybos kainos – esą jokiais teisės aktais ir nereikalaujama šio rodiklio skelbti. „NŠG taip pat šio rodiklio neskelbia. Nes kaina, kurią jie pateikia aukcionui, nėra savikaina. „Kauno energija“ nuolat skelbia tikslius tiek savo, tiek NŠG pasiūlytos supirkti šilumos kainų duomenis ir laimi šilumos supirkimo aukcionus. Vidutinė dujinių įrenginių šilumos gamybos kaina dažniausiai būna aukštesnė ir aukcionų jie nelaimi“, – dėstė Ū. Staselka.

UAB Petrašiūnų katilinė, kuri yra antrinė AB „Kauno energija“ įmonė, anot pašnekovo, atskirais mėnesiais pasiūlo ir gerokai mažesnes nei kitų NŠG kainas.

Pasak Ū. Staselkos AB „Kauno energija“ 2016 metais uždirbo 6,9 mln. eurų ir tai yra visos įmonės veiklos rezultatas, ne tik šilumos gamybos ar tiekimo.

Kainų komisijai trūksta duomenų

Nepriklausomi šilumos gamintojai ne pirmus metus kariauja su Kauno miesto centralizuotos šilumos tiekėja „Kauno energija“. Praėjusių metų pradžioje jie taip pat viešai žėrė kaltinimus, kad monopolininkė tiekėja taiko didžiulį, sąnaudomis nepagrįstą, šilumos kainos antkainį ir nesąžiningai kraunasi pelną. „Kauno energija“ šaipėsi iš tokių pareiškimų ir aiškino nesuprantanti pačios sąvokos „antkainis“, esą tokio dalyko šilumos kainos sandaroje apskritai nėra.

Vakar „Lietuvos žinias“ Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija informavo, kad šiuo metu yra nagrinėjamas AB „Kauno energija“ šilumos bazinės kainos projektas naujam laikotarpiui.

„Komisija jau įvertino didžiąją dalį praėjusio laikotarpio sąnaudų. Kai skaičiuojamos šilumos bazinės kainos, Komisija atlieka detalią visų sąnaudų eilučių analizę, prireikus reguliuojamos įmonės teikia Komisijai papildomą pagrindimą bei reikalingą informaciją. Tai reiškia, kad Komisija įvertins visas AB „Kauno energija“ praėjusio laikotarpio sąnaudas, įskaitant ir šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti“, – teigė Kainų komisijos Veiklos valdymo skyriaus patarėja Aistė Griškonytė.

Ji atkreipė dėmesį, kad „Kauno energija“ yra pateikusi kuro ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigytos šilumos sąnaudas nuo 2015 iki 2016 metų, tačiau Komisija kreipėsi į bendrovę, kad būtų pateiktos kuro ir šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigijimo sąnaudos iki 2017 metų pabaigos.

Kainų komisija „Kauno energijos“ naujas bazines šilumos kainas, kurios galiotų per ateinančių 3–5 metų laikotarpį, planavo nustatyti 2017 metų antrąjį pusmetį, tačiau vėliau persigalvojo, nes Kauno šilumos tiekėja vėlavo pateikti informaciją.

„Kauno energija“ naujos šilumos bazinės kainos projektą turėjo pateikti iki 2016 metų liepos 31 dienos, tačiau bendrovė keletą kartų kreipėsi į Kainų komisiją ir teikė prašymus projekto pateikimą atidėti. Kainų komisijos nustatytas galutinis terminas buvo 2017 metų sausio 31 diena, tačiau iki šios datos projekto įmonė nepateikė.

Kaune didžioji dalis šilumos gaminama iš biokuro, o Vilniuje – iš dujų, kurios yra beveik tris kartus brangesnės. Tačiau šiluma sostinės gyventojams pigesnė negu kauniečiams.

Nustatant šilumos bazines kainas peržiūrimos ir vertinamos visos reguliuojamai veiklai vykdyti reikalingos sąnaudos (nusidėvėjimas, remontas ir aptarnavimas, personalo, mokesčių, finansinės, administracinės, rinkodaros bei pardavimo ir kt. sąnaudos). Perskaičiavimo metu vertinamos naujai pagal investicijų planą faktiškai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo sąnaudos, eliminuojant nebenaudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas, kurios buvo įskaičiuotos į galiojančią šilumos kainą.

Tuo atveju, jeigu bendrovei būtų nustatytas investicijų grąžos neatitikimas (viršpelnis), jo dydžiu būtų sumažinta šilumos kaina vartotojams. Pavyzdžiui, Kainų komisija, 2016 metais baigusi UAB „Vilniaus energija“ 2012–2014 metų reguliuojamos veiklos patikrinimą ir nustačiusi, kad daugiau nei 24 mln. eurų sąnaudų yra nepagrįstos, atitinkamai sumažino bazinę kainą naujam reguliavimo periodui.

2018 metų Kainų komisijos planinių patikrinimų plane nėra numatyta atlikti „Kauno energijos“ patikrinimo. Tačiau gavusi informacijos dėl ūkio subjekto veiklos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar panašiai, Kainų komisija gali bet kada pradėti neplaninį patikrinimą.

Kainų komisija yra įpareigota vykdyti nuolatinę stebėseną bei atlikti rinkos tyrimus, kuriais būtų užtikrinta veiksminga konkurencija energetikos sektoriuje ir didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkertamas kelias šia įtaka piktnaudžiauti.

Šilumos kainų skirtumai Kaune ir Vilniuje sausį, eurais už MWh

Tiekėjai ir vartotojai/MiestasKaunasVilnius
Nepriklausomų šilumos gamintojų kaina30,130,1
Galutinė kaina gyventojams, be PVM56,746,3

Šaltinis: LNŠGA inf.

Šilumos tiekėjų ir vartotojų kaina Kaune, eurais už MWh

Tiekėjai ir vartotojai/Mėnuo2017 lapkritis2017 gruodis2018 sausis
Vidutinė nepriklausomų gamintojų kaina21,824,530,1
„Kauno energijos“ Petrašiūnų katilinė29,626,531,1
Galutinė kaina gyventojams, be PVM49,052,056,7

Šaltinis: LNŠGA inf.