Kas laukia grūdų rinkos 2018-aisiais?
Ag­ro­vers­lo nau­jie­nų por­ta­las „Ag­roe­ta“ kal­bi­no AB „Li­tag­ros pre­ky­ba“ grū­dų vers­lo ana­li­ti­ką Pa­ulių Ja­ke­lį, kas lau­kia grū­dų rin­kos 2018-ai­siais, kaip eks­per­tas ver­ti­na grū­dų rin­kos si­tua­ci­ją aps­kri­tai.

– Prieš kurį laiką valstybė skyrė daug paramos lėšų augalininkystei. Kai kurie ekspertai (pavyzdžiui, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys) teigia, kad grūdų auginame per daug, esą žaliavos auginimas nesukuria didesnės pridėtinės vertės, nei jos perdirbimas. Kokia jūsų nuomonė apie Lietuvoje užauginamą derlių? Grūdų išties turime per daug?

– Norėtųsi, jog grūdų Lietuvoje būtų užauginta kuo daugiau – tai yra vienas iš pagrindinių šalies eksporto ramsčių, sukuriantis vertę aptarnaujantiems ir susijusiems verslams. Pasauliniu mastu Lietuvoje užauginama labai menka dalis grūdų – pavyzdžiui, kviečių derlius Lietuvoje siekia 4–5 mln. tonų, o visame pasaulyje šiemet užauginta apie 755 mln. tonų (2017 m. sezono USDA duomenys).

Ateityje dirbamos žemės plotų ir derlingumo augimas Lietuvoje lėtės, o lemiamą įtaką derliaus kiekiui turėtų daryti oro sąlygos. Beje, Lietuvos grūdų eksportuotojams puikiai sekasi parduoti žaliavą net ir tolimose užsienio šalyse, o perteklinių atsargų po sezono šalyje beveik nelieka.

– Rusija skelbia, kad kitąmet užaugins 134 mln. tonų grūdų derlių, o 2017/2018 m. sezone eksportuoti planuoja apie 45 mln. tonų grūdų. Kokią įtaką tai gali padaryti Lietuvos rinkai ir grūdų supirkimo kainoms mūsų šalyje?

– Rusijos grūdų ir ypač kviečių derliai iš esmės yra pagrindinė priežastis, kodėl jau antrą sezoną iš eilės turėjome žemesnes grūdų kainas. Dar 2013–2014 m. sezone šios šalies kviečių derlius siekė 52 mln. tonų, 2014– 2016 m. buvo apie 60 mln. tonų, pernai nukulta jau 72,5 mln. tonų, o šiemet nukultas absoliučiai rekordinis kiekis – 83 mln. tonų kviečių.

Kviečių suvartojimas per minimą laikotarpį pačioje Rusijoje didėjo ne taip sparčiai, tad natūralu, jog perteklinis kiekis žaliavos yra eksportuojamas. Kitų grūdų rinkose Rusija tokios dominuojančios pozicijos neužima, tačiau kviečiai yra pagrindinė grūdinė kultūra pasaulyje ir to pakanka, kad per sąsają su kviečių kaina biržoje mažėtų visų grūdų kainos. Taigi Rusijos poveikis Lietuvos ir apskritai pasaulio rinkai bei grūdų supirkimo kainoms jau tęsiasi nuo 2016 m., kai paaiškėjo, kokiais milžiniškais derliais disponuoja ši šalis. Būsimajame sezone šis Rusijos efektas turėtų tęstis, nes prognozuojama, jog kviečių derlius sieks apie 76 mln. tonų., t.y. tik šiek tiek mažiau nei buvo rekordiškai daug nukulta šiemet. Tiesa, dar reikia sulaukti palankių oro sąlygų, kurios bent iki šiol Rusijoje yra puikios. Žiemos šalnos, pavasario sausros ar kitos gamtos stichijos dar, žinoma, gali pakenkti grūdų pasėliams – tuomet grūdų kainos iškart kilstelėtų aukštyn. Deja, nei gamtinių sąlygų, nei kainų biržoje tiksliai prognozuoti bent pusmečiui į priekį yra neįmanoma.

– Dėl liūčių ūkininkai nenuėmė dalį grūdų derliaus, dalis žemdirbių apskritai neapsėjo laukų. Kokį grūdų derlių prognozuojate Lietuvai?

– Praėjusio sezono pabaiga ir naujo sezono sėja dėl milžiniško kritulių kiekio buvo išties sudėtinga. Akivaizdu, jog daugiau pasėlių bus užsėta pavasarį, todėl nerimauti dėl ženkliai mažesnio derliaus dar anksti, juo labiau, kad dalis ūkininkų visgi spėjo pasėti žiemines kultūras. Tačiau remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, žieminių javų derlingumas šalyje yra didesnis nei vasarinių. Pasak minėto šaltinio, vidutinis paskutinių trijų sezonų žieminių javų derlingumas Lietuvoje siekė atitinkamai 5,3, 4,5 ir 5,0 t/ha, o vasarinių javų – 3,7, 3,0 ir 3,2 t/ha. Derlingiausiose Lietuvos apskrityse skirtumas tarp žieminių ir vasarinių javų derlingumo yra mažesnis, tačiau vis tiek išlieka reikšmingas. Visas derliaus prognozes dar gali sujaukti orai, be to, nėra tiksliai žinoma, kiek laukų nespėta apsėti žieminiais javais. Visgi remiantis dabartinėmis aplinkybėmis, bendras javų derliaus kiekis gali būti šiek tiek mažesnis nei buvo paskutinius du sezonus.

– Kaip palygintumėte šių metų situaciją su praėjusiais metais – kas laukia šalies grūdų sektoriaus 2018-aisiais bei ką rekomenduotumėte žemdirbiams?

– Remiantis dabartinėmis aplinkybėmis, atrodo, jog 2018-ieji metai turėtų būti panašūs kaip ir dveji ankstesni – pasaulyje vyrauja kviečių perteklius, užsienio prekybos rinkose su milžinišku kviečių kiekiu dominuoja Rusija, o kainos biržoje išlieka žemos. Tiesa, net ir per šiuos dvejus žemų kainų metus tikrai buvo progų sulaukti gerokai aukštesnių kainų. Pavyzdžiui, 2016 m. birželio mėnesį kainas Paryžiaus Euronext (MATIF) biržoje kilstelėjo liūtys Prancūzijoje, o pernai – vasaros sausros JAV. Taigi žemdirbiams svarbu išlikti budriems ir sulaukti aukštesnių kainų, nes trumpalaikių kainos šoktelėjimų pasitaiko net ir prastais metais. Tiesa, reikia pasirinkti tokias grūdų pardavimo sutartis, kurios leidžia kainą fiksuoti iš anksto, o dar geriau tą daryti dalimis ir šitaip sumažinti riziką. Riziką gali sumažinti ir kelių kultūrų auginimas, kurių kainų premijos dažnai išsiskiria. Tiesa, tą daryti reikia apgalvotai, nes, pavyzdžiui, šiemet žirniai tapo neįdomūs pagrindinei pirkėjai Indijai, kuri ženkliai padidino šios žaliavos importo mokestį, o supirkimo kainos Lietuvoje gerokai sumažėjo. Visgi lemiamu veiksniu artėjančiais metais bus oro sąlygos, kurios gali stipriai pakoreguoti ne tik derliaus kiekius pasaulyje, bet ir kainas biržoje.

Nepalankia kryptimi kol kas keičiasi ir valiutų kursai. Euro bei JAV dolerio kursas pasiekė kelerių metų aukštumas, o tai yra nepalanku ES šalių grūdų eksportuotojams, kurių produkcija užsienyje santykinai pabrangsta ir tampa mažiau konkurencinga. Ilgesnio laikotarpio perspektyvos šioje valiutų poroje nėra džiugios: eurą gali stiprinti atsigaunanti ES ekonomika ir stabilumas politinėje erdvėje, tuo tarpu situacija JAV prastesnė dėl prieštaringai vertinamų prezidento sprendimų. Dar vienas pavojaus signalas Lietuvos ir aplinkinių šalių ūkininkams – Rusijos ir Saudo Arabijos derybos dėl kviečių prekybos. Rusija visomis išgalėmis ieško naujų kviečių pardavimo rinkų pietryčių Azijoje, šiaurės Afrikoje, Pietų Amerikoje ir kituose regionuose. Saudo Arabija paskutinius du sezonus yra absoliučiai didžiausia lietuviškų kviečių importuotoja, todėl prarasti tokią prekybos partnerę būtų išties nepalanku.