Investuotojai ieško modernių gamybinių pastatų
Ky­lant eko­no­mi­kai, vi­so­je Eu­ro­po­je iš­au­go ga­my­bi­nės pa­skir­ties ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to po­rei­kis – skai­čiuo­ja­ma, kad 2017 me­tais į šią sri­tį bu­vo in­ves­tuo­ta re­kor­di­nė per pa­sta­ruo­sius 10 me­tų su­ma. Tuo tar­pu eks­per­tai sa­ko, jog ge­res­nės są­ly­gos Lie­tu­vo­je sta­ty­ti ga­my­bi­nius pa­sta­tus pri­trauk­tų mi­li­jo­nus eu­rų in­ves­ti­ci­jų, o ša­lies pra­mo­nės at­ei­tis yra Kau­ne ir Klai­pė­do­je.

2880 sukurtų darbo vietų, 110 mln. eurų investicijų, 13 naujų gamybos projektų – „Investuok Lietuvoje“ skaičiavimu, būtent tiek Lietuva prarado 2012–2017 metais tik dėl to, kad užsienio investuotojai čia nerado jiems tinkamo nekilnojamojo turto ir nusprendė savo gamybos linijas įkurti kitose šalyse.

Šiuo metu Lietuvoje yra statybos savo plėtros poreikiams bumas, prasidėjęs maždaug prieš 3 metus.

Nors šiuo metu vien tik sandėliavimo ir logistikos patalpų Lietuvoje yra daugiau nei 1 mln. kv. m, didelę dalį šio ploto užima nerekonstruoti, senos statybos pastatai, kai kur jų penktadalis stovi tušti.

„Verslininkams tiesiog neapsimoka investuoti į senus pastatus: tai neefektyviai šildomos patalpos, daugumoje jų yra senos cementinės grindys, kurias pagal naujus standartus reikėtų pakeisti nedulkančiomis, dažnai – nereikalingas aukštis. Todėl jie renkasi statyti naujus pastatus“, – teigia Mindaugas Kulbokas, „Newsec“ nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione. Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra statybos savo plėtros poreikiams bumas, prasidėjęs maždaug prieš 3 metus.

Pageidauja greičio ir lankstumo

„Užsienio investuotojams patalpų ir žemės klausimas dažnai yra antras pagal svarbą po kompetentingos darbo jėgos klausimo“, – sako Vaidas Velykis, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės pardavimų vadovas.

Pasak jo, verslininkams, norintiems įsikurti greitai, kiekvienas mėnuo, praleistas vykdant parengiamuosius darbus, yra didelis praradimas, o vien statybų leidimo gavimas ir pačios statybos Lietuvoje užtrunka bent jau metus. V. Velykio teigimu, net ir siūlymas įsigyti ne pastatus ir ne žemę, o jau parengtą projektą su reikiamais leidimais ne visada geriausiai atliepia jų lūkesčius.

Klaipėdos LEZ šiuo metu stato naujo tipo gamybinį pastatą „Flex Start“, kuriame galima nuomotis pagal veiklą individualiai pritaikytas administracines ir gamybines patalpas. Jose gamyba gali prasidėti jau po 3 mėnesių, o pats pastatas gali būti nesunkiai plečiamas, patalpos pritaikomos kitiems nuomininkams vos per kelias savaites.

Nors tokio tipo pastatai pasaulyje nėra naujovė, tai bus pirmasis tokio tipo projektas Lietuvoje. „Flex Start“ pradėjome statyti dar neturėdami klientų, o šiandien, nepasibaigus statyboms, turime pirmuosius nuomininkus ir paskutinį laisvą 1000 kv. m segmentą: akivaizdu, kad paklausa yra, ir rizika pasiteisino“, – sako V. Velykis.

Rinka keičiasi

„Investuok Lietuvoje“ gamybos komandos vadovė Elina Chodzkaitė-Barauskienė teigia, jog būtent tokie iš anksto pastatyti pastatai, kuriuose gamyklos gali įsikurti per labai trumpą laiką, yra vienas iš kaimyninių šalių pranašumų, kurio iki šiol Lietuva pasiūlyti negalėjo.

Lietuva tampa vis patrauklesnė didesnės skalės ilgalaikiams projektams: dažniausiai investuotojai ieško 10–35 ha, o unikaliais atvejais – iki 100 ha sklypų. „Tokio dydžio sklypų su parengta infrastruktūra (elektros prievadais, dujų, vandens, paviršinių ir gamybinių nuotekų sistemomis, telekomunikacijomis, privažiavimo keliais) pasiūla visoje Lietuvoje itin ribota“, – aiškina ekspertė.

M. Kulbokas pritaria, jog tam, kad sklypas taptų patrauklus gamintojams, į jį jau turi būti nemažai investuota. Jis sutinka, kad ateityje bus svarbu investuotojams siūlyti kuo labiau jiems pritaikytą infrastruktūrą – kuo inovatyvesnis ir didesnės pridėtinės vertės produktus kuriantis gamintojas, tuo labiau specifinių patalpų jis ieškos. „Klaidinga įsivaizduoti, kad verslas turi technologiją ir tiesiog ieško jai pastato – priešingai, pirma turima idėja, tam tikras know-how, ant kurio kaip kevalas kuriama gamybos linija“, – aiškina jis.

Pramonės ateitis – Kaune ir Klaipėdoje

Nors statistika rodo, kad daugiausia industrinės paskirties nekilnojamojo turto yra Vilniuje, M. Kulbokas teigia, jog tai daugiausia – prekybos centrų logistikos sandėliai, o ateityje pramonei svarbiausi bus Kaunas ir Klaipėda.

„Tenka pripažinti, kad žiūrint į kompetencijas, Vilnius yra biurų ir paslaugų klasteris. Tai ne pramonės, o paslaugų miestas, ir nemanau, kad ateityje bus kitaip. Vilniuje nėra vietos, kur būtų sėkmingai vystoma pramonės veikla, o Kaunas ir Klaipėda turi pirmąsias ir sėkmingiausias Lietuvoje laisvąsias ekonomines zonas“, – sako ekspertas.