Inovacijos: reformos laukia ir mokslininkai, ir verslininkai
Iki šiol dau­gy­bė vers­lo įmo­nių sa­vo lė­šo­mis kū­rė ino­va­ty­vius pro­duk­tus ne­gau­da­mos Eu­ro­pos Są­jun­gos par­amos, nes šios par­amos prie­mo­nės bu­vo orien­tuo­tos ne į pro­duk­tų, o į moks­lo ži­nių kū­ri­mą. Ne­se­niai Ūkio mi­nis­te­ri­ja pra­bi­lo apie ino­va­ci­jų fi­nan­sa­vi­mo re­for­mą. Jos ne­kan­triai lau­kia ir ša­lies moks­li­nin­kai, ir vers­li­nin­kai.

Pasak ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus, reforma iš esmės pakeis mokslo ir verslo bendradarbiavimo principus bei užtikrins mokslininkų įsitraukimą į inovatyvių produktų kūrimą ir paslaugų verslui teikimą. Įgyvendinus reformą verslas turės palankesnes galimybes gauti finansavimą produktams tobulinti, o mokslas bus suinteresuotas uždirbti papildomų lėšų vykdydamas verslo užsakymus.

Įgyvendinus reformą verslas turės palankesnes galimybes gauti finansavimą produktams tobulinti, o mokslas bus suinteresuotas uždirbti papildomų lėšų vykdydamas verslo užsakymus.

„Turime gerų mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių, tačiau tai reti atvejai, nes teisės aktai yra tokie, kad mokslininkui tiesiog neapsimoka teikti paslaugas įmonėms – jo vertinimas ar karjera nepriklauso nuo verslo užsakymų, juolab nuo teikiamų paslaugų, reikalingų naujiems produktams kurti. Todėl verslas iš Lietuvos mokslo ir studijų institucijų sunkiai gali nusipirkti eksperimentinės plėtros paslaugų, būtinų kuriant inovatyvius produktus. Valstybėje yra nusistovėjusi praktika, kad didžioji dalis mokslo ir studijų įstaigas pasiekusių lėšų buvo skirta mokslo žinioms kurti, nesiekiant jų pritaikyti rinkai ir valstybei reikalingiems produktams tobulinti. Šia reforma siekiame tokią situaciją pakeisti“, – teigė ūkio ministras.

Pertvarkos turi būti daromos apgalvotai

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslo ir inovacijų prorektoriaus Leono Balaševičiaus, svarbu, kad bet kokios pertvarkos būtų daromos apgalvotai, turint tikslą ir žinant, kokio rezultato norima pasiekti. „Inovacijos sukuriamos ir įdiegiamos, kai efektyviai dirba visa ekosistema, t. y. vertės grandinėje (nuo idėjos iki produkto) nėra spragų. Tikimės, kad po reformos resursai bus skirstomi optimaliai, taip užtikrinant efektyvų inovacijų diegimą“, – sakė KTU mokslo ir inovacijų prorektorius.

Ūkio ministras tikino, jog įgyvendinant reformą pirmiausia reikia keisti teisės aktus, kad mokslininkui būtų prasminga bendradarbiauti su verslu, pavyzdžiui: mokslo žinių pritaikymas kuriant naują produktą darytų teigiamą poveikį jo akademinei karjerai, o fundamentinių ir taikomųjų mokslo žinių pritaikymas verslo reikmėms labiau atsilieptų jo gerovei ir pan.

Antras svarbus darbas – Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas programas kuo labiau orientuoti į inovatyvių produktų kūrimą. Ministro žodžiais, reformai papildomo finansavimo nereikės, tiesiog 2014–2020 metų ES finansinio laikotarpio fondų investicijos bus tikslingiau nukreipiamos inovatyvius produktus kuriantiems mokslo ir verslo projektams.

Planuojama, kad 2019 metais investicijoms bus skiriama 108 mln. eurų, o visa planuojama reformos investicija sieks 622 mln. eurų ES lėšų. Didžioji dalis lėšų bus skirta inovatyvių produktų kūrimui finansuoti, dalis – moksliniams tyrimams ir naujiems produktams tobulinti reikalingai infrastruktūrai kurti (tai yra specialioms tyrimams būtinoms patalpoms įrengti, prietaisams įsigyti, laboratorijoms modernizuoti ir pan.) ir inovatyvių investicijų pritraukimo sistemai gerinti.

Mokslas ir verslas randa vienas kitą vis dažniau

KTU mokslo ir inovacijų prorektorius pažymėjo, kad mokslas ir verslas randa vienas kitą vis dažniau. „Geroji patirtis, kai mokslo išradimai atneša pridėtinę vertę abiem pusėms, „užkrečia“ ir kitus, todėl verslo partnerių nuolat daugėja. Be abejo, sėkmingam verslo ir mokslo bendradarbiavimui buvo reikalinga ir tam tikra rinkos branda. Dabar, kai ekonomika auga ir vis daugėja įmonių, kurios gali investuoti į naujų produktų kūrimą, jos vis dažniau atsigręžia į mokslo ir studijų institucijas, kur kuriamos naujos žinios ir technologijos“, – tvirtino L. Balaševičius.

Ūkio ministerijos duomenimis, 2016 metais inovacinę veiklą Lietuvoje vykdė beveik pusė šalies įmonių ir tam skyrė 1,3 mlrd. eurų. „Verslas yra suinteresuotas pirkti paslaugas iš mokslo, nes pasitelkus patikimų, infrastruktūros ir žinių turinčių partnerių būtų kur kas efektyviau išnaudotos skiriamos lėšos. Sudarius palankias sąlygas verslas sutaupytų, nes nereikėtų savo mokslinių tyrimų infrastruktūros, o mokslo institucijos turėtų galimybę daugiau uždirbti ir didinti mokslininkams atlyginimus“, – įsitikinęs ūkio ministras.

Skaičiuojama, kad inovacijų reforma sudarys galimybes gyventojų atlyginimams augti šeštadaliu greičiau, penktadaliu pagreitins BVP augimą, o 2020 metais eksporto mastą padidins dar 1,4 mlrd. eurų.

Įgyvendinus reformą verslas turės palankesnes galimybes gauti finansavimą produktams tobulinti, o mokslas bus suinteresuotas uždirbti papildomų lėšų vykdydamas verslo užsakymus.

Sėkmės pavyzdžiai reformos belaukiant

Vienas sėkmingiausių KTU Nacionalinio inovacijų verslo (KTU NIVC) centro projektų – sprendimas bendrovei „IKEA Industry Lietuva“. „Net tokia moderni, socialiai atsakinga ir inovatyvi gamintoja kaip UAB „IKEA Industry Lietuva“ nuolatos siekia didinti savo veiklos efektyvumą bei mažinti poveikį aplinkai. Tuo tikslu įmonė bendradarbiaudama su KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros mokslininkais sėkmingai sprendžia šiuolaikinius ketvirtosios pramonės revoliucijos keliamus iššūkius“, – sakė L. Balaševičius.

Inovacijų paroda. Festivalio Inovacijų savaitė organizatorių nuotrauka

Įmonė, būdama vienu pagrindiniu regiono darbdaviu ir gamintoju, sėkmingai diegia aplinkosaugines inovacijas, padedančias ne tik mažinti gamyboje vartojamo vandens kiekius, bet ir pakartotinai panaudoti susidarančias nuotekas gamyboje. Šie veiksmai padeda įgyvendinti žiedinės ekonomikos bei Lietuvos darnaus vystymosi tikslus.

Dar vienas sėkmės pavyzdys – pasirašyta MTEP sutartis su tarptautine kompanija „Peikko Group“. Šis projektas, pasak KTU mokslo ir inovacijų prorektoriaus, kaip tik atitiko šios aukštosios mokyklos Statybos ir architektūros fakultete (SAF) susikūrusios mokslo grupės „Statybinės medžiagos, konstrukcijos ir technologijos“ viziją, jos veikla siejama su naujais gamybos procesais, inovatyviomis statybinėmis medžiagomis, konstrukcijomis ir darniu statybos technologijų vystymusi, siekiant tvaraus užstatytos aplinkos augimo. Grupės branduolį sudaro tyrėjai, turintys patirties statybinių medžiagų, konstrukcijų ir technologijų srityse.

2018–2019 metais vykdomame projekte atliekami plieno ir betono sąveikos kompozitinėse kolonose tyrimai. Bandymams naudojama ne tik fakultete turima, bet ir specifinė išorinių partnerių įranga. Šiam tyrimui SAF modernizavo jau turimą įrangą – 500 tonų galios bandymų presą, jo valdymo automatizavimą, įsigijo papildomos įrangos.

„Universitetas šiuo projektu ne tik parodo gebėjimą bendradarbiauti su tarptautinėmis kompanijomis, bet ir gavo pridėtinę vertę – tyrimų rezultatus, kuriais remiantis nuo šiol projektuojamos efektyvios ir inovatyvios kompozitinės konstrukcijos“, – įsitikinęs L. Balaševičius.

Natūralu, kad didžiausios pramonės šakos turi daugiausia resursų ir poreikio investuoti į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Chemijos pramonė, kuri istoriškai yra stipri Lietuvoje ir labai plati savo aprėptimi, labiausiai naudojasi KTU moksline kompetencija. „Tai jokiu būdu nereiškia, kad kitos pramonės šakos yra mažiau svarbios, tiesiog šiuo atveju galioja masto efektas“, – tikino KTU mokslo ir inovacijų prorektorius.

Teisės aktai yra tokie, kad mokslininkui tiesiog neapsimoka teikti paslaugas įmonėms – jo vertinimas ar karjera nepriklauso nuo verslo užsakymų, juolab nuo teikiamų paslaugų, reikalingų naujiems produktams kurti.

KTU turima kompetencija maisto mokslo ir technologijų, naujų medžiagų kūrimo, aplinkosaugos, neardomosios kontrolės, informacinių technologijų, mechatronikos, biomedicininės inžinerijos, valdymo technologijų, inovacijų diegimo ir verslo valdymo srityse naudojasi nemažai Lietuvos ir užsienio pramonės ir verslo įmonių.

Suvienijo mokslą, inovacijas ir vaistininko žinias

Mokslininkų potencialą inovatyviems produktams kurti Lietuvoje naudoja ne tik didžiosios įmonės. Šiemet jubiliejinėje parodoje „Rinkis prekę lietuvišką 2018“ šiauliečių vaistininkų gaminama natūralios sudėties kosmetika „Razalija“ buvo apdovanota aukso medaliu. Jį pelnė kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkais sukurtas intensyvaus poveikio priemonių rinkinys brandžiai veido odai prižiūrėti. „Labai džiaugiamės aukščiausiu kompetentingos komisijos įvertinimu. Sujungę ilgametę patirtį vaistininkystėje su mokslo pažanga sukūrėme inovatyvius kosmetikos gaminius. Šis laimėjimas mus skatina dar labiau plėsti savo kompetencijas kosmetikos gamyboje, ieškoti inovatyvių sprendimų ir juos pritaikyti praktikoje“, – sakė vaistinės „Valerijonas“ vadovė Almyra Girdenienė.