Investicijos į A klasės namus atsipirks po 100 metų
Nuo šių me­tų pa­gal Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos rei­ka­la­vi­mus lei­džia­ma sta­ty­ti tik A+ ener­gi­nės kla­sės na­mus. Stam­biau­si ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pro­jek­tų plė­to­to­jai sa­ko, kad au­gant rei­ka­la­vi­mams ky­la ir dau­gia­bu­čių na­mų sta­ty­bų kai­nos, o ga­ran­tuo­ja­mas iš­lai­dų šil­dy­mui su­tau­py­mas, pa­ly­gin­ti su B kla­sės na­mais, yra ne­di­de­lis, tad ir in­ves­ti­ci­jos at­si­pirks tik per 100 me­tų.

„Hanner“ specialistai suskaičiavo, jog investicijos į A energinės klasės namus, palyginti su B energinės klasės namais, atsipirks per 119 metų. „Namai tampa sandaresni, todėl mažėja gyventojų išlaidos šildymui. Tačiau jau B energinės klasės namai buvo itin efektyvūs, todėl A ir A+ klasės nebepasiekia esminio sutaupymo“, – pranešime spaudai teigė Arvydas Avulis, UAB „Hanner“ valdybos pirmininkas.

Per septynių mėnesių šildymo sezoną A energinės klasės buto gyventojas sumoka 37 eurais mažiau negu tokio pat ploto buto B energinės klasės daugiabutyje savininkas.

Investicijos nebeatsiperka

Šiemet šios bendrovės specialistai atliko Vilniuje esančių A ir B energinės klasės 50 daugiabučių išlaidų šildymui analizę. Kaip pažymima pranešime, rezultatai rodo, jog A energinės klasės pastate 50 kv. m ploto bute gyvenantis asmuo šildymui sutaupo 0,11 euro už 1 kv. m per mėnesį. Tai reiškia, kad per septynių mėnesių šildymo sezoną A energinės klasės buto gyventojas sumoka 37 eurais mažiau negu tokio pat ploto buto B energinės klasės name savininkas.

„Tiesa, realus sutaupymas yra gerokai mažesnis, nes A klasės name diegiama privaloma vėdinimo (rekuperacijos) sistema, kurios išlaidos elektrai per mėnesį yra mažiausiai 2 eurai. Skaičiuojama, jog per šildymo sezoną, kai vėdinimo sistema turi būti įjungta visą parą, 50 kv. m butas elektrai išleistų mažiausiai 14 eurų, taigi realus sutaupymas liktų tik 23 eurai per septynis šildymo mėnesius. Iš šios sumos dar neišskaičiuotos papildomos išlaidos sistemų eksploatacijai, oro filtrų keitimui ir pan.“, – sakė A. Avulis.

Jis skaičiuoja, kad pastatyti A energinės klasės daugiabutį kainuoja bent 55 eurais už kvadratinį metrą brangiau, palyginti su B energinės klasės pastatais. A. Avulio nuomone, jau B klasės pastatai buvo labai efektyvūs ir taupūs, todėl A klasės pastatai, net ir investavus į juos daugiau, daug didesnio efektyvumo nepasiekia.

A+ klasės namai dar brangesni

Nuo šių metų pradžios plėtotojai gauna leidimus statyti tik A+ energinės klasės namus. Pastatyti tokius pastatus kainuoja dar brangiau. Skaičiuojama, kad, palyginti su B klasės daugiabučiais, A+ klasės statybos kainuos bent 100 eurų už 1 kv. m daugiau: jų statybai reikės daugiau šilumos izoliacinių medžiagų, aukštesnio energinio efektyvumo langų, ir kt. Bet, pasak nekilnojamojo turto plėtotojų, net ir dėl neparankaus sklypo plano ar pastato langų orientacijos į šiaurės ar rytų pusę, vien tik statybinių sprendimų nebeužteks. „Tokiais atvejais tam, kad pastatas gautų A+ energinės klasės sertifikatą, statytojai turės naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius: šilumos siurblius, saulės ar geotermines jėgaines. Tai statybų kainą dar padidins“, – teigiama pranešime.

Pasak A. Avulio, nėra abejonių, kad naujieji pastatai bus energetiškai efektyvesni, sandaresni. Tačiau privalomi reikalavimai, anot jo, reiškia, kad vartotojai prarado galimybę rinktis pigesnį būstą. „Galime rinktis, kokiu automobiliu važinėti – mersedesu, opeliu ar škoda, bet rinktis, kokio energinio efektyvumo name gyventi, jau nebegalime“, – sakė jis.