Kapaviečių draudimu susidomima lapkritį
Ar­tė­jant Vi­sų Šven­tų­jų die­nai at­vy­kę lan­ky­ti ar­ti­mų­jų ka­pų žmo­nės kar­tais iš­vys­ta akiai ne itin ma­lo­nų vaiz­dą – gam­tos sti­chi­jų ar van­da­lų nu­nio­ko­tas ka­pa­vie­tes. „Lie­tu­vos drau­di­mo“ at­sto­vas Ai­va­ras Tu­mė­nas pa­ste­bi, kad pa­na­šūs at­ve­jai ska­ti­na ieš­ko­ti bū­dų, kaip iš­veng­ti nuo­sto­lių ir ne­ma­lo­nu­mų. Ka­pa­vie­tės drau­di­mo pa­slau­ga yra spren­di­mas, ku­ris Lie­tu­vo­je pra­dė­tas įgy­ven­din­ti prieš pen­ke­rius me­tus. Di­džiau­sia pa­slau­gos pa­klau­sa fik­suo­ja­ma vė­ly­vą ru­de­nį.

Remiantis „Lietuvos draudimo“ žalų statistika, dažniausiai kapavietės nukenčia audros metu, kuomet ant jų užvirsta medžiai ar šakos, liūtys išplauna paminklo pamatus ir šie nuvirsta. Taip pat pasitaiko ir piktavališkų paminklų sugadinimo atvejų bei vagysčių. Artimųjų kapus tvarkančių žmonių nuostoliai dėl to siekia nuo kelių šimtų iki tūkstančių eurų.

Draudikų teigimu, dar viena susidomėjimo kapaviečių draudimu banga juntama vasarą. Ekspertas pastebi, kad dažniau kapavietes draudžia vyresnio amžiaus (50–80 m.) moterys – jos sudaro net pusę visų šios draudimo paslaugos klientų. Pasak jo, taip yra galbūt dėl to, kad draudimas suteikia saugumo, jog dėl vagių ar gamtos stichijų patirti nuostoliai artimųjų kapams padės išvengti papildomų išlaidų..

Apskritai daugiau nei du trečdaliai visų paslauga besinaudojančių klientų yra vyresni nei 50 m. amžiaus. Žiūrint geografiškai, draudėjai, besirenkantys šią paslaugą dažniausiai gyvena didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje.