Kaip užauginti verslo uogą?
Sa­ko­ma, kad uo­ga ant tor­to yra svar­biau­sia puo­šme­na. Vers­li­nin­kių Le­nos So­ko­lovs­kos ir Jo­vi­tos Vyš­niaus­kie­nės gy­ve­ni­me „Uo­ga uo­ga“ – vi­so ko pa­grin­das. O rink­ti na­tū­ra­lios kos­me­ti­kos ga­my­bos uo­gų der­lių mo­te­rys pra­dė­jo ta­da, kai į jų gy­ve­ni­mus įsi­ver­žė per­mai­nos: Jo­vi­ta iš­si­kraus­tė gy­ven­ti į už­mies­tį, o Le­na su­pra­to, kad jai jos dar­bas tie­siog nu­si­bo­do.

Per nak­tį gi­mu­si vers­lo idėja

Drau­gės, prieš tap­da­mos vers­lo par­tne­rė­mis ir na­tū­ra­lios kos­me­ti­kos „Uo­ga uo­ga“ ga­min­to­jo­mis, dir­bo sam­do­mą ir ge­rai ap­mo­ka­mą dar­bą: L. So­ko­lovs­ka bu­vo fi­nan­sų ana­li­ti­kė, o J. Vyš­niaus­kie­nė – bu­hal­te­rė. Vis­gi per­mai­nų po­rei­kį pa­dik­ta­vo pats li­ki­mas. „Jo­vi­ta iš­si­kraus­tė iš mies­to gy­ven­ti į kai­mą, su­si­lau­kė sū­naus. Aš nu­spren­džiau, kad ma­ne iš­se­ki­no dar­bas fi­nan­sų sri­ty­je, to­dėl ku­rį lai­ką ne­dirb­siu nie­kur. Pla­na­vau, kad mo­ky­siuo­si dai­na­vi­mo ir už­sii­mi­nė­siu par­ašiu­tiz­mu, ku­ris bu­vo ma­no ais­tra nuo vai­kys­tės“, – prieš 7 me­tus įvy­ku­sias per­mai­nas pri­si­me­na Le­na.

Taip vie­ną va­ka­rą, dis­ku­tuo­da­mos Jo­vi­tos vir­tu­vė­je, pra­dė­jo­me dė­lio­ti vers­lo idė­ją.

Idė­ja ga­min­ti na­tū­ra­lią kos­me­ti­ką at­ėjo sa­vai­me, o pats vers­lo mo­de­lis gi­mė ko­ne per nak­tį. J. Vyš­niaus­kie­nė, ap­si­gy­ve­nu­si Dar­gu­žių kai­me, pra­dė­jo gi­lin­tis į tai, kaip vei­kia vi­sa eko­sis­te­ma: kad tai, ką ji pi­la į kriauk­lę, pa­skui at­si­du­ria ant jos pa­sė­tų mor­kų; kad tai, kuo ji pra­usia­si, vė­liau grun­ti­niais van­de­ni­mis pa­sie­kia vi­sas jos au­gi­na­mas dar­žo­ves ir pa­na­šiai. Sa­vo at­ra­di­mais mo­te­ris pa­si­da­li­no ir su drau­ge, o gi­les­nių ži­nių jos nu­spren­dė pa­siieš­ko­ti na­tū­ra­lios kos­me­ti­kos kur­suo­se Lon­do­ne.

„Po jų pra­dė­jo­me ga­min­ti na­mi­nes kau­kes vei­dui sau, da­vėm iš­ban­dy­ti ar­ti­mie­siems. Pa­ju­to­me su­si­do­mė­ji­mą, pa­ma­tė­me, kad na­tū­ra­lios kos­me­ti­kos rin­ko­je la­bai bran­gūs pro­duk­tai, o lie­tu­viš­ko­je rin­ko­je ne­ra­do­me to ko ieš­ko­jo­me. Taip vie­ną va­ka­rą, dis­ku­tuo­da­mos Jo­vi­tos vir­tu­vė­je, pra­dė­jo­me dė­lio­ti vers­lo idė­ją“, – pa­sa­ko­ja L. So­ko­lovs­ka.

Lena Sokolovska (dešinėje) ir Jovita Vyšniauskienė / Asmeninio archyvo nuotrauka

Uo­gų krikš­ta­tė­viais ta­po vyrai

Pir­mie­ji žings­niai vers­lo link ar­ti­mų­jų ne­bu­vo su­tik­ti su eu­fo­ri­ja. Ypač skep­tiš­kai į no­rą kur­ti lie­tu­viš­ką eko­lo­giš­ką kos­me­ti­ką žiū­rė­jo Le­nos ma­ma. Jai bu­vo su­nku su­pras­ti, ko­dėl jos at­ža­la, tu­rė­da­ma ge­rai ap­mo­ka­mą dar­bą už­sie­nio ka­pi­ta­lo įmo­nė­je, no­ri ženg­ti ten, kur var­gu bau ar iš­gy­ven­ti įma­no­ma.

„Mus pa­lai­kė tik mū­sų vy­rai. Net ir pa­va­di­ni­mą su­gal­vo­jo Jo­vi­tos vy­ras Ža­nas dar tą pa­tį va­ka­rą vir­tu­vė­je, kai dė­lio­jo­me vers­lo idė­ją. Mū­sų kau­kių pa­grin­das ta­da bu­vo ir da­bar yra na­tū­ra­lios uo­gos, taip ir at­si­ra­do „Uo­ga uo­ga“ pa­va­di­ni­mas“, – šyp­te­li Le­na.

Ne iš kar­to pa­čioms pa­vy­ko su­vok­ti, kad iš tie­sų mes ku­ria­me pri­dė­ti­nę ver­tę, svei­ką, nau­din­gą pro­duk­tą, dar­bo vie­tas.

Pir­mai­siais įmo­nės gy­va­vi­mo me­tais, pa­sak pa­šne­ko­vių, bu­vo svar­biau­sia pa­ti­kė­ti sa­vi­mi, kaip vers­lo nau­jo­kė­mis ir tuo, ką jos da­rė. Ne­bu­vo pa­pras­ta pel­ny­ti ir klien­čių pa­si­ti­kė­ji­mą, juk Lie­tu­vo­je nė­ra gi­lių kos­me­ti­kos kū­ri­mo tra­di­ci­jų, kaip ko­kio­je Pra­ncū­zi­jo­je. „Ne iš kar­to pa­čioms pa­vy­ko su­vok­ti, kad iš tie­sų mes ku­ria­me pri­dė­ti­nę ver­tę, svei­ką, nau­din­gą pro­duk­tą, dar­bo vie­tas. Šian­dien ga­li­me pa­si­džiaug­ti, kad tu­ri­me sa­vo lo­ja­lių klien­čių ra­tą, ir jis nuo­lat au­ga. Ne­re­tai jau­čia­mės lyg ko­kia ma­žy­tė bend­ruo­me­nė tų, ku­riems rū­pi kos­me­ti­kos ir ap­lin­kos sau­go­ji­mas“, – pa­sa­ko­ja Jo­vi­ta.

Pra­dė­ju­sios sa­vo kos­me­ti­kos „vi­ri­mo“ ri­tua­lą nuo­sa­vuo­se na­muo­se, šian­dien „Uo­ga uo­ga“ įkū­rė­jos Le­na ir Jo­vi­ta prie ga­my­bos pro­ce­so sto­ja tik prieš di­džią­sias me­tų šven­tes. Ki­tu me­tu jos rū­pi­na­si vers­lo plė­tra, o ga­my­bą, ku­ri iki šiol vyks­ta ran­ko­mis, dirb­tu­vė­se pri­žiū­ri ga­my­bos ir ko­ky­bės va­do­vai. Ga­lu­ti­nio pro­duk­to sau­gu­mą ver­ti­na la­bo­ra­to­ri­ja Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je.

„Mū­sų ži­nio­mis, „Uo­ga Uo­ga“ bu­vo pir­mo­ji lie­tu­viš­ka kos­me­ti­ka, ga­vu­si na­tū­ra­lios ir eko­lo­giš­kos kos­me­ti­kos ser­ti­fi­ka­tą, pri­pa­žįs­ta­mą vi­sa­me pa­sau­ly­je. Jis pa­tvir­ti­na, kad mes ne tik sa­ko­me ga­mi­nan­čios na­tū­ra­lią kos­me­ti­ką, bet taip iš ti­krų­jų ir yra!“, – džiaugs­mo ne­sle­pia L. So­ko­lovs­ka.

Lena Sokolovska (dešinėje) ir Jovita Vyšniauskienė / Asmeninio archyvo nuotrauka

Šian­dien „Uo­ga uo­ga“ ženk­las ga­mi­na kre­mus vei­dui ir kū­nui, pra­usik­lius, šam­pū­nus, bal­za­mus, de­zo­do­ran­tus, va­lan­čias ir mai­ti­nan­čias kau­kes tiek odai, tiek plau­kams. Taip pat ši kom­pa­ni­ja pir­mo­ji pri­sta­tė lie­tu­viš­kos mi­ne­ra­li­nės de­ko­ra­ty­vi­nės kos­me­ti­kos li­ni­ją: pud­ras, še­šė­lius, bliz­gius lū­poms. Pa­sta­rie­ji net yra ga­vę auk­so me­da­lį par­odo­je „Rin­kis pre­kę lie­tu­viš­ką“. Įver­ti­ni­mų len­ty­no­je ga­li­ma ras­ti ir dau­giau ap­do­va­no­ji­mų – tai 2012 me­tais gau­tas „Me­tų vers­lo nau­jo­ko“ dip­lo­mas ir 2013 me­tais skir­tas „Me­tų vers­lo mo­ters“ ap­do­va­no­ji­mas, o Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja yra sky­ru­si ap­do­va­no­ji­mą „Už nuo­pel­nus vers­lui“.

Vers­las, ta­pęs gy­ve­ni­mo būdu

Na­tū­ra­lios kos­me­ti­kos vers­le be­si­su­kan­čios dvi drau­gės ne­sle­pia, tai jau ta­po jų gy­ve­ni­mo bū­du, o į kiek­vie­ną ku­ria­mą pro­duk­tą jos įde­da da­le­lę sa­vęs. „No­rė­da­mos pa­siū­ly­ti var­to­to­jams iš­ties ge­rą pro­duk­tą, kar­tais ir nak­ti­mis ne­mie­ga­me, kol su­gal­vo­ja­me jam tin­ka­mą pa­va­di­ni­mą. Ga­li­me iš­plak­ti ki­log­ra­mus kre­mo, kol iš­gau­si­me pa­tin­kan­čią jo kon­sis­ten­ci­ją ir iš­bars­ty­ti kal­nus mi­ne­ra­lų, kol su­mai­šy­si­me pa­tin­kan­čią spal­vą“, – vers­lo už­ku­li­sius at­sklei­džia J. Vyš­niaus­kie­nė.

Ir at­ro­do to­kia fi­los­fi­ja pa­si­tei­si­no su kau­pu: prieš 7 me­tus kre­mus mai­šė tik dvi mū­sų pa­šne­ko­vės, o da­bar kom­pa­ni­jo­je „Uo­ga uo­ga“ jau dir­ba 37 as­me­nys. Pra­dė­ję sa­vo mai­šy­tais kre­mais ir de­ko­ra­ty­vi­ne kos­me­ti­ka pre­kiau­ti in­ter­ne­te, ne­tru­kus mo­te­rys įstei­gė pre­ky­bos sa­le­les Vil­niu­je, Klai­pė­do­je ir Kau­ne. Į lie­tu­viš­ką pre­kės ženk­lą dė­me­sį at­krei­pė ir vie­nas di­džiau­sių pre­ky­bos tik­lų Lie­tu­vo­je „Ri­mi“, ku­ria­me da­bar taip pat pre­kiau­ja­ma „Uo­ga uo­ga“ pro­duk­ci­ja.

Vė­liau se­kė pra­si­dė­jęs eks­por­tas į už­sie­nį, o šian­dien L. So­ko­lovs­ka ir J. Vyš­niaus­kie­nė gy­ve­na pir­mo­sios par­duo­tu­vės, ku­ri veiks kar­tu su svei­ko gro­žio sa­lo­nu „Uo­ga Uo­ga gro­žio na­mas“ ati­da­ry­mo Kau­ne nuo­tai­ko­mis. Kol kas di­de­liais pel­nais mo­te­rys džiaug­tis ne­ga­li – per­nai apy­var­ta sie­kė 700 tūkst. eu­rų – ta­čiau in­ves­ti­ci­jų sto­ka į kas­met au­gan­tį vers­lą ir­gi ne­sis­kun­džia. O su to­kiais tem­pais, žiū­rėk, ir iš­si­pil­dys pa­šne­ko­vių sva­jo­nė tap­ti pa­sau­li­nio ly­gio pre­kės ženk­lu, ku­rį ir po šim­to me­tų val­dys jų pa­li­kuo­nys.

Ne­ieš­ko­ti stul­bi­nan­čiai ori­gi­na­lios idė­jos, ku­ri pa­si­tai­ko vos 1 iš 1000, nes to­kios ga­li­te vi­są gy­ve­ni­mą taip ir ne­su­ras­ti.

Šian­dien, ieš­kan­tiems sa­vo vers­lo uo­gos ant mil­ži­niš­ko idė­jų ir pla­nų tor­to, „Uo­ga uo­ga“ įkū­rė­jos pa­ta­ria „neieš­ko­ti stul­bi­nan­čiai ori­gi­na­lios idė­jos, ku­ri pa­si­tai­ko vos 1 iš 1000, nes to­kios ga­li­te vi­są gy­ve­ni­mą taip ir ne­su­ras­ti“ ir pri­me­na, kad ir vi­sai pa­pras­ta, daug kam ži­no­ma idė­ja ga­li tap­ti pui­kiu, sėk­min­gu vers­lu.