Kas aštuntas gyventojas pernai susidūrė su dideliu materialiniu nepritekliumi
Di­de­lio ma­te­ria­li­nio ne­pri­tek­liaus ly­gis Lie­tu­vo­je per­nai sie­kė 12,4 proc. – 1,1 pro­cen­ti­nio punk­to ma­žiau nei 2016 me­tais.

Didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 350 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais, remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis pranešė Statistikos departamentas.

Gyventojų, susiduriančių su dideliu materialiniu nepritekliumi, mieste pernai buvo 12,7 proc., kaime – 11,7 procento. Palyginti su 2016 metais, nepritekliaus lygis mieste sumažėjo 1,1, kaime – 1,3 procentinio punkto.

Didžiuosiuose miestuose 11,3 proc. asmenų susidūrė su dideliu materialiniu nepritekliumi, kituose miestuose – 14,8 proc., arba atitinkamai 1,4 ir 0,7 procentinio punkto mažiau nei 2016 metais.

Namų ūkiai be vaikų su materialiniu nepritekliumi susidūrė dažniau, nei šeimos su vaikais. Didesniam materialinio nepritekliaus lygiui namų ūkiuose be vaikų įtakos turėjo tai, kad du iš penkių tokių namų ūkių sudarė senatvės pensininkai.