Jau mąstoma apie būsimas maisto kainas
Dėl saus­ros grū­dų der­lius šie­met pra­stes­nis, to­dėl ky­la jų kai­nos. Že­mės ūkio pro­duk­tų ir mais­tų pre­kių rin­kos ste­bė­to­jai ne­at­me­ta ga­li­my­bės, kad pa­bran­gę grū­dai ga­li pa­veik­ti ir kai ku­rių mais­to pro­duk­tų kai­nas.

Latvijos žemės ūkio rinkos tyrimų centro vadovė Inguna Gulbė televizijos laidoje pasakojo, kad gali pabrangti ne tik miltai, duona, kiti miltiniai gaminiai, bet ir vištiena bei kiaušiniai, nes paukštininkystės ūkiai naudoja daug grūdų. „Miltai sudaro 10–15 proc. duonos savikainos, o didžiąją duonos kainos dalį sudaro darbo jėgos ir energijos išteklių kaina – visa tai pastaruosius keletą metų brangsta“, – kalbėjo Latvijos žemės ūkio produktų ir maisto rinkos ekspertė.

Kitos maisto produktų rūšys, I. Gulbės nuomone, neturėtų smarkiai brangti. Nemalonių staigmenų neturėtų pateikti ir mėsos kainos. Nors Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, siaučia afrikinis kiaulių maras, kiauliena neturėtų brangti, nes kitose ES valstybėse kiaulininkystės sektorius auga. Nenumatomas ir jautienos brangimas, nes šios mėsos gamybos apimtis pastebimai išaugo Lenkijoje.

Prognozuoti ankstoka

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys ramina, kad didelių kainų pokyčių nederėtų laukti. „Dar sunku atsakyti, kaip vasaros sausros paveikė žemės ūkio produktų kainas ir juolab kaip jos pakeis maisto produktų kainas, – padėtį „Lietuvos žinioms“ komentavo jis. – Javų derlius daug kur nuimtas, bet dar neapskaičiuotas. Tik keli rajonai pripažino sausrą kaip ekstremalią padėtį. Kita vertus, puikiai matome, kad orai šią vasarą žemės ūkiui šunybių pridarė. Prognozuojame, kad grūdų derlius bus maždaug ketvirtadaliu, o kai kur ir trečdaliu mažesnis už pernykštį. Matome, kad ir biržose grūdų kainos kyla.“

Tačiau, anot jo, dar anksti prognozuoti būsimas grūdų kainas rinkoje, nes ne visose šalyse derlius nuimtas, o pranešimai iš rinkų ganėtinai prieštaringi. „Prisiminus praėjusius metus, kai buvo lietinga vasara ir kalbėta apie katastrofišką padėtį, derlius buvo tolygus 2016-ųjų derliui. Jeigu ne lietūs, galėjo būti rekordiniai metai“, – sakė rinkos ekspertas. Anot jo, matyt, ir šiemet negalima spręsti iš vieno ūkio rezultatų, juo labiau kad Lietuvoje yra trys zonos, kuriose derlius gali būti skirtingas.

Pasak A. Gapšio, Lietuva du trečdalius derliaus eksportuoja, todėl vietines grūdų kainas diktuoja pasaulinė rinka.

„Žvelgdamas į dabartinę padėtį, galėčiau sakyti, kad trumpam laikui galėtų laikinai iki dešimtadalio brangti kruopos, juolab kad dabartinės grūdų kainos dar gali mažėti, nes didelių derliaus pokyčių pasauliniu mastu nebuvo prognozuota, – sakė A. Gapšys. – Duona ir pyragai galėtų brangti 3–5 proc., nes miltai sudaro 10–15 proc. savikainos. Priklausys pirmiausia nuo prekybininkų, kurie didindami kainas mėgsta vis aiškinti žaliavos kainų augimu. Tačiau pamirštama, kad duona 2004 metais, kai tapome Europos Sąjungos nariai, Lietuvoje buvo 2,5 karto pigesnė, o prieš 10 metų kainavo 30 proc. mažiau.“

Ekspertas primena, kad 2012 metais, kai buvo didžiausias grūdų brangimas, 210 eurų už toną maistinių kviečių, kilogramas duonos Lietuvoje kainavo 1,6 euro. Šiuo metu tona kviečių Lietuvoje kainuoja 20 eurų mažiau, o duona – 28 centais brangiau.

Mėsa labai nebrangs

A. Gapšys pripažįsta, kad dėl kombinuotųjų pašarų pabrangimo gali šiek tiek kilti paukštienos ir kiaulienos kainos, tačiau yra sąlygų, dėl kurių tokius įvykius numatyti anksti. „Paukščių užsiauginame patys. Būtų keista, jei paukštininkai dirbtų be pašarų rezervų ir neturėtų pigesnių pašarų. Teoriškai galima sakyti, kad paukštiena brangs, bet Lietuvos vištų kainos yra mažiausios Europos Sąjungoje po Lenkijos ir Airijos. Taigi Lietuvoje vištiena gali brangti tik tiek, kiek ji pakiltų Lenkijoje, nes esame priklausomi nuo maisto produktų kainų toje šalyje“, – komentavo A. Gapšys.

Tona kviečių Lietuvoje kainuoja 20 eurų mažiau, o duona – 28 centais brangiau nei 2012 metais.

Kiauliena jei kiek ir brangs, tai tik tiek, kiek brangtų Lenkijoje, Vokietijoje ir Belgijoje, iš kur pusė šios mėsos importuojama. „Tose šalyse grūdų supirkimo kainos pakilo labiausiai, todėl galime tikėtis ir šiek tiek brangesnės kiaulienos“, – svarstė ekspertas.

Tačiau šiuo metu, anot jo, negalima teigti, kad kainos augs. „Tokius gandus gali skleisti tiekėjai, pardavėjai ir aiškinti grūdų brangimu. Lietuvoje bent kol kas pranešama, kad šiemet kviečių kokybė neviršija antros klasės, kuri yra artima pašariniams grūdams. Todėl dar nežinia, kiek pakis ir pašarų kainos. Pašarinių grūdų rinkoje dar gali būti įvairių peripetijų“, – konstatavo rinkos ekspertas.