Kalėdoms artėjant: kas turi imunitetą besaikiam vartojimui
Kiek­vie­nais me­tais ste­bi­me ak­ty­vė­jan­tį var­to­ji­mą ar­tė­jant vie­noms lau­kia­miau­sių me­tų šven­čių. Pa­si­ruo­ši­mas Ka­lė­doms rei­ka­lau­ja ne tik lai­ko, ta­čiau ir ge­rai pa­gal­vo­ti, kaip pa­skirs­ty­ti fi­nan­sus – ar lauk­ti par­duo­tu­vė­se skel­bia­mų ak­ci­jų, ar pirk­ti in­ter­ne­tu pri­tai­kant šven­ti­nius nuo­lai­dų ku­po­nus, o gal do­va­nas ar­ti­mie­siems ga­min­ti pa­tiems? Tink­la­raš­tis Eu­rob­lo­gas.lt pa­šne­ko­vų tei­ra­vo­si, koks yra jau­na­sis pir­kė­jas Lie­tu­vo­je – ko­kios jau­ni­mo pir­ki­mo ir var­to­ji­mo ten­den­ci­jos ir įpro­čiai.

Akcijos ir nuolaidos – magiški žodžiai

„Turiu giminaičių, gyvenančių Portugalijoje. Lygindama lietuvių ir portugalų pirkimo įpročius prieš šventes galiu pasakyti, kad lietuviai kur kas atsakingiau žiūri į pirkinius nei Portugalijos gyventojai“, – pasakoja žurnalistė Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė.

Kalbindama kelionių organizatorius Raimonda pastebi, kad lietuviai (skirtingai nei kitų tautų atstovai) yra tikri nuolaidų medžiotojai. „Daugumai akcijos, nuolaidos – magiški žodžiai, nuo kurių prasideda apsipirkimas“, − trumpai apibūdina Raimonda.

„Buvo metų, kai pirkau dovanėles kolegoms, seniai matytoms draugėms… Iš pažiūros tai gražus dalykas − susitinki, apsikeiti dovanomis. Bet iš tiesų tai tas susitikimas galėtų įvykti ir be dovanų, ypač be tokių, kurios yra menkavertės. Į dovanojimo karuselę dažnai įsisukame net to nenorėdami. Bandau išvengti šio spaudimo keistis dovanomis, artimiesiems jau nuo rudens kartoju, kad per Kalėdas nenoriu jokių kremų, knygų ir t.t.“, − sako ji.

Savo vaikams Raimonda stengiasi akcentuoti, kad dovana nėra tik daiktas, tai gali būti ir potyris, pramoga ar kokybiškas laikas su šeima.

„Instashop“ ir „sharing is caring“

Dažnai pastebime, kad prekybininkai, naudodamiesi švenčių laikotarpiu, skelbia jam būdingas akcijas. Tačiau ar tai veikia jaunąjį vartotoją?

Eurolygos instituto komunikacijos specialistė ir reklamos psichologijos ekspertė Vilija Bičiūnaitė tinklaraščiui Euroblogas.lt teigia, kad jaunasis pirkėjas nori nuolaidos tada, kai jam reikia prekės, o ne tada, kai ją pasiruošęs suteikti pardavėjas.

„Pastebėjau, kad 20–30 m. jaunuoliai turi imunitetą besaikiam vartojimui. Jų logika yra labai paprasta – kai man reikės, tada aš ateisiu pas prekės ženklą ir paprašysiu tos nuolaidos. Labai svarbu yra prekės ženklams suvokti, kad dirbdami su jaunimo auditorija jie turi duoti nuolaidas tada, kai reikia vartotojui. Jaunas pirkėjas pamatęs prekę turi turėti galimybę iš karto ją įsigyti ir gauti iki durų. Jaunasis pirkėjas būtent toks, vadovaujasi „Instashop“ principu – pamatęs prekę nelaiko jos galvoje, o turi įsigyti čia ir dabar.“

O dėl dovanų tendencijų Kalėdų laikotarpiu, labai ryškiai išsiskiria dvi tendencijos – dovanos sau ir dovanojami įspūdžiai/potyriai. Pagrindinis klausimas, kurį sprendžia jaunasis pirkėjas – kaip nustebinti žmones ir jų nenuvilti.

„Jaunieji pirkėjai nepasitiki reklama, netiki, kad gaus didesnę naudą. Mieliau renkasi dovanoti įspūdžius, kooperuotis – kartu pirkti kelionę į Romą, kino bilietus, vakarienę restorane. Jie vertina laiką ir bendrus patyrimus“, – teigia Vilija Bičiūnaitė.

Nepasiklysti tarp daugelio prekės ženklų jaunimui padeda jų noras išskirti ir remti socialiai atsakingus verslus ir iniciatyvas.

„Prekė turi būti su idėja. Jaunas pirkėjas visuomet kels klausimą, kas bus po to, kai jis nusipirks. Ar prekės ženklas palaiko socialines iniciatyvas? Ar dalinasi savo pelnu? Sharing is caring – tikra teisybė. Užsukus į greitosios mados parduotuves ir matant tūkstančius vienodų prekių man taip pat organiškai kyla klausimas, kur tie daiktai nukeliaus, ar verslas atsakingai žiūri į vartojimą, kas atsitiks su preke kai ją nuperka“, − kalba Vilija Bičiūnaitė.

Atsakingi vartotojai

Tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ vadovė Baltijos šalims Ilona Lepp apibendrina akcijų ir išpardavimų įtaką jaunimo apsipirkimo įpročiams prieš šventes:

„Gerą kainos ir kokybės santykį atspindintis pasiūlymas traukia bet kokio amžiaus pirkėjų dėmesį, tačiau jaunimas santykinai mažiau paveikus siūlomoms momentinėms nuolaidoms. Tarp 18–34 metų pirkėjų tokių yra 58 proc. ir tai žemiausias rodiklis lyginant su vyresniais vartotojais, kur iš karto suteikiamos nuolaidos suvilioja gerokai daugiau kaip 60 proc. pirkėjų. Perkantis jaunimas kaip tik yra linkęs palaukti, jie mieliausiai (12 proc.) renka taškus ar kitus ilgalaikio lojalumo pasiūlymus, kuriuos vėliau gali iškeisti į dovanas ar nuolaidas“.

Y karta (18–34 metų) išsiskiria savo atsakingumu rinkdamasi pirkinius. „Be kita ko, tam, kad prekė patektų į šios kartos pirkėjo krepšelį, ji turi atitikti sudėties kokybiškumo, palankumo sveikatai, ekologijos kriterijus. Šios kartos pirkėjai yra labai individualūs ir kaip nė viena kita karta turi daug specifinių mitybos poreikių: tarkime, priskiria save vegetarams, veganams, nevartoja glitimo ar praktikuoja dar kokį nors specifinį mitybos režimą. Tarp 16–19 metų amžiaus vartotojų net 18 proc. sako, kad nevartoja gyvulinės kilmės maisto, šiek tiek vyresni, arba 20–24 metų ir 24–34 metų pirkėjai specifinio mitybos režimo laikosi rečiau, tokių tarp jų atitinkamai 15 ir 14 proc.“, – sako Ilona Lepp, remdamasi „Nielsen“ atliktais rinkos tyrimais.

Jauniausių pirkėjų grupė daugiau mokėti sutinka už produktų kokybę ir už tai, kas jiems sutaupo laiko – atitinkamai 82 ir 64 proc.

Atsakingą jaunimo vartojimą pastebi visi kalbinti pašnekovai. Jaunajai auditorijai (labiau nei kitoms amžiaus grupėms) yra svarbi prekės ženklo socialinė atsakomybė, produkto poveikis aplinkai (ekologija), medžiagų tvarumas ir ilgaamžiškumas. Atsparumas vartojimui, kokybiškų ir unikalių produktų paieškos jaunimo auditoriją paverčia išrankia ir „atsparia“ greito vartojimo reklamai – „daug“ nebereiškia „gerai“.

Aurelija Prašmuntaitė