Investuotojų viliojimo programa Latvijoje išsisėmė
Per eko­no­mi­nę kri­zę Lat­vi­ja vi­lio­jo už­sie­nie­čius in­ves­tuo­ti į jos eko­no­mi­ką, ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą ar­ba įneš­ti į ban­ką so­li­džią su­mą. Taip įgy­ti tei­sę gy­ven­ti Lat­vi­jo­je ir lais­vai ju­dė­ti po Eu­ro­pos Są­jun­gą bu­vo pa­trauk­lu Ru­si­jos bei ki­tų bu­vu­sių so­vie­ti­nių res­pub­li­kų pi­lie­čiams. Vy­riau­sy­bei su­griež­ti­nus tai­syk­les no­rin­čių­jų srau­tas iš­se­ko.

Latvija kelioms dešimtims žmonių atėmė teisę gyventi šalyje nepratęsdama laikinų leidimų. Kai kuriais atvejais tai padaryta dėl įtarimų, kad šie asmenys galėjo dirbti užsienio žvalgybos tarnyboms, bet apskritai, kaip sakė Pilietybės ir migracijos reikalų biuro vadovė Maira Roze, saugumo rizika nėra pagrindinė priežastis. Leidimai gyventi nepratęsti ir tiems, kurių kompanijos nemoka valstybei mokesčių.

Griežti reikalavimai atbaido

Daug užsieniečių, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai, įgijo teisę gyventi Latvijoje už investicijas. Šios priemonės šalis ėmėsi krizės metais, kad pagyvintų ekonomiką. 2014-aisiais 5603 asmenys gavo leidimus gyventi, nes investavo į kompanijas, nuosavybę arba padėjo į banką dideles sumas pinigų. Tačiau kitais metais jų skaičius nukrito iki 1355, o 2016-aisiais tesiekė 609, nes valstybė ėmė griežtinti reikalavimus ir atidžiau tikrinti investuotojus. Pernai Latvija gavo tik 82 prašymus išduoti laikiną leidimą gyventi.

Iš viso nuo 2010 metų liepos 1 dienos iki 2018 metų birželio 30-osios pagal šią investicijų programą Latvija sulaukė prašymų suteikti leidimą laikinai gyventi šalyje iš 18 461 asmens – 7545 investuotojų ir 10 916 jų šeimų narių. Nuo programos pradžios kreipėsi žmonės iš daugiau kaip 50 valstybių. Du trečdaliai jų buvo iš Rusijos, 90 proc. – iš buvusios Sovietų Sąjungos.

Programa sulaukė daug kritikos, ypač dėl to, kad į šalį plaukė įtartinos kilmės pinigai, bankai viliojo abejotinos reputacijos klientus, kuriems rūpėjo tik laisvai patekti į Europos Sąjungą. Mat Latvijos, kaip Šengeno zonos narės, gyventojams atveriamas kelias į visą laisvo judėjimo erdvę, apimančią didžiąją dalį Europos.

Tokios schemos glaudžiai susijusios su mokesčių vengimu, organizuotu nusikalstamumu ir korupcijai, tačiau šalys nelinkusios jų atsisakyti, nes vadinamosios auksinės vizos vien Europai atnešė 25 mlrd. eurų.

Naujausi duomenys rodo, jog laikinų leidimų gyventi programa, pradėta taikyti ekonomikos nuosmukio metais, prarado populiarumą. Latvija vis dažniau nepratęsia šių leidimų dėl to, kad jų turėtojai nepajėgia vykdyti reikalavimų – mokėti mokesčius į valstybės biudžetą.

Paskui milijardus velkasi korupcija

Latvija ne vienintelė ėmėsi pilietybės dalybų mainais į investicijų programas. Tokią schemą siūlė dar 13 Europos valstybių, įskaitant Maltą ir Portugaliją. Naujausias pavyzdys – Juodkalnija.

Maža Balkanų šalis prie Adrijos jūros, turinti 620 tūkst. gyventojų, neseniai įstojusi į NATO ir siekianti narystės Europos Sąjungoje, per trejus metus nori pritraukti iki 2 tūkst. turtingų užsieniečių. Ji nepaiso įstatymų leidėjų ir aktyvistų perspėjimų, jog tai didina pinigų plovimo riziką. Potencialūs kandidatai turi investuoti 100 tūkst. eurų į vargingų bendruomenių vystymąsi, 250 tūkst. eurų – į plėtros projektus šiaurinėje ir centrinėje Juodkalnijoje arba 450 tūkst. eurų – į projektus sostinėje Podgoricoje ar pajūrio pakrantėje. Už tai gautas Juodkalnijos pasas leidžia be vizos keliauti į 117 pasaulio valstybių. Vyriausybė skelbia, kad ši programa turi paskatinti tolesnę Juodkalnijos ekonomikos raidą – sustiprinti turizmo, žemės ūkio ir perdirbimo sektorius bei sukurti naujų darbo vietų.

Nacionaliniai reguliuotojai įspėja, jog tokios schemos glaudžiai susijusios su mokesčių vengimu ir organizuotu nusikalstamumu, be to, atveria duris korupcijai. Tačiau šalys nelinkusios jų atsisakyti, nes pastarąjį dešimtmetį vadinamosios auksinės vizos vien Europai atnešė 25 mlrd. eurų. Per tą laiką Senojo žemyno valstybės mainais į investicijas suteikė pilietybę maždaug 6 tūkst. žmonių, o leidimus gyventi išdavė apie 100 tūkst. asmenų. Labiausiai iš šių programų pasipelnė Ispanija, Kipras, Portugalija, Jungtinė Karalystė, Vengrija, Graikija, Malta ir Latvija.

Pavyzdžiui, Ispanija dėl savo teisinės sistemos iš tokių prašymų uždirba kone 1 mlrd. eurų per metus. Kipras kasmet gauna apie 914 mln. eurų, į Portugaliją įplaukia maždaug 670 mln. eurų, Jungtinė Karalystė sulaukia iki 498 mln. eurų per metus.