Įmonės skolinasi ir investuoja į robotizaciją
Kad iš­lai­ky­tų kon­ku­ren­cin­gu­mą ir gau­tų eks­por­to už­sa­ky­mų, Lie­tu­vos įmo­nės ne­ma­žai in­ves­ti­ci­jų krei­pia į efek­ty­vu­mo ir pro­duk­ty­vu­mo di­di­ni­mą ir ne­iš­ven­gia­mai tu­ri sko­lin­tis. Tai da­ry­ti pra­mo­nę ska­ti­na ir spar­tus dar­bo są­nau­dų di­dė­ji­mas. Nors įmo­nių sko­los au­ga dėl spar­čios plė­tros ir mo­der­ni­za­vi­mo po­rei­kio, in­ves­ti­ci­jų port­fe­lius jos for­muo­ja ne tik iš pa­sko­lų, bet ir iš ES par­amos bei nuo­sa­vų lė­šų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (KPK) patarėjas ekonomikai Aleksandras Izgorodinas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog šalies apdirbamoji pramonė dabar gamina maždaug 41 proc. daugiau produkcijos negu prieš ekonomikos krizę 2009 metais, tačiau darbuotojų per šį laiką įmonėse sumažėjo apie 14 procentų.

„Ši tendencija tęsiasi ir spartės, nes mus labai spaudžia iš Europos Sąjungos (ES) ateinanti robotizacija. Mūsų įmonės jaučia šį spaudimą ir supranta: jeigu jos neinvestuos į produktyvumą, ilgalaikėje perspektyvoje rizikuoja būti išstumtos iš rinkos, nes gamins brangiai ir neefektyviai“, – kalbėjo LPK patarėjas.

Apdirbamoji pramonė dabar gamina maždaug 41 proc. daugiau produkcijos negu prieš 2009-ųjų krizę, o darbuotojų per šį laiką įmonėse sumažėjo apie 14 procentų.

Nespėja vykdyti užsakymų

Lietuvos bankas skelbia, jog ne finansų bendrovių skola 2017 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 17,5 mlrd. eurų. Skolos metinis augimas buvo 7,8 procento. „Ir tai ketvirtas ketvirtis iš eilės, kai ši skola didėja ne taip sparčiai“, – teigiama Lietuvos banko pranešime.

A. Izgorodinui toks įmonių skolos augimo vertinimas atrodo keistokas. „Įdomiai rašo Lietuvos bankas: metinis skolos augimas buvo beveik 8 proc., ir tai vertinama kaip ne itin spartus procesas. Iš tikrųjų tai labai didelis augimas, panašus į praėjusių metų eksporto šuolį – šis augo maždaug dešimtadaliu“, – komentavo ekonomistas.

A. Izgorodino vertinimu, įspūdingą skolos augimą daugiausia ir lėmė poreikis didinti eksportą: į Europos Sąjungą eksportas augo 11 proc., į Skandinavijos rinką – maždaug 17 procentų. „Šiuo metu pramonėje yra rekordiškai aukštas gamybos pajėgumų panaudojimas, jis siekia maždaug 78 proc., tai reiškia, jog įmonės turi tiek užsakymų, kad nespėja visų jų patenkinti. Ir dėl to jos investuoja į pajėgumų plėtrą – tai ir atsispindi statistikoje, įmonių skola auga“, – komentavo LPK patarėjas.

Verslas atsargesnis

Lietuvos banko ir Statistikos departamento duomenimis, ne finansų bendrovių finansinis turtas per metus išaugo 3,3 proc., o tai buvo 4,5 proc. punkto mažiau, nei didėjo skola.

Vis dėlto 17,5 mlrd. eurų verslo skola šių metų trečio ketvirčio pabaigoje dar nemažai atsilieka nuo prieškrizinio lygio 2008 metais, kai siekė beveik 20 mlrd. eurų.

A. Izgorodino nuomone, įmonės atsargiau vertina skolinimosi galimybes, be to, investicijų portfelį formuoja ne tik iš paskolų, bet ir iš ES paramos bei nuosavų lėšų. Iš dalies tai leidžia daryti išaugęs įmonių pelningumas ir apyvarta. Tuo metu prieš krizę investicijų portfelyje dominavo bankų paskolos.

Gyventojai – drąsesni

Tuo metu namų ūkių skola, anot Lietuvos banko, 2017 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje jau pasiekė prieškrizinį 2008 metų ketvirtojo ketvirčio lygį ir sudarė 9,3 mlrd. eurų. Skolos metinis augimas buvo 7,9 proc. ir finansinio turto augimą lenkė 6,2 proc. punkto.

„Tai rodo, kad gyventojai labai optimistiškai vertina Lietuvos ekonomikos perspektyvą, jie yra linkę skolintis ir iš esmės daugiausia skolinasi nekilnojamajam turtui įsigyti. Skolinimąsi itin motyvavo ir Europos Centrinio Banko (ECB) politikos pasekmės. Mat ECB ilgą laiką pumpavo pinigus į euro zonos ekonomiką, taip sumažindamas skolinimosi palūkanų normą. Dėl to daugelis gyventojų, planavusių įsigyti būstą, tai padarė po pasaulio finansų krizės atpigus skolinimuisi“, – komentavo A. Izgorodinas.

Drąsiau skolintis gyventojus skatina ir geros ekonomikos naujienos, nes jie tiki, kad skolas lengvai grąžins.

Po krizės bankai apdairesni

Kad įmonės dar nepasiekė skolinimosi lygio, buvusio iki ekonomikos krizės, iš dalies „kalti“ ir patys bankai – tiek Lietuvoje, tiek visoje ES. „Bankai pradėjo konservatyviau vertinti klientus. Taigi atsargios ne tik įmonės, bet ir bankai. Skolinimo ir skolinimosi poreikis išlieka, tačiau ir viena, ir kita pusė išmoko krizės pamokas ir elgiasi apdairiau“, – aiškino A. Izgorodinas.

LPK patarėjo ekonomikai nuomone, tam tikros kreditavimo rizikos išlieka. Nors pasaulio ir ypač euro zonos ekonomikos augimo prognozės geros, nerimą kelia Skandinavijos nekilnojamojo turto rinka.

„Skandinavijos bankai pradėjo griežtinti toną dėl skolinimo nekilnojamojo turto rinkai. Tai potencialiai didina riziką. Dėl nekilnojamojo turto kainų korekcijos Skandinavijoje gali būti sugriežtinta skolinimosi politika ir kitose šalyse. Tačiau ar tai įvyks, kol kas niekas negali pasakyti“, – pažymėjo ekonomistas.

Iš pozityvių dalykų A. Izgorodinas išskyrė makroekonomikos rodiklių įtaką Lietuvos eksportui. ES verslo, taip pat ir pramonės, optimizmas, pasak jo, šiuo metu yra didžiausias per 20 metų. „Tai reiškia, kad Lietuvos gamintojai, tikėtina, šiais metais toliau džiaugsis eksporto užsakymais, o tai savo ruožtu didins skolinimosi paklausą, nes gamybos pajėgumai šiuo metu yra maksimaliai išnaudojami. Norėdamos juos didinti, įmonės neišvengiamai turės skolintis“, – sakė LKP patarėjas.

Skaičiai

Robotizacija Europoje

Nuo 2009 metų ekonomikos krizės iki 2017 metų Danijoje po pasaulio finansų krizės pramonės gamybos apimtis padidėjo 21 proc., o darbuotojų pramonėje sumažėjo 2,5 procento.

Belgijoje po pasaulio finansų krizės pramonės gamybos apimtis padidėjo 12 proc., o darbuotojų pramonėje sumažėjo 13 procentų.

Lietuvos apdirbamoji pramonė dabar gamina maždaug 41 proc. daugiau produkcijos negu prieš ekonomikos krizę 2009 metais, tačiau darbuotojų per šį laiką įmonėse sumažėjo 14 procentų.

Visoje euro zonoje po pasaulio finansų krizės pramonės gamybos apimtis padidėjo 7,2 proc., o darbuotojų skaičius išliko stabilus.

Šaltinis: LPK, LŽ