Įsibėgėjanti javapjūtė gero derliaus nežada
Smė­lin­go­sios Dzū­ki­jos žem­dir­biai žie­mi­nių ja­vų lau­kuo­se triū­sia jau po­ra sa­vai­čių, ja­vap­jū­tė įsi­siū­buo­ja ir Su­val­ki­jo­je, o ir ki­tuo­se ša­lies re­gio­nuo­se ūki­nin­kai kom­bai­nus iš­vai­ra­vo pra­ėju­sios sa­vai­tės vi­du­ry­je ar pa­bai­go­je.

Įsibėgėjanti javapjūtė gero derliaus nežada – kai kuriuose rajonuose jis trečdaliu ar net perpus mažesnis nei ankstesniais metais. Atrodo, kad gamta šiemet mažiausiai bus nuskriaudusi Šiaurės Lietuvos grūdų augintojus.

Įsibėgėjanti javapjūtė gero derliaus nežada – kai kuriuose rajonuose jis trečdaliu ar net perpus mažesnis nei ankstesniais metais.

Kokybė neprasta

Joniškio rajono ūkininkas Romas Karūžna žieminius kviečius, kurių augina 265 ha, kulti pradėjo prieš savaitę. „Pernai vidutinis kviečių derlingumas buvo 8,5 tonos iš hektaro, o šiemet nesiekia ir 7 tonų. Jei būtų bent 7-ios, dėkočiau Dievuliui, nes prikuliant 5–6 tonas balanse galai nesueina“, – sakė joniškietis.

Pasak R. Karūžnos, nors derlius mažesnis, jo kokybiniai rodikliai palyginti neblogi, kai kurie kviečių grūdai atitiks net Ekstra klasės reikalavimus. Ūkininkas mano pralošęs, mat pasirašė išankstinę derliaus pardavimo sutartį, o dėl sudėtingų gamtos sąlygų grūdų supirkimo kainos šiuo metu yra pakilusios.

Be žieminių kviečių, R. Karūžna dar augina vasarinių kviečių ir kvietrugių. „Iš jų nieko gero nesitikiu, nes varpos nedidelės, sudžiūvusios, geriausiu atveju byrės 3 tonos iš hektaro“, – prognozavo ūkininkas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kaišiadorių rajono skyriaus pirmininkas Saulius Stirna teigė, kad šiame krašte žieminių kviečių pjūtis prasidėjo tik praėjusį savaitgalį. Pasak jo, kol kas ūkininkų nuotaikos prastos – pirmieji nurėžti žieminių kviečių hektarai atseikėjo 40 proc. mažesnį derlių negu ankstesniais metais.

„Sausra savo darbą jau padarė, o dabar padėtį dar labiau blogina lietūs, kviečiai juoduoja“, – padėtį apibūdino S. Stirna. Jo žodžiais, šiemet žieminių kviečių plotai yra gerokai mažesni nei pernai, nes lietingas ruduo neįleido technikos į laukus.

LŪS Vilkaviškio skyriaus pirmininkė Onutė Kartavičienė javapjūtę Suvalkijoje vadino įsibėgėjančia. Tačiau geru derliumi šiemet galės pasigirti ne visi Vilkaviškio rajono ūkininkai. Pajevonio, Vištyčio, Gražiškių seniūnijų žemdirbių, kurių laukai išbraukti iš nenašių žemių žemėlapio, kviečių plotai atrodo skurdžiai, varpos tesubrandino vos kelis grūdus.

Dzūkams kirto sausra

Vis dėlto sausra labiausiai kirto Dzūkijos ūkininkams. Iš žieminių kultūrų bent jau Varėnos rajone pusėtinai užderėjo tik kviečiai, o rugių derlius bus gerokai mažesnis. „Yra tokių plotų, kur telikę stagarai, nesubrandinę varpų. Ankstesniais metais, purškiamuose, tręšiamuose ir itin prižiūrimuose plotuose kuldavome 4 tonas iš hektaro, šiemet byra vos dvi, o ekologiniuose plotuose – vos viena tona. Derlius, palyginti su ankstesniais metais, yra perpus mažesnis“, – sakė LŪS Varėnos skyriaus pirmininkas Edmundas Samauskas.

Pasak Varėnos žemdirbių vado, grūdai smulkūs, iškepinti, juos greičiausiai teks parduoti kaip pašarinius, maistinių kviečių ir rugių dzūkai šiemet neturės. Liepos 23 dieną šio rajono ūkininkai jau buvo įpusėję žieminių augalų javapjūtę, o vasarinius kviečius ir kvietrugius pjovė vos vienas kitas.

Vienas didžiausių Varėnos rajono ūkininkų Vytautas Raulonis pirmadienį taip pat jau buvo nukūlęs pusę žieminių kultūrų. Žieminių rugių hektaras atseikėja vos 2,5‑2,9 tonos. „Trečdalis rugių per gegužės kaitrą žuvo, yra lopinių, kur varpoje nieko neužmegzta. Tikimės, kad dabar lietūs nepakenks esamiems grūdams, kad jie varpose nepradės dygti“, – vylėsi V. Raulonis.