Išaugusios draudimo įmokos išginė į Estiją
Kol Sei­me po­li­ti­kai dis­ku­tuo­ja apie mo­kes­čių re­for­mas, pi­ni­gai iš Lie­tu­vos ke­liau­ja pas kai­my­nus. An­tai, ke­lis kar­tus iš­au­gu­sios pri­va­lo­mo­jo trans­por­to prie­mo­nių val­dy­to­jų ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mo (TPVCAD) kai­nos ver­čia tarp­tau­ti­niu kro­vi­nių ve­ži­mu be­si­ver­čian­čias įmo­nes draus­tis Es­ti­jo­je, kur drau­di­mo įmo­kos ke­lias­de­šimt kar­tų ma­žes­nės nei Lie­tu­vo­je. Lie­tu­vos ban­kas, tu­rin­tis pri­žiū­rė­ti drau­di­mo rin­ką, su­si­da­riu­sią si­tua­ci­ją pa­ti­ki ko­men­tuo­ti tei­si­nin­kams.

Nesuvokiantis kainų skirtumo dviejose šalyse priežasčių tarptautinės transporto ir logistikos paslaugų bendrovės „Alpi Baltika“ vadovas Eimantas Šivickas „Lietuvos žinioms“ prisipažino abejojantis draudimo rinką prižiūrinčio Lietuvos banko galimybėmis pakeisti padėtį šalies draudimo rinkoje, todėl net nesikreipė į šį rinkos prievaizdą, o savo 10 puspriekabių užregistravo ir apdraudė Estijoje.

„Nelabai suprantamas draudimo bendrovės sprendimas kelti įmokas nuo 29 eurų iki 300 eurų per ketvirtį, arba 1200 eurų per metus“, – stebėjosi įmonės vadovas.

Pasinaudojusi pigiausiu pasiūlymu Lietuvoje, už 10 transporto priemonių privalomąjį draudimą įmonė būtų sumokėjusi 12 000 eurų 12 mėnesių įmoką. Estijoje to paties laikotarpio draudimas tam pačiam transportui bendrovei kainavo 410 eurų, arba 29,2 karto pigiau nei Lietuvoje.

Pasiūlymas galiojo tris mėnesius

E. Šivickas vasario pradžioje teigė, jog „Lietuvos žinioms“ paviešinus faktą apie šiai įmonei 6 kartus pabrangusį transporto priemonių privalomąjį draudimą vienas iš draudikų įmokas jai sumažino 10 kartų, tačiau po trijų mėnesių vėl pakėlė kainą.

Verslininkas spėja, kad įmonė galėjo patirti spaudimą iš kitų draudimo bendrovių. Antrąjį ketvirtį draudikas grįžo prie pirminio pasiūlymo puspriekabes drausti po 1200 eurų.

„Alpi Baltika“ civilinės atsakomybės draudimu draudžia tik puspriekabes. Pernai puspriekabės civilinės atsakomybės 12 mėnesių draudimas įmonei kainavo apie 190 eurų, o šiemet pigiausias draudiko pasiūlymas rinkoje buvo 1200 eurų.

Lietuvos bankui viešai įspėjus, kad netoleruos sveiku protu nesuvokiamų civilinio draudimo įmokų, „Alpi Baltika“ gavo pasiūlymą puspriekabę trims mėnesiams drausti už 29 eurus. Jeigu po trijų mėnesių įmokos draudikas nebūtų didinęs, per metus įmonė už puspriekabę būtų sumokėjusi 120 eurų, o ne 1200 eurų.

Nesupranta tikrųjų motyvų

„Nelabai suprantamas draudimo bendrovės sprendimas kelti įmokas nuo 29 eurų iki 300 eurų per ketvirtį, arba 1200 eurų per metus“, – stebėjosi įmonės vadovas. Anto jo, draudimo bendrovė plačiau nekomentavo savo sprendimo, tik paaiškino, neva tokia yra rinkos kaina.

Kartu su brokeriu apklausiusi kitas draudimo rinkos dalyves, įmonė sužinojo, kad pigesnio pasiūlymo drausti puspriekabes privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu Lietuvoje nesulauks, ir nusprendė jas drausti Estijoje, kur ERGO bendrovės filialas pasiūlė maždaug 41 euro draudimo kainą.

Už 10 puspriekabių 12 mėnesių privalomąjį draudimą įmonė Estijoje sumokėjo 410 eurų. Bendrovė iš viso turi 22 puspriekabes, iš jų 12 dar nėra pasibaigęs draudimo galiojimas Lietuvoje.

„Alpi Baltika“ savų vilkikų neturi, bet aprūpina darbu mažesnes bendroves, užsakydama puspriekabių vilkimo paslaugas. Daugiausia įmonės puspriekabės keliauja į Skandinavijos valstybes – Norvegiją, Švediją, Suomiją ir Baltijos šalis. Įmonė priklauso tarptautinei ALPI įmonių grupei, kuri valdo daugiau kaip 60 kompanijų Europoje ir visame pasaulyje, taip pat Latvijoje ir Estijoje. „Turime galimybę jas registruoti pas kolegas Estijoje ir paskui jų priekabas nuomoti“, – aiškino E. Šivickas.

Jo teigimu, Estijoje civilinės atsakomybės draudimu priekabas tos pačios bendrovės – tiek ERGO, tiek BTA, tiek „Seesam“, tiek PZU – draudžia iki 30 kartų pigiau. „Brangiausiai, kaip ir Lietuvoje, civilinį atsakomybės draudimą metų pradžioje siūlė „Gjensidige“, tačiau įmoka už puspriekabę siekė ne 3972 eurus kaip Lietuvoje, o 231 eurą. Pigiausia ERGO įmoka – tik 40 eurų“, – pasakojo įmonės vadovas.

E. Šivickas neranda atsakymo, kodėl taip smarkiai skiriasi draudimo kainos Lietuvoje ir Estijoje. „Vienintelis paaiškinimas, kurį „Lietuvos žinioms“ pateikė ERGO atstovas, kad ši draudimo rūšis nuostolinga ir estų vairuotojai geriau vairuoja, dėl to neva sukelia mažiau eismo įvykių ir pridaro mažiau nuostolių, – kalbėjo įmonės vadovas. – Tačiau mūsų įmonės puspriekabės per praėjusius 10 metų nebuvo patekusios nė į vieną rimtesnį eismo įvykį.“

Didėjo žalų išmokos

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius „Lietuvos žinioms“ vasario mėnesį teigė, jog kiekvienam vartotojui nustatoma skirtinga kainodara, atsižvelgiant į riziką, tad puspriekabės draudimo kaina gali svyruoti nuo 100 iki 1000 eurų.

Lietuvoje transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo paslaugos, pasak jo, brango ne visiems, o tik daliai vartotojų. „Už draudimo paslaugas brangiau moka tie vairuotojai, kurie turi blogą žalų istoriją. Kiekvienam draudėjui įmoka skaičiuojama individualiai“, – aiškino T. Nenartavičius.

Tarptautinės transporto ir logistikos paslaugų bendrovės vadovas prisipažino abejojantis Lietuvos banko galimybėmis pakeisti padėtį šalies draudimo rinkoje, todėl nė nesikreipė į šį rinkos prievaizdą, o savo 10 puspriekabių užregistravo ir apdraudė Estijoje.

Į „Lietuvos žinių“ pastabą, kad draudimo įmokos pabrango ir „pavyzdingoms“ įmonėms, T. Nenartavičius atsakė: „Vežėjai daugiausia važiuoja užsienio šalyse, kur yra didesnė žala – tiek turtinė, tiek neturtinė: ir remontas, ir automobilių dalys daugiau kainuoja. Be to, jei per eismo įvykį sužalojami asmenys, tai gydymo išlaidos yra gerokai brangesnės negu mūsų šalyje.“

Įtakos draudimo įmokų didėjimui, pasak jo, galėjo turėti ir pernai rudenį priimtos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisos, kuriomis maksimali draudimo išmoka už eismo įvykių metu padarytą neturtinę žalą didinama nuo 5 tūkst. iki 5 mln. eurų.

Vasarį bendrovei „Alpi Baltika“ metinę 1200 eurų civilinės atsakomybės draudimo įmoką už vieną puspriekabę pasiūlė draudimo bendrovė BTA. Be jos, „Alpi Baltika“ dar gavo bendrovių „If draudimas“, „Seesam“, „Compensa“, „Lietuvos draudimas“, ERGO ir kitų pasiūlymus. Šių draudikų paslaugos kainos vidurkis siekė 1500 eurų už puspriekabę. Rekordą viršijo „Gjensidige“, pasiūliusi priekabą drausti už 3 972 eurus. Iki tol įmonė per metus už puspriekabę mokėjo 190 eurų.

Įtaria neteisėtai susitarus

E. Šivickas įtaria, kad Lietuvos draudikai tiesiog siekia uždirbti, o gal ir susitarę tarpusavyje. „Kas galėtų paneigti, kad pateikusi pigesnį negu rinkoje pasiūlymą bendrovė sulaukė pretenzijų iš kitų rinkos dalyvių. Galima įtarti ką tik nori. Logikos, kodėl turėtų tiek daug kainuoti draudimas, nėra. Juolab kad kaina Lietuvoje ir Estijoje skiriasi 30 kartų. Atrodo, kad normaliai suprantami rinkos dėsniai Lietuvoje neveikia“, – svarstė įmonės „Alpi Baltika“ vadovas.

Į draudimo rinką prižiūrintį Lietuvos banką dėl išaugusių draudimo įmokų E. Šivickas teigė nesikreipęs. Mat sužinojęs, kad Estijoje draudimo kaina yra 30 kartų mažesnė, tiesiog nusprendė pirkti draudimo paslaugas šioje šalyje, juolab kad turi tokią galimybę. „Pasirodo, Estijoje kaina buvo penkis kartus mažesnė ir pernai, tiesiog tuo nesidomėjau, kol įmokos Lietuvoje buvo įkandamos“, – pasakojo jis.

Įmonės vadovas svarstė, kad dėl išaugusio Lietuvos draudikų apetito dalis mokesčių iškeliaus į Estiją. Kad galėtų pirkti draudimo paslaugas Estijoje, įmonė naujų puspriekabių išperkamosios nuomos sutartis sudarė su vokiečių kapitalo bendrovės „Schmitz Cargobull“ filialu Estijoje. „Ir išperkamoji nuoma, ir banko paskolos sutartis, ir puspriekabių pardavimo sutartis, ir draudimas, ir mokesčiai iš šios veiklos – viskas iškeliavo į Estiją“, – dėstė E. Šivickas.

Kadangi „Alpi Baltika“ Estijoje draustas puspriekabes nuo šiol nuosavybės teise valdys ne pati, o nuomos iš giminingos bendrovės Estijoje, pajamos ir mokesčiai iš nuomos veiklos taip pat atitinkamai teks Estijos įmonei ir valstybei.

Draustis kitoje šalyje negali

Puspriekabių nuoma užsiimančios bendrovės „Hanse Trailer“ direktorius Tomas Navickas pasakojo, kad jo įmonei puspriekabių privalomasis civilinės atsakomybės draudimas brangsta antrus metus iš eilės. 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, įmokos išaugo apie du kartus, o 2018 metais, palyginti su praėjusiais, – iki 70 procentų. Kitoms įmonėms, pašnekovo teigimu, privalomasis draudimas galėjo brangti ir iki 3 kartų.

Sumažinti išaugusias sąnaudas ir draustis Estijoje „Hanse Trailer“ negali. „Pagal Lietuvos įstatymus, jeigu transporto priemonė registruota Lietuvoje, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu turi būti draudžiamasi Lietuvoje. Tuo metu kasko draudimu galima draustis ir Anglijoje ar kitur“, – aiškino pašnekovas.

„Hanse Trailer“ šiuo metu nuomoja apie 600 puspriekabių, iki metų pabaigos jų padaugės iki 650–700. Beveik visos jos registruotos Lietuvoje. T. Navicko teigimu, vienos puspriekabės 12 mėnesių privalomasis draudimas panašia veikla užsiimančioms įmonėms Lietuvoje kainuoja nuo 350 iki 600 eurų, tačiau kartais gali siekti ir 1000 eurų, priklausomai nuo įmonės rizikos įvertinimo. Tiesa, dalis „Hanse Trailer“ nuomojamų puspriekabių registruota Suomijoje, todėl jos draustos šioje šalyje.

Estijoje to paties laikotarpio draudimas tam pačiam transportui bendrovei kainavo 410 eurų, arba 29,2 karto pigiau nei Lietuvoje.

Pasirinkti kitos rinkos, kur draudimas kainuotų pigiau, įmonė neplanuoja. Anksčiau, kai prekiavo „Schmitz Cargobull“ puspriekabėmis, „Hansa Trailer“ turėjo filialus Estijoje ir Latvijoje, tačiau perdavusi oficialaus atstovo teises Panevėžyje veikiančiai vokiečių bendrovės „Schmitz Cargobull Baltic“ gamyklai atstovybes Baltijos šalyse uždarė. Vėliau įmonė svarstė galimybę vėl atidaryti filialus Estijoje ar Latvijoje siekdama sumažinti patiriamas draudimo sąnaudas, bet esą suprato, kad informacija apie gerokai mažesnes įmokas kitose Baltijos šalyse nėra tiksli.

T. Navickas abejojo, kad Estijoje draudimo įmokos gali skirtis iki 10–30 kartų. Jo nuomone, 20–40 eurų draudimo įmoka už puspriekabę šioje šalyje gali būti taikoma tuo atveju, jei ji draudžiama kartu su vilkiku. O atskiras puspriekabės draudimas, jo žiniomis, Estijoje kainuoja panašiai kaip Lietuvoje – apie 200–300 eurų ir Lietuvos lygį turėtų pasiekti per porą metų.

T. Navicko nuomone, puspriekabių draudimas pabrango todėl, kad jau keleri metai kai kuriose Vakarų Europos šalyse, atsitikus draudžiamajam įvykiui, žalos suma paskirstoma per pusę vilkikui ir puspriekabei, kai anksčiau visa civilinė atsakomybė tekdavo vilkiko savininkui. „Matyt, draudimo bendrovės regreso tvarka turėjo sumokėti daug išmokų ir dėl to pakėlė kainas“, – svarstė įmonės vadovas.

LIETUVOS BANKO KOMENTARAS

Lietuvos banko llgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyriausiasis juriskonsultas Darius Andriukaitis:

„Sunku būtų komentuoti pateiktą informaciją nežinant išsamesnių situacijos aplinkybių. Pirmiausia, klausimą kelia aplinkybė dėl Lietuvoje registruotos transporto priemonės (puspriekabės) draudimo Estijoje – Lietuvoje registruotas transporto priemones įprastai gali drausti tik Lietuvoje veiklą vykdančios draudimo įmonės ar jų ES filialai, privalomai būdami Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nariai. Taip pat nėra iki galo aiškus nurodytos įmonės, ketinančios drausti minėtas puspriekabes, draudimo rizikos profilis, kuris galėjo turėti įtakos skaičiuojant draudimo įmoką, bei pačių draudimo įmonių tokios rizikos vertinimo metodika. Šiuo atveju būtų reikalingas ir pačių draudimo įmonių komentaras. Savo ruožtu išsamesnį atsakymą galėtume pateikti tik išsamiai įvertinę visas aplinkybes, todėl kviestume nurodytą įmonę „Alpi Baltika“ pateikti mums visą turimą informaciją tiesiogiai.“