Kas ir kaip pirmieji Lietuvoje pajus krizę
Di­džiau­sia ti­ki­my­bė, kad eko­no­mi­kos su­lė­tė­ji­mas ar nuo­smu­kis at­eis iš už­sie­nio rin­kų, tad pir­miau­sia jį pa­jus tie, ku­rių pa­ja­mos yra tie­sio­giai su­si­ju­sios su eks­por­tu. Taip LRT.lt sa­ko SEB ban­ko vyr. eko­no­mis­tas Ta­das Po­vi­laus­kas. Sa­vo ruo­žtu Vil­niaus uni­ver­si­te­to eko­no­mis­tas Jus­tas Mun­dei­kis pa­ste­bi, kad tai, ką la­biau­siai pa­veiks kri­zė, la­biau­siai pri­klau­sys nuo to, kur pir­miau­sia puls tau­py­ti vy­riau­sy­bė, su­ma­žė­jus biu­dže­to pa­ja­moms.

Praėjus dešimtmečiui nuo pasaulį smarkiai sukrėtusios ekonominės krizės, ekonomistai vėl kalba apie galimą ekonomikos lėtėjimą arba net nuosmukį. Prieš keletą savaičių Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pažymėjo, kad nors kol kas nematyti ryškių artėjančios ekonominės krizės požymių, ekonomikos lėtėjimas – akivaizdus.

„Kol kas sakyti, kad krizė – jau už kampo, negalėčiau, bet tam tikro sulėtėjimo aspektų, be jokios abejonės, mes matome“, – V. Vasiliauskas, apklaustas Seimo Biudžeto ir finansų komitete, analizuojančiame 2008–2009 metų krizės aplinkybes.

Pasak J. Mundeikio, dėl to, kad Lietuva yra labai atvira ekonomika, šalies eksporto sektorius yra labai jautrus bet kokiems švelniems pokyčiams, tad bet koks sumažėjimas, nesvarbu, krizė ateitų iš Vokietijos, ar kitos ES šalies, eksportuojančioms įmonėms pasijustų.

Tuo metu T. Povilauskas pažymi, kad būtent užsienio rinkos yra ta kryptis, iš kurios labiausiai galima tikėtis ateinant ekonomikos nuosmukio.

„Didžiausia tikimybė, kad ekonomikos sulėtėjimas arba nuosmukis, nesinorėtų sakyti krizė, ateis iš užsienio rinkų, užsienio ekonomikų, tad pirmiausia jį įmonės pajus per eksporto užsakymus. Įmonėms gavus mažiau užsakymų, joms iškyla klausimas, ką daryti su darbuotojais – ar dirbti mažesniu skaičiumi pamainų, ar mažinti atlyginimus, tačiau išlaikyti darbuotojus.

Kai žmonės pradeda gauti mažesnes pajamas iš eksportuojančio sektoriaus, tikėtina, tampa atsargesni. Tačiau informacija pasklinda įvairiais informaciniais kanalais – tiek iš lūpų į lūpas, tiek žiniasklaidos priemonėse, kad situacija prastėja, o tuomet reakcija pradeda plisti ir į vidaus vartojimo rinką“, – ekonominio nuosmukio poveikio gyventojams grandinę vardija T. Povilauskas.

Vėl skausminga būtų viešojo sektoriaus darbuotojams

T. Povilauskas sako, kad ekonomikos nuosmukio poveikiui pasiekus vidaus vartojimo rinką pirmiausia nukenčia ne pirmo būtinumo prekių gamintojai, pardavėjai ar paslaugų teikėjai.

„Skaudžiausiai reaguoja tie sektoriai, kurie yra ne pirmo būtinumo prekių arba paslaugų pardavėjai. Tuomet šitame kanale irgi pradeda strigti pardavimai, mažėja įmonių pajamos, o tai reiškia ir mažesnius atlyginimus darbuotojams. Šioje grandinėje reikia neužmiršti ir nekilnojamojo turto, kuris taip pat nėra pirmo būtinumo prekė, tad ekonomikos nuosmukio ar sulėtėjimo laikotarpiu žmonės nėra linkę priimti sprendimo jį įsigyti“, – kalba T. Povilauskas.

Pasak jo, trečią ar ketvirtą mėnesį nuo nuosmukio pradžios pradeda šiek tiek mažėti valstybės biudžeto pajamos, pradėjus didėti nedarbui, atsiranda ir didesnis poreikis nedarbo išmokoms.

Kas šioje situacijoje lieka labiausiai nuskriausti, anot J. Mundeikio, priklauso nuo to, kur pirmiausia ima taupyti vyriausybė.

„Tai, ką labiausiai paveiktų krizė, labiausiai priklausytų nuo to, kur pirmiausia pultų taupyti vyriausybė. Greičiausiai vėl nukentėtų pensininkai arba viešasis sektorius, jei nebūtų galimybių skolintis finansų sektoriuje, kad būtų galima padengti biudžeto netekimą, atsiradusį dėl sulėtėjusios ekonomikos ar atsiradusios ekonominės krizės“, – sako J. Mundeikis.

Būsto kredito turėtojai nėra tokie pažeidžiami, kaip 2008-aisiais

Po 2008-ųjų krizės keli tūkstančiai lietuvių nebesugebėjo išsimokėti savo būsto paskolų, dalis buvo priversti nutraukti būsto paskolas, būstai buvo parduodami varžytinėse. Tačiau LRT.lt kalbinti ekonomistai sutaria – būsto kreditus šiuo metu turintys asmenys nėra tokie pažeidžiami kaip prieš dešimtmetį.

„Tiems žmonėms, kurie dabar skolinasi būstui, yra keliami didesni reikalavimai, tad tikėtina, kad jie lengviau išgalės išsimokėti paskolas, nei tai buvo 2008–2009 metais“, – kalba J. Mundeikis.

Savo ruožtu T. Povilauskas pažymi, kad tai lemia tiek Atsakingo skolinimosi nuostatos, tiek atsargesnis pačių bankų požiūris į būsto kreditus.

„Už tai, kad šiuo metu turintys ir imantys būsto kreditus nėra tokia pažeidžiama grupė, reikėtų padėkoti Atsakingo skolinimosi nuostatams. Jei žmonės perka antrą ar trečią būstą, didesne dalimi tai daro iš nuosavų lėšų, o bankai ne pirmam būstui skolina mažesnes sumas.

Žinoma, vis tiek atsirastų tų, kurie vėluoja mokėti, bet tokio masto, koks buvo ankstesnės krizės metu, tikrai nebūtų“, – tikina T. Povilauskas.