Japonai lietuviško medaus šią žiemą dar negaus
Šių­me­ti­nis me­du­ne­šis bi­ti­nin­kų ne­nu­vy­lė, to­dėl Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos iš­pla­tin­ta ži­nia apie at­si­ve­rian­čią Ja­po­ni­jos rin­ką su­tei­kė vil­ties, kad ma­žiau teks stum­dy­tis vie­ti­nė­je. Bet vei­kiau­siai ja­po­nai lie­tu­viš­ku me­du­mi šie­met dar ne­si­mė­gaus.

Bendrovės „Lietuviškas medus“ vadovas Tautvydas Bloznelis „Lietuvos žinioms“ sakė, kad kol kas tėra pasirašytas susitarimas su šios šalies bitininkystės produkcijos platintoja „Akitaya Honten“. „Eksporto dar teks palaukti, esame išsiuntę pavyzdžius, vyksta derybos. Medui Europoje keliami vienokie reikalavimai, o Azijoje – kitokie. Į visas rinkas prasimušti sudėtinga, o į Japonijos – ypač. Esu girdėjęs, kad dėl kai kurių kitų produktų eksporto su šios šalies atstovais Lietuvos bendrovėms teko derėtis trejus ar net ketverius metus. Pradžia būna labai sunki, jų verslo modelis visiškai kitoks“, – pasakojo T. Bloznelis.

Lietuva su Japonija derybas dėl medaus eksporto pradėjo tik šių metų pavasarį. Į kitas rinkas „Lietuviškas medus“ kol kas nesidairo. Specialistai teigia, kad lietuviškas medus iš kitų išsiskiria – tirštumu, tąsumu, skaidrumu, geru skoniu. Patraukliai skamba ir tai, kad Lietuvos bitininkai itin griežtai paiso higienos normų.

Daugiausia lietuviško medaus eksportuojama į gretimas šalis – Estiją, Latviją, Lenkiją, taip pat – į Olandiją, Prancūziją. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį išvežta 275 tonos medaus. 2017 metais iš Lietuvos eksportuota 973 tonos medaus, daugiausia į Estiją (233 t), Vokietiją (207 t), Lenkiją (142 t), Prancūziją (120 t).

„Iš tikrųjų mes tik užkaišome skyles, kai visiems kitiems medaus trūksta. O kai visi jo turi, kaip šiemet, lietuviai sėdi ant savo medaus statinių. Visose pietinėse šalyse medunešis buvo geras, parduoti medų labai sunku“, – neslėpė „Lietuviško medaus“ vadovas.

Visą suvalgytų lietuviai

Pasak T. Bloznelio, kasmet Lietuvoje vidutiniškai prisukama apie 6 tūkst. t medaus ir tik 10–15 proc. eksportuojama, nors pastaraisiais metais į kitas šalis išvežamo medaus kiekis padidėjo. „Jei lietuviai pakeistų požiūrį į šį produktą, nežiūrėtų kaip į vaistą, kiekvienas gyventojas per dieną suvalgytų bent po šaukštelį medaus, Lietuva iš tikrųjų galėtų suvartoti visą prisukamą kiekį, pardavimo problemų nekiltų“, – įsitikinęs „Lietuviško medaus“ vadovas.

Nors medaus galiojimo terminas yra ilgesnis nei kitų produktų, daug kas priklauso nuo jo laikymo sąlygų. Jei medus laikomas aukštesnėje kaip 20 laipsnių temperatūroje, po pusantrų metų reikia tirti iš naujo. Taigi, pernykščiu produktu, galima sakyti, neįmanoma „uždengti“ kito, ne tokio derlingo sezono.

Gelbsti kūrybiškumas

„Lietuvoje yra nemažai bitininkų, o kuo daugiau bitininkų, tuo daugiau medaus. Šį produktą vietos rinkoje tampa vis sunkiau realizuoti, tad kiekviena atsidariusi rinka palengvina šį procesą“, – mažosios bendrijos „Medaus magija“ pardavimo vadovas Tomas Žygaitis teigiamai vertina pastangas lietuviškam medui atverti naujas rinkas.

Verslo pradžioje, suvokdami, kad perpildytoje rinkoje rasti vietą po saule lengva nebus, į situaciją šilališkiai Žygaičiai pažvelgė kūrybiškai. „Lietuvoje medus dažniausiai parduodamas kaip senamadiškas produktas, žinomas iki kaulų smegenų, naujovių ieškoma retai. Mes nusitaikėme į jaunesnių pirkėjų grupę, nusprendėme medų modernizuoti, jį maišydami su uogomis“, – sakė T. Žygaitis.

Generuodami verslo idėją Tomas ir Vilma pradėjo domėtis įvairiomis galimybėmis ir apsistojo prie uogų liofilizavimo. Uogos šalčiu visiškai išdžiovinamos, toliau jau telieka pasitelkti fantaziją ir kurti įvairius uogų ir medaus derinius.

Šiemet lietuviai sėdi ant savo medaus statinių. Visose pietinėse šalyse medunešis buvo geras – parduoti medų labai sunku.

Šilalės rajone, Vingininkuose, veikianti mažoji bendrija liofilizuotus produktus perka iš Kauno rajone, Babtuose, esančios studijų ir verslo centro „Nemunas“ atviros prieigos Vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorijos. Pabandę atvežti savų uogų, įsitikino, kad finansiškai tai neapsimoka. Mat dideliais kiekiais žaliavą perkanti laboratorija gali pasiūlyti gatavos produkcijos konkurencinga kaina.

Uogų liofilizavimas yra brangus procesas, jis medaus savikainą padidina dvigubai. Bitininkas T. Žygaitis įprastinio medaus nė nebandė realizuoti, tad palyginti, ar lengviau parduoti jį, ar modernizuotą, negali. „Medaus magijos“ pardavimo vadybininkas teigė, kad medus yra labai sezoniškas produktas: jo paklausa išauga rudenį, žiemą, apyvarta sumažėja pavasarį, o vasarą prekyba visiškai sustoja, mat būna gausu šviežių uogų.

„Medaus magija“ savo produkciją – medaus desertus – parduoda prekybos centrų skyriuose „Linkėjimai iš kaimo“, mažose parduotuvėlėse bei šalies oro uostų neapmuitintų prekių parduotuvėse. Šiose itin populiarus Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio proga sukurtas trispalvis medaus desertas viename stiklainėlyje – tarsi suvenyras.

Nauja – tai (ne)pamiršta sena

Galima sakyti, tokius pačius produktus – medų su šaltalankiais, braškėmis, mėlynėmis, spanguolėmis, avietėmis, juodaisiais serbentais bei medaus produktus imunitetui stiprinti su citrina ir imbieru, su spanguolėmis ir česnakais – gamina ir Kauno rajone, Kačerginėje, registruota mažoji bendrija „Libeva“. Tiesa, jos savininkė Beatričė Vaitiekūnienė mišinius su liofilizuotomis uogomis vadina ne medaus desertais, o medaus džemais.

Moteris sakė nuo pat jaunystės norėjusi užsiimti individualia veikla, tačiau svajonė išsipildė tik Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. „Kadangi esu diplomuota maisto technologė, nusprendėme gaminti sveikatą stiprinantį produktą vien iš lietuviškų žaliavų“, – verslo istoriją pasakojo B. Vaitiekūnienė.

Kačerginės verslininkės pavyzdys liudija: nauja – tai (ne)pamiršta sena. Pirmieji „Libevos“ receptai buvo sukurti prisiminus, ką darydavo Beatričės močiutė. Ji medų maišydavo su putino uogomis ir naudodavo jį nuo kosulio. „Dar prisiminiau, kaip vaikystėje trindavome šermukšnio uogas su medumi ir valgydavome jį šaukštais visi vaikai sutūpę prie vieno stiklainio, – šypsojosi moteris. – Subrandinusi idėją, pradėjau domėtis įvairių žolelių ir uogų sveikatinančiomis savybėmis. Taip atsirado medaus džemai su čiobreliais bei pipirmėtėmis. Taip žingsnis po žingsnio ir išsiplėtė mūsų gaminamų produktų asortimentas.“

Šiuo metu „Libeva“, dirbanti šeimos rangos principu, gamina 12 rūšių produktus. Daugiausia parduoda per internetinę parduotuvę bei specializuotose sveiko maisto parduotuvėse Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje, dažnai dalyvauja maisto produktų gamintoju parodose ir mugėse.