Kaimynės Lietuvą paliks už nugaros
Pa­ly­gin­ti su ki­to­mis Bal­ti­jos ša­li­mis ir Len­ki­ja, Lie­tu­vos eko­no­mi­kos au­gi­mas šie­met bus kuk­liau­sias ir ne­sieks pa­sau­lio vi­dur­kio. Eko­no­mis­tai pa­dė­ties ne­dra­ma­ti­zuo­ja ir aiš­ki­na, kad tai le­mia ob­jek­ty­vios prie­žas­tys.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) prognozuoja, kad šiemet bendrasis vidaus produktas (BVP) pasaulyje vidutiniškai augs 3,5 procento. Kelių mūsų kaimynių ekonomikos augimas turėtų būti dar didesnis. Skaičiuojama, kad Lenkijos ekonomika turėtų ūgtelėti 4 proc. BVP, Latvijos – 3,9 proc. BVP. Estijos ūkio plėtra, kaip prognozuojama, bus lėtesnė nei pasaulinis vidurkis, bet spartesnė negu mūsų šalies ir sieks 3,5 procento.

Lietuvos BVP šiemet turėtų padidėti 2,9 procento. EBPO vertinimu, kitąmet mūsų šalies ūkis į viršų pasistiebs dar kukliau – 2,6 procento.

Nėra neigiamas išskirtinumas

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sakė, kad 2017 ir 2018 metai Baltijos šalims buvo verslo ciklo pakilimo laikotarpis. Tačiau natūralu, kad tokie periodai netrunka labai ilgai, ilgainiui ekonomika pradeda augti lėčiau.

„Tam yra daug išorinių priežasčių. Kaip žinoma, labai keičiasi užsienio prekybos makroekonominė aplinka. Prekybos karai tarp JAV ir Kinijos padidino neapibrėžtumą pasaulio rinkose. Investuotojai ir įmonės daug atsargiau pradėjo vertinti ateitį, o tai atitinkamai veikia ir jų elgesį. Kai įmonės žino, kad ateitis bus neapibrėžta, yra tam tikrų nerimo židinių, jos numato kur kas mažesnį augimą, kuklesnius plėtros planus ir investicijas. Visa tai akumuliuojasi į vangesnę visuminę paklausą. Mums, kaip eksportuojančiai šaliai, tai reiškia mažesnį eksporto augimą. Tai yra viena rimta priežastis, kuri šiek tiek jau palietė mūsų šalį. Kadangi Lietuva yra viena atviriausių tarp Baltijos šalių, Lenkijos, šio regiono valstybių, eksportas mums yra itin svarbi BVP dedamoji. Jau praėjusių metų trečią ketvirtį matėme paslaugų eksporto, kuris mūsų šalyje daugiausia yra transporto paslaugų eksportas, susitraukimą. Tai buvo pirmas ženklas, kad mūsų ekonomikos augimas nebėra toks sinchroniškas, lemiamas visų ekonomikos plėtros dedamųjų“, – aiškino ji.

To, kad Lietuvos ekonomika auga lėčiausiai iš kaimyninių Europos Sąjungos (ES) šalių, anot I. Genytės-Pikčienės, nereikėtų dramatizuoti. Esą tai nėra neigiamas mūsų išskirtinumas, net priešingai. Ekonomistė pažymėjo, kad Baltijos šalių nereikėtų lyginti su Lenkija, kurios ekonomika yra visiškai kitokios struktūros, tarkime, gana nepriklausoma nuo eksporto, vykdanti savarankišką pinigų politiką.

Baltijos šalys vystosi labai panašiai. Latvijos ekonomika auga sparčiau, nes į atsigavimo laikotarpį įžengė kiek vėliau. Estijos ūkio augimo ciklas, priešingai, lenkia kitas Baltijos valstybes. Tačiau, kaip pažymėjo I. Genytė-Pikčienė, šios šalies ekonomistai yra sunerimę, ar nėra tam tikrų perkaitimo ženklų, tarkime, nekilnojamojo turto rinkoje, kur kainos auga itin sparčiai.

„Lietuvoje tokio disbalanso nematome. Tiek kredito, tiek nekilnojamojo turto rinka vystosi labai subalansuotai ir sveikai. Atitinkamai dėl to ir mūsų augimas yra lėtesnis. Kaip ir sakiau, esame labai priklausomi nuo išorės, transporto sektoriaus sėkmės. Tačiau pernai transporto sektoriaus apsukos lėtėjo, ir tai lėmė vangesnė antrojo pusmečio raida ES ir Rytuose – Rusijos ekonomika taip pat išgyvena ne pačius geriausius laikus“, – dėstė ekspertė.

Indrė Genytė-Pikčienė: "Baigiame verslo ciklo pakilimo fazę. Ateityje, matyt, gresia koks nors lėtėjimas, vangesnė plėtra." / BNS nuotrauka

Vangesnis augimas

I. Genytės-Pikčienės teigimu, daromos ir ilgalaikės prognozės dėl galimo ekonomikos augimo. Tačiau esama daug nuo mūsų nepriklausančių išorinių aplinkybių, galinčių šalies ūkio plėtros scenarijus pakreipti į kitą pusę. Neapibrėžtumo yra ne tik dėl prekybos karų, bet ir, pavyzdžiui, ES – dėl Jungtinės Karalystės traukimosi iš Bendrijos, Italijos nesutarimų su Europos Komisija (EK) dėl fiskalinės drausmės ir panašiai.

„Visa tai didina neapibrėžtumą ir ilgalaikį prognozavimą daro labai sudėtingą. Ekonomika vystosi ciklais. Mes baigiame verslo ciklo pakilimo fazę. Ateityje, matyt, gresia koks nors lėtėjimas, vangesnė plėtra. Nuo to, kokie bus išoriniai efektai ir aplinkybės, kiek apgalvotai veiks tiek monetariniai, tiek fiskaliniai strategai, labai priklausys, ar tai bus tik sulėtėjimas, ar recesijos laikotarpis“, – pabrėžė ekonomistė.

Prie lėtesnio mūsų šalies ekonomikos augimo, pasak I. Genytės-Pikčienės, prisidės ir ES vykdoma pinigų politika. Iki šiol ekonomikos atsigavimą tiek Lietuvoje, tiek visoje Bendrijoje lėmė skatinamieji veiksmai: žemos palūkanų normos, kiekybinis skatinimas. Tačiau šis etapas baigėsi – kiekybinis skatinimas nutrauktas pernai, nuo šių metų turėtų būti didinamos palūkanų normos. „Tai keičia verslo elgesį, jo galimybes krediduotis ir atitinkamai planuoti investicijas. Tai irgi prisidės prie vangesnio ekonomikos augimo“, – akcentavo ji.

Aleksandras Izgorodinas: „Lietuvai pagrindinė rizika - nestabili situacija išorės rinkose, nes mūsų ekonomika yra labai atvira." / BNS nuotrauka

Pagrindinės tendencijos

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas aiškino, kad viena priežasčių, kodėl Lietuvos ekonomikos augimas lėtesnis nei aplinkinių šalių, yra visiškai techninė. Mūsų ūkis sparčiai stiebėsi aukštyn nuo 2010 metų. Vertinant realiomis kainomis, mūsų BVP dviženkliu dydžiu viršija ikikrizinį lygį. „Kalbant techniškai, tai yra problema, nes nuo aukštos bazės sunku augti. Tarkime, Lietuvai itin sunku augti po 2017 metų, kai turėjome fantastinius eksporto, pramonės, vidaus vartojimo rezultatus. Tie skaičiai iki šiol mums „kenkia“, nes nuo jų pasiekti spartesnį augimą yra labai sunku“, – sakė jis.

A. Izgorodinas išskyrė kelias pagrindines šiųmetes mūsų šalies ekonomikos plėtros tendencijas. Turėtume sulaukti neblogų vidaus vartojimo rezultatų. Tai lems žemas nedarbo lygis, toliau sparčiai kilsiantys atlyginimai. Eksportuojantys sektoriai turėtų išlaikyti daugiau ar mažiau stabilų augimą, panašų į pernykštį, nes situacija ES turėtų išlikti tokia pat, kaip ir 2018 metais. Neblogai turėtų atrodyti mūsų eksportas į kaimynines rinkas – Lenkiją ir Baltijos šalis. Gerų rezultatų turėtų pasiekti tie mūsų pramonės sektoriai, kurie dirbs su Vokietijos rinka.

„Jei kalbame apie kaimynines rinkas, didžiausią riziką matau Lenkijoje. Šios šalies ekonomikos augimas yra labai stiprus, tai pripažįsta ir EK. Tačiau matau grėsmę, kad Lenkijos ekonomika yra prie perkaitimo ribos. Kitas dalykas – ši šalis iki šiol turi palyginti didelį biudžeto deficitą. Net esant tokiam sparčiam ekonomikos augimui (per 4 proc. BVP), pastaruosius penkerius metus Lenkijos biudžeto deficitas buvo apie 2 proc. BVP. Tai labai rizikinga, nes esant tokiam augimui jie turėtų turėti biudžeto perviršį“, – vertino ekonomistas.

Vidaus grėsmės

A. Izgorodinas įžvelgia tiek vidaus, tiek išorės grėsmių, galinčių sulėtinti mūsų ekonomikos augimą ar net prisidėti prie recesijos. Pasaulio ekonomika vis sparčiau artėja prie savo piko ir kada nors turi sulėtėti ar net kiek smuktelėti. Didžiausia rizika – JAV ekonomikoje, nes šios šalies centrinis bankas esą pernelyg sparčiai kelia palūkanas. Europoje daugiausia nerimo yra dėl „Brexito“.

„Lietuvai pagrindinė rizika – nestabili situacija išorės rinkose, nes mūsų ekonomika yra labai atvira. Yra ir vidaus grėsmių. Pirma, tai situacija su mūsų eksporto konkurencingumu, nes atlyginimai auga palyginti stipriai, darbo išlaidų dedamoji eksportuojančiuose sektoriuose – taip pat didėja. Tai reiškia, kad įmonės neturėtų miegoti ant laurų, o investuoti į efektyvumo, konkurencingumo didinimą. Gerai gyvens tos kompanijos, kurios laiku į tai investuos. Kitas dalykas – situacija darbo rinkoje ir chroniškas darbuotojų trūkumas. Susiduriame su maksimaliais darbo rinkos apsisukimais. Tai irgi grėsmė, nes jeigu negerės padėtis darbo rinkoje, automatiškai lėčiau gerės situacija vidaus vartojimo požiūriu. Dar matau grėsmę, susijusią su neapibrėžtumu dėl „Brexito“, prekybos karų. Bent praėjusiais metais tai šiek tiek apribojo investicijas“, – teigė A. Izgorodinas.