Kaimynė tampa vis uždaresnė
Lie­tu­vos bei ki­tų Eu­ro­pos Są­jun­gai (ES) pri­klau­san­čių ša­lių pi­lie­čiai, vai­ruo­jan­tys iš­per­ka­mo­sios nuo­mos ar ki­to­kiu bū­du iš­si­nuo­mo­tas trans­por­to prie­mo­nes, nuo šių me­tų pra­džios ke­liau­jan­tys į Ru­si­ją, šios ša­lies pa­sie­ny­je ga­li pa­tir­ti bė­dų. Jos ga­li užg­riū­ti ir ker­tan­čiuo­sius Lie­tu­vos bei Bal­ta­ru­si­jos sie­ną, jei į šią ša­lį ve­ža­ma­si pre­kių už dau­giau kaip 500 eu­rų ar­ba jų svo­ris di­des­nis nei 25 ki­log­ra­mai.

Nuo Naujųjų metų Rusijos vyriausybė patvirtino naują išperkamąja nuoma įsigytų automobilių įvežimo į šią šalį tvarką. Taip pat įsigaliojo ir bemuičių prekių įvežimo į Rusiją bei kitas Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) šalis apribojimai. Jie gali atsiliepti mūsų šalies verslui – iki šiol Baltarusijos gyventojai sostinės prekybos centruose sudarydavo nemenką dalį pirkėjų.

Mokestis už išsinuomotus automobilius

Į Rusijos teritoriją vykstantys išperkamąja nuoma ar kitu būdu išsinuomota transporto priemone mūsų šalies piliečiai gali būti neįleisti. Ši šalis vėl pakeitė užsienio fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančių ir išnuomotų automobilių laikino įvežimo į Rusiją tvarką. Nuo šiol iš tokių keliautojų reikalaujama laikytis trijų sąlygų: automobilio savininkas (nesvarbu, ar tai fizinis, ar juridinis asmuo) turi nebūti įsiskolinęs Rusijos muitinei, neturėti nesumokėtų administracinių baudų už laiku iš EES teritorijos neišvežtą automobilį, kuris buvo įvežtas asmeniniam naudojimui, EES teritorijoje neturėti neišvežtų automobilių, kuriems jau baigėsi laikino įvežimo laikas. Jei nors viena šių sąlygų nebūtų įvykdyta, įvažiuojant į Rusiją gali tekti sumokėti išperkamąją vertę atitinkantį užstatą, kurio dydis gali siekti ir keletą tūkstančių eurų.

Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, kad nauja tvarka, jų turimais duomenimis, taikoma tik lengviesiems automobiliams, bet ne krovininiams.

Tai jau ne pirmas kartas, kai Rusija apriboja išsinuomotų automobilių įvežimą į savo šalį. Panašūs apribojimai buvo pradėti taikyti ir nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio. Tada buvo nustatyta, kad jei fizinis asmuo, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos kurioje nors EES šalyje, į Rusijos teritoriją laikinai įveža asmeniniam naudojimui antrą ir vėlesnę transporto priemonę, užregistruotą užsienio šalyje, jis muitinei privalo sumokėti užstatą. Tačiau kilus nepasitenkinimui dėl tokios tvarkos reikalavimai buvo sušvelninti – numatyta, kad norint įvažiuoti į Rusiją lizingo bendrovių ar bankų vardu registruotais automobiliais nebereikia sumokėti užstato, jei automobilio valdytojas, lizingo bendrovė ar bankas nėra Rusijos muitinės „juodajame sąraše“.

Rusijos muitinė aiškino, kad tokia nauja tvarka buvo įvesta siekiant užkirsti kelią sukčiavimui – esą buvo nemažai atvejų, kai į Rusiją įvežti užsienio lizingo bendrovėms priklausantys automobiliai buvo parduoti.

Laurynas Vilimas: "Lietuvos prekybos įmonės, ypač sostinėje, vienokį ar kitokį apribojimo poveikį pajus."/ BNS nuotrauka

Laurynas Vilimas: "Lietuvos prekybos įmonės, ypač sostinėje, vienokį ar kitokį apribojimo poveikį pajus."/ BNS nuotrauka

Mažiau prekių

Nuo Naujųjų metų įsigaliojo naujos neapmuitintų asmeniniam naudojimui skirtų prekių įvežimo į EES šalis taisyklės. Apribojimai taikomi prekių importui į Rusiją, Armėniją, Baltarusiją, Kazachstaną ir Kirgiziją. Nuo šiol į EES teritoriją fiziniai asmenys be muitų gali įvežti asmeninio naudojimo prekių ne daugiau kaip už 500 eurų, o jų svoris negali viršyti 25 kilogramų.

Iki šių metų į EES teritoriją buvo galima įvežti prekių už triskart didesnę sumą – 1500 eurų, o ir jų svoris galėjo būti dvigubai didesnis – 50 kilogramų. Dar 2017 metų gruodį EES komisija nusprendė pamažu mažinti leidžiamų įvežti asmeniniam naudojimui skirtų prekių vertę ir svorį, o iki dabartinių ribojimų pereiti nuo 2021 metų. Tačiau praėjusių metų rudenį Rusija pareikalavo atsisakyti laipsniško ribojimo, maksimalų ribojimą nuspręsta taikyti jau nuo šių metų. Astanoje lapkritį susitikę EES komisijos atstovai tam neprieštaravo.

Viršiję nustatytą prekių vertę kertantys sieną asmenys privalės sumokėti 3 proc. prekių vertės mokestį, tačiau ne mažiau kaip 4 eurus už kilogramą. Nesumokėjusiems šio mokesčio grės ne tik piniginės baudos, prekių konfiskavimas, bet ir administracinės bylos.

„Kol kas dar sunku prognozuoti, kaip šis apribojimas atsilieps mūsų šalies prekybos įmonėms. Tačiau aišku, kad iš Baltarusijos atvykstantiems pirkėjams jis gali sukelti įvairių nepatogumų. Lietuvos mažmeninės prekybos apimčiai tai gal ir neturėtų turėti įtakos“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas. Vis dėlto jis pripažino, kad vienokį ar kitokį apribojimo poveikį Lietuvos prekybos įmonės pajus, ypač sostinėje, nes iki šiol Lietuvoje tarp iš užsienio atvykusių pirkėjų dominavo baltarusiai. Rusijos Kaliningrado srities gyventojai kur kas dažniau apsipirkti vyksta į Lenkiją, į Lietuvą užsuka tik retas.

Vidutiniškai vienas iš Baltarusijos atvykęs asmuo vieno apsilankymo Lietuvoje metu išleisdavo apie 130 eurų ir pirkdavo daugiausia drabužių, įvairios kosmetikos, parfumerijos, sporto prekių. Tačiau nemažai buvo ir tokių, kurie Vilniaus prekybos centruose įsigydavo elektronikos prekių, baldų. Mat šie pirkėjai atvykdavo šeimomis, kad Lietuvoje galėtų ne tik papramogauti, bet ir įsigyti didesnių ar brangesnių daiktų.