Kaimo turizmo sodybų svečiai ateities neplanuoja
Nors at­os­to­gau­jan­čių­jų kai­mo tu­riz­mo so­dy­bo­se skai­čius kas­met šiek tiek pa­di­dė­ja, rin­ka jau ne­sip­le­čia – nau­jų so­dy­bų be­veik ne­at­si­ran­da. Jos ak­ty­vu­mą pa­lai­ko nau­ja ten­den­ci­ja – so­dy­bos per­lei­džia­mos pra­de­dan­tiems vers­li­nin­kams.

Šiais metais šalies gyventojai savo atostogas ar savaitgalius kaimo turizmo sodybose planavo atsargiai – baiminosi lietaus, kuris praėjusią vasarą buvo itin gausus. Tačiau atšilus orams sektorius sugrįžo į įprastas vėžes.

Kas penktas vietinis turistas kaip nakvynės vietą renkasi kaimo turizmo sodybą.

Išgąsdino orai

„Labai lietingos vasaros pastaruosius dvejus metus išgąsdino mūsų poilsiautojus, kurie renkasi atostogas Lietuvoje. Visi prisimename, kad praėjusių metų birželį ir liepą ištisai lijo, užpernai liepą ir rugpjūtį kiekvienas dešimtadienis taip pat viršijo kritulių normą. Taigi šių metų pradžioje poilsiautojai labai atsargiai planavo vasarą, išankstinių rezervacijų buvo itin mažai. Tačiau atšilus orams kaimo turizmo sodybų poreikis, kaip ir kiekvienais metais, staiga padidėjo – visi susigriebė ir puolė graibstyti tuščias sodybas. Per 12 vasaros savaitgalių laisvos vietos „ištirpsta“ greitai, nors paskutinės minutės pasiūlymų dar esama. Darbo dienomis užimtumas mažesnis“, – pasakojo Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas.

Jo teigimu, iki 2017-ųjų metinis lankytojų srauto augimas siekdavo apie 5 procentus. Nors po Lietuvą keliaujančių turistų gausėja greičiau, nemenka dalis jų arba nelieka nakvoti, nes šalis ganėtinai maža, arba apsistoja pas gimines. Taigi tik pusė svečių nakvoja kolektyvinio apgyvendinimo vietose. „Tai – mūsų geografinio valstybės dydžio pasekmė“, – pabrėžė pašnekovas.

Anot L. Žabaliūno, 14 tūkst. apgyvendinimo vietų sulaukia vidutiniškai 320 tūkst. lankytojų – kaimo turizmo sodybose jie praleidžia beveik 7 tūkst. nakvynių. „Skaičius ganėtinai neblogas, nes kas 5 vietinis turistas, nakvojantis apgyvendinimo vietose, renkasi kaimo turizmo sodybą. Mes tokį rodiklį išlaikome kiekvienais metais“, – sakė jis.

Statistikos departamentas skaičiuoja, kad 2017 metais kaimo turizmo sodybose lankėsi 324,7 tūkst. turistų, arba, palyginti su 2016-aisiais, 2,1 proc. daugiau. Vidutinė poilsio kaimo turizmo sodyboje trukmė buvo 1,92 nakvynės. Dauguma svečių atvykdavo tik savaitgaliais. Populiariausi mėnesiai ilsėtis kaimo turizmo sodybose buvo liepa ir rugpjūtis.

Dažniausiai žmonės rinkosi Vilniaus (28 proc.), Alytaus (16 proc.), Kauno (14 proc.) ir Utenos (13 proc.) apskričių kaimo turizmo sodybas. Daugiausia užsienio turistų sulaukta iš Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Latvijos.

Užsieniečiai – ne dažnas svečias

Nors pavasaris ir vasara šiemet lepina geru oru, kaimo turizmo sodybos Anykščių rajone „Žalioji stotelė“ vadovė Inga Kilčiauskienė tvirtina, kad daugiau lankytojų neplūsta. Ji tai irgi sieja su gausiu lietumi ir žema temperatūra praėjusią vasarą.

„Tačiau turistų, palyginti su dar ankstesniais metais, atvyko panašiai tiek pat. Tik savaitgaliai galbūt labiau užimti, o darbo dienos tuštesnės. Žmonės neskuba planuoti atostogų ir rezervuoti vietų – prisibijo orų ir stebi situaciją, – kalbėjo „Žaliosios stotelės“ vadovė. – Šiltą birželį sulaukėme labai daug skambučių ir norinčių poilsiauti, o praeitą savaitę jie truputį aprimo. Laisvų vietų savaitgaliais jau sunkiai galima rasti – gal rugpjūtį dar yra keletas.“

Svečių iš užsienio, anot jos, atvyksta labai retai, nors informaciją stengiamasi skleisti per tarptautinę rezervacijos sistemą booking.com, kitus portalus. „Matyt, trūksta informacijos, nors nemanau, jog esame visiškai nepasiekiami. Mes, be kaimo turizmo, dar užsiimame ir baidarėmis – galbūt užsieniečiams reikia tik apgyvendinimo, jie nenori pramogų. Gyventojų iš Baltijos šalių atvažiuoja – sulaukiame latvių, estų, tačiau švedų, vokiečių užsakymų būna tik vienas du per metus“, – dėstė I. Kilčiauskienė.

Statistikos departamento duomenimis, pernai iš 324,7 tūkst. turistų 31,8 tūkst., arba 9,8 proc., buvo užsieniečiai.

L. Žabaliūno vertinimu, kaimo turizmas po truputį tampa tarptautinio turizmo dalimi – ši rinka vis labiau darosi prieinama ir svečiams iš užsienio. Pasak jo, kaimo turizmo sodybose apsilankančių turistų dalis pernelyg nesiskiria nuo kaimynių šalių. „Tačiau yra vienas paprastas dalykas – kaimo turizmas, palyginti su kitu kolektyviniu apgyvendinimu, kur veikia ir kelionių organizatoriai, ir pardavimo per rezervavimo sistemas apimtis didesnė, pasižymi tam tikru apribojimu. Kaimo turizmo apgyvendinimo paslaugos gana smulkios, pritaikytos galutiniam vartotojui, tad labai sunku dirbti su kelionių organizatoriais, kurie gali garantuoti didesnius srautus, – aiškino asociacijos prezidentas. – Tačiau atvykstamojo turizmo mastas didėja, ir sodybos, kurios pradeda dirbti su užsienio turistais, didžiąją dalį savo paslaugų ir teikia jiems.“

L. Žabaliūnas taip pat pažymėjo, kad užsieniečiai dažniausiai renkasi didesnį paketą paslaugų ir išleidžia daugiau pinigų. Tai patvirtina ir statistikų duomenys. Jų skaičiavimais, Lietuvos gyventojas už nakvynę kaimo turizmo sodyboje pernai mokėjo vidutiniškai apie 13 eurų, užsienietis – 21 eurus.

„Visi verslininkai taikosi į užsienio turistą, bet tam reikia paruošti savo produktą. Kai kurie sugeba dirbti išvis beveik vien su užsieniečiais. Vadinasi, esama ir įrankių, ir galimybių, ir pardavimo kanalų, tad iš esmės tai yra gebėjimų, orientacijos ir turbūt nusistatymo, su kuria rinka nori dirbi ir kaip formuoji produktą, reikalas“, – tvirtino jis.

Sektorius nesiplečia, bet yra dinamiškas

Anot L. Žabaliūno, apgyvendinimo kainos kaimo turizmo sodybose jau daug metų nesikeičia arba kyla labai mažai. Statistikų duomenimis, vidutinė nakvynės kaimo turizmo sodyboje kaina vienam turistui apskrityse svyravo nuo 10 iki 18 eurų. Lietuvos gyventojas už ją mokėjo vidutiniškai 13 eurų, užsienietis – 21 eurą.

„Didelio brangimo nėra, nes veikiame ne tik vidaus, bet ir gretimų valstybių rinkoje. Tiek mūsų turistai žiūri, pavyzdžiui, koks yra kainų lygis Latvijoje, tiek latviai tai daro atvykdami į mūsų šalį. Dalis Lietuvos gyventojų atostogauja kaimo turizmo sektoriuje Lenkijoje, dalis lenkų naudojasi mūsų Suvalkijos kaimo turizmo sodybomis. Taigi iš esmės žaidžiame pasaulinėje rinkoje, juo labiau kad ir pati rinka, priemonės užsisakyti apgyvendinimo paslaugas dėl tarptautinių dalyvių – rezervacijos sistemų – tampa globali, – pasakojo asociacijos vadovas. – Tačiau kaimo turizmas yra kompleksinė paslauga – tai ne tik apgyvendinimas, bet ir aktyvus laisvalaikis, kultūra, kulinarinis paveldas ir pan. Kompleksinių paslaugų kainos svyruoja, priklausomai nuo to, kokią paslaugą žmogus nori įsigyti keliaudamas ir atostogaudamas kaime.“

Kad rinka jau pasiekusi tam tikrą plėtros ribą, rodo tai, jog sektoriuje atsirado rotacija – vieni traukiasi iš verslo, kiti įsitraukia į jį.Jūratės Mičiulienės nuotrauka

L. Žabaliūno teigimu, kaimo turizmo sodybų plėtra pastaraisiais metais visiškai sulėtėjusi – daug metų jų skaičius Lietuvoje visiškai nesikeičia ir siekia per 600. Tačiau ir gretimose šalyse jų skaičius esą panašus.

„Kad rinka jau pasiekusi tam tikrą plėtros ribą, rodo tai, jog sektoriuje atsiranda parduodamo verslo. Ankstesniais metais to nebuvo. Kitaip tariant, vysta rotacija, kaita – vieni traukiasi iš verslo, kiti įsitraukia, taigi nebūtina steigti naujos sodybos, yra galimybė įsigyti jau veikiančią pirkimo ar verslo nuomos sandorio pagrindu“, – kalbėjo pašnekovas.

Anot statistikų, daugiausia kaimo turizmo sodybų pernai buvo Trakų, Molėtų, Zarasų, Lazdijų, Ignalinos ir Utenos rajonų savivaldybėse.

2017 metais apgyvendinimo paslaugas iš viso siūlė 668 kaimo turizmo sodybos, arba septyniomis (1,1 proc.) daugiau negu 2016-aisiais. Vietų skaičius kaimo turizmo sodybose pernai padidėjo 3 proc. ir siekė 15 tūkstančių.