Kainos Lietuvos vartotojams bus aktualios dar ilgai
Šią sa­vai­tę vy­ku­sios „Lie­tu­vos ga­min­to­jų ir tie­kė­jų kon­fe­ren­ci­jos“ pa­grin­di­niai ak­cen­tai bu­vo ke­li. Tai iš­šū­kiai, su­si­ję su spar­čiai be­si­kei­čian­čiais var­to­to­jų įpro­čiais bei ap­lin­ko­sau­ga. Kon­fe­ren­ci­ja Vil­niaus „Li­tex­po“ rū­muo­se su­reng­ta an­trus me­tus iš ei­lės ir jau ta­po tra­di­ci­nė. Tai uni­ka­lus Lie­tu­vos vers­lo ren­gi­nys, o jo nau­jas ak­cen­tas – no­mi­na­ci­jos, ku­rio­mis bu­vo įver­tin­tos pen­kios Lie­tu­vos įmo­nės.

Į šiųmetinę konferenciją „Litexpo“ rūmuose susirinko per 600 dalyvių iš daugiau kaip 300 įmonių, kurios atstovauja tūkstančiams prekės ženklų. Tarp jų vadovai, atstovai, komercijos, pirkimų ir rinkodaros ekspertai, taip pat ir smulkūs gamintojai, ūkininkai, gamybos bei prekybos įmonių asociacijų vykdomieji vadovai. Renginį inicijavo lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“.

Visuomenė sens, o pagrindinis iššūkis prekybininkams bus toks: teks sukti galvas, kaip įtikti vyresnio amžiaus vartotojams, kuriuos dabar vadiname Y ir Z kartų žmonėmis.

Pranešėjai ir diskusijų dalyviai apžvelgė esmines ekonomikos bei mažmeninės prekybos aktualijas ir naujausias tendencijas, tarp kurių dominavo draugiškumas gamtai, racionalesnis išteklių naudojimas bei vartojimo tendencijų pokyčių analizė.

Įsipareigojimai partneriams

Konferenciją pradėjusi prekybos tinklo „Maxima“ generalinė direktorė Kristina Meidė pristatė septynis įsipareigojimus, kuriais prekybos tinklas vadovaujasi bendradarbiaudamas su savo tiekėjais. Tai skaidrumas, sąžiningumas, atvirumas, geranoriškumas, tvarumas, dialogas ir lietuviškumas.

„Formuodami geriausiai visų pirkėjų poreikius patenkinantį asortimentą, įsipareigojame būti dar atviresni Jūsų pasiūlymams – net mažiausių prekių kategorijų asortimentą peržiūrėsime ne mažiau kaip keturis kartus per metus, taip sudarydami papildomų galimybių dažniau pasiūlyti naujovių. Visada gausite ir grįžtamąjį ryšį dėl priimtų sprendimų, susijusių su siūlomų prekių atrinkimu, taip sudarant galimybes abipusiškai naudingam ir rezultatyviam bendradarbiavimui“, – teigė K. Meidė.

Ji taip pat pažymėjo, kad net 80 proc. šviežio maisto „Maximoje“ yra lietuviškas, o lietuviškos prekės sudaro daugiau nei pusę visų parduodamų prekių, todėl prekybos tinklas įsipareigoja išlaikyti lietuviškos kilmės prekių kiekį bei stengtis plėsti vietos gamintojų produkcijos skaičių asortimente. „Maxima“ taip pat palaiko ir skatina sprendimus, produktus bei iniciatyvas, susijusias su sveikesnės mitybos skatinimu, aplinkos ir išteklių tausojimu, lietuviškumo ir tautinių vertybių puoselėjimu, taip pat dėmesiu socialinės atskirties šalyje mažinimui. „Tai yra tie įsipareigojimai, kurių laikysimės ir kurie leis mums kartu pasiekti gerą ir abipusiškai naudingą rezultatą“,– pridūrė „Maximos“ vadovė.

Kainos klausimas ir toliau išliks aktualus

Apie tai, kaip keičiasi pirkėjo ekonominė aplinka, susirinkusiems kalbėjo „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė. „Kas šiandien vyksta vartojime: evoliucija ar revoliucija?“ – tokį klausimą kėlė pranešėja. Anot, jos, greičiausiai yra ir taip, ir taip. Dabartinės vartojimo tendencijos rodo, kad gamintojų, tiekėjų ir pardavėjų laukia tikrai įdomūs laikai. Bus daug iššūkių, o jie reiškia ir atsirasiančias naujas galimybes.

Anot pranešėjos, per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos vartojimas išgyveno aukso amžių. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą, mažmeninės prekybos apyvarta, atsižvelgus net ir į infliacijos pokyčius, išaugo daugiau nei 60 procentų. Panašiai augo ir namų ūkių vartojimo išlaidos. Tai reiškia, kad šiandien žmonės gali sau leisti gerokai daugiau nei prieš 2004 metus. Mažmeninės prekybos apimtis per beveik 15 metų išaugo 2,5 karto. Šiandien mažmeninės produktų kainos 3 proc. viršija prieš krizę buvusį piką. Dugnas, kurį teko pajusti, jau yra praeityje. Vartojimas, pasak L. Galdikienės, ir toliau turi tendenciją augti, nes auga gyventojų pajamos. Reali perkamoji galia per minėtą laikotarpį išaugo apie 19 procentų. Vartojimo augimui koją kiša nebent emigracija ir demografiniai rodikliai. Artėjant prie ES vidurkio, augimo tempas, analitikės teigimu, pamažu lėtės.

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė prognozuoja, kad artimiausiais metais darbo užmokestis ir toliau augs, bet tai nebus nuolatinis procesas. Pasivijęs pasaulines ir europines tendencijas jis turės lėtėti. Tai esą darys įtaką ir vartojimui. Šalies demografinės tendencijos taip pat nebus palankios. Visuomenė sens, o pagrindinis iššūkis prekybininkams bus toks: teks sukti galvas, kaip įtikti vyresnio amžiaus vartotojams, kuriuos dabar vadiname Y ir Z kartų žmonėmis. „Taigi išvados tokios, jog kainos faktorius renkantis produktą gali būti daug aštresnis negu šiandien“, – sakė L. Galdikienė.

Netoli pusės apklaustų Lietuvos žmonių, „Eurobaromentro“ duomenimis, mano, kad augančios kainos ir infliacija yra didžiausia problema. Ir tai yra išskirtinai Lietuvos fenomenas. Nė viena kita ES šalis tokių rodiklių nefiksuoja. „Mums, ekonomistams, net sunku paaiškinti, kodėl taip yra. Gal būt prie to prisideda didelė pajamų nelygybė, tačiau tikrovė tokia, kad šis klausimas yra aktualus. Ir kol jis bus aktualus, politikai ir toliau jos šiuo arkliu“, – kalbėjo „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė.

Tačiau demografinė kaita atneša ir teigiamų revoliucinių procesų, prie kurių prekybininkams ir visam verslui teks prisitaikyti. Pirmas dalykas – Y, arba tūkstantmečio, kartos atstovai bus vis svarbesni vartotojai. Y ir Z kartos bus to, kurioms norėsime labiausiai parduoti, bet jiems bus sunkiausia parduoti. Šiandien šios kartos atstovai uždirba daugiausia. Tai tik Lietuvos fenomenas. Kitose ES šalyse daugiau uždirba vyresnės kartos. Šie žmonės gimę kartu su technologijomis, jie greičiausiai reikalaus technologinių sprendimų. Lietuvos įmonėms teks konkuruoti ir su globaliomis kompanijomis internetinės prekybos srityje. Pasak pranešėjos, nauja ir tai, kad Y bei jaunesnėms kartoms klimato kaita bus aktualios temos. Jauni asmenys bus tie, kurie gerokai sąmoningesni aplinkosaugos klausimais.

Ko nori šiuolaikinis pirkėjas?

Bendrovės „Nielsen Lietuva“ Verslo plėtros ir įžvalgų skyriaus vadovė Baltijos šalims Daiva Buckonytė pristatė atliktą Lietuvos pirkėjų tyrimą.

Anot jos, 57 proc. pirkėjų teigia, jog kasdienis apsipirkimas jiems įprasta rutina. Nuo to esą visiškai pabėgti būtų sudėtinga. Jei neiname į parduotuvę kasdien, tai užsukame kas antrą ar kas trečią dieną. Tai užima dalį gyvenimo. „Žmonės visame pasaulyje prekybos vietose ieško patogumo. Patogumas gali būti išreikštas skirtingais būdais“, – kalbėjo D. Buckonytė.

Vienaip, pasak pranešėjos, tai supranta vadinamoji tūkstantmečio karta. Jos atstovams, kuriems dabar nuo 18 iki 34 metų, technologijos būtinos čia ir dabar. Jie yra spontaniški, aktyvūs ir socialūs, eksperimentuojantys. Vertina kokybę ir savo laiką, darbo ir poilsio pusiausvyrą, siekia gauti patogumą išnaudodami technologijas, jomis naudojasi ir perka internetu. Vidurinės kartos (X kartos) atstovams svarbiausia yra šeima ir stabilios pajamos. O kad tai būtų – svarbi yra stabili darbo vieta ir finansinės galimybės. Jiems labai svarbus patogumas apsiperkant: nuo pat pirmos minties, kad šiandien reikia pirkinių, iki grįžimo į namus. Beveik 80 proc. šios kartos atstovų, rinkdamiesi ką pirkti, atsižvelgia į šeimos poreikius.

"Maxima" nuotrauka

Vyresniosios kartos (50 plius) žmonės ateina į prekybos vietas susiplanavę pirkinius iš anksto. Jiems sveikata – brangiausias turtas. Taip pat jiems svarbu – augančios maisto kainos, kad maistas parduotuvėse būtų šviežias. Jų išleidžiama pajamų dalis šviežiam maistui yra gerokai didesnė negu kitų grupių. Pasak pranešėjos, visos tos kartos yra žmonės, kuriuos reikia matyti ir jausti.

„Kalbant apie visą kainų suvokimo foną, lietuviai tikrai išsiskiria Europoje – net 99 proc. jau kelintus metus iš eilės teigia, kad kainos auga. Tačiau vis dar esame ta šalis, kurioje pirkėjai nuoširdžiausiai prisipažįsta nežinantys, kas kiek tiksliai kainuoja. Atrodytų, turėtumėm būti kaip vengrai ar čekai, kurie taip pat susirūpinę kainų kilimu, tačiau šioje srityje esam mažiau racionalūs, nes paprasčiausiai negalime įvardyti, kas kiek kainuoja“, – teigė D. Buckonytė.

Madas diktuoja keturios pirkėjos

„Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė priminė keturis „Maximos“ pirkėjų portretus. Tai keturios grupės, kurioms reikia skirtingų prekių, skirtingų paslaugų, skirtingų akcijų ir skirtingų kainų. Pirmoji – tai rūpestingoji šeimos mama, kuri perka daug šviežių produktų ir daug gamina namie. Antra – sveikuolė, kuri rūpinasi produktų sudėtimi, nori ekologiškų ir sveikų produktų. Trečioji – skubančioji, kuri nori, kad produktai ir patiekalai būtų labai greitai pagaminami. Ketvirtoji – taupioji, kuri ieško mažiausios kainos ir perka daug šviežių produktų.

„Visiems pirkėjams kaina yra svarbi, bet kiekvienas segmentas savo pirkinių krepšeliui kelia skirtingus reikalavimus: vieniems svarbu platus pasirinkimas, kitiems –kokybė ir ekologiškumas. Akcijas irgi mėgsta visi, tačiau vieni labiau jų ieško kasdienėms prekėms ir šviežiam maistui, o kiti – bakalėjai ir pramoninėms prekėms“, – pirkėjus įvertino V. Drulienė.

Anot jos, jau kuriant naują produktą verta iškart galvoti, kokiam pirkėjų segmentui jis bus skirtas, koks to segmento gyvenimo būdas, taip pat būtina įvertinti pirkėjo jautrumą kainai ir komunikacinėmis priemonėmis išryškinti produkto kuriamą vertę.

Naujos ekonomikos gairės

Žiedinės ekonomikos konsultantė Rasa Tumaševičiūtė konferencijos dalyvius supažindino su žiedinė ekonomika ir kaip su ja susiję nauji pirkėjų lūkesčiai, kaip verslas kuria tvarią ateitį šiandien. Vienam verslui problema yra atliekos. Kitam verslui tos atliekos yra žaliava.

„Skirtingai nuo „imk – gamink – išmesk“ modelio žiedinė ekonomika siekia kiek įmanoma sumažinti atliekų kiekį ir išteklių naudojimą pažangiu produktų projektavimu, pakartotiniu produktų naudojimu ir taisymu, perdirbimu, darniu vartojimu ir naujoviškais verslo modeliais, kurie, pavyzdžiui, kaip alternatyvą gaminio įsigijimui siūlo jo nuomos, skolinimo ar dalijimosi juo paslaugą“, – kalbėjo pranešėja.

Pasak jos, atliekų prevencija, ekologijos projektavimas, pakartotinis atliekų naudojimas ir panašios priemonės galėtų padėti ES įmonėms sutaupyti 600 mlrd. eurų grynųjų lėšų, arba 8 proc. metinės apyvartos, o bendras per metus išmetamas šiltmanio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėtų 2–4 procentais.

Tai taip pat suteiktų galimybę vartotojams įsigyti daugiau patvarių ir pažangių produktų, kurie pagerintų gyvenimo kokybę bei ilgainiui leistų sutaupyti pinigų.

Edvardas Kavarskas, Pakuotės dizaino ir ženklodaros agentūros „Étiquette“ partneris, dizaino strategas, savo pranešime minėjo, kad iki 98 mln. plastiko tonų kasmet patenka į vandenynus. 2050 metais pagal svorį vandenynuose bus daugiau plastiko negu žuvų. 150 mln. tonų plastiko jau dabar plaukioja vandenynuose. 95 proc. visų plaukiojančių atliekų salų sudaro plastiko atliekos. Kiekvienas įvardijamas žingsnis siekiant pakeisti šią situaciją yra vertingas. Svarbiau yra pradėti daryti, ir sveikintina yra kiekviena iniciatyva. Pranešėjas pateikė daug inovacijų bei pavyzdžių, kaip didelės kompanijos mažina pakuočių dydžius arba juos keičia daugkartinėmis.

Apdovanoti už geriausius rodiklius

Renginio pabaigoje buvo įteikti apdovanojimai pagal 5 „Maximos“ įsteigtas nominacijas. Pagal nominaciją „Metų šuolis“, kuri įteikiama už labiausiai išaugusius pardavimus „Maxima“ prekybos tinkle, apdovanota kosmetikos bendrovė „Cosmoway“. Per paskutinius metus šios bendrovės produktų pardavimai šiame prekybos tinkle išauigo 600 procentų.

Pagal nominaciją „Metų gausa“ apdovanojimas įteiktas bendrovei „Groward Group“. Ši įmonė asortimentą „Maximos“ prekybos tinklo parduotuvėse išplėtė 2 kartus. Pagal nominaciją „Metų debiutas“ apdovanota įmonė „Mūrvela“, žinoma išskirtiniais mėsos gaminiais su prekės ženklu „Ąžuolų ūkis“. Nominacija „Metų sveikata“ įvertinta bendrovė „Auga Group“ – už sveikų ir ekologiškų produktų pasiūlą. Penktąja noninacija „Metų rūpestis“ įvertinta įmonė Vilniaus paukštynas – už rūpestį vartotojais, nes paukščius augina ir iš jų produktus daro be antibiotikų.