Įmonės investuoja į darbo našumą – atsvers darbuotojų trūkumą
Nau­jau­sia Lie­tu­vos ban­ko (LB) apk­lau­sa ro­do, kad per pus­me­tį šiek tiek su­ma­žė­jo įmo­nių, ku­rios di­di­no dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mus. Apk­laus­tų­jų nuo­mo­ne, at­ei­ty­je dėl ga­li­mo fi­nan­si­nių iš­tek­lių trū­ku­mo ši ten­den­ci­ja tu­rė­tų stip­rė­ti. Ko­mer­ci­nių ban­kų duo­me­ni­mis, šie­met ge­ro­kai pa­di­dė­jo ša­lies ga­my­bos įmo­nių fi­nan­sa­vi­mo po­rei­kis.

„Toks signalas liudija, kad spartus atlyginimų didinimas jau pasiekė dalies įmonių galimybių „lubas“. Dėl to verslas pradeda aktyviau ieškoti alternatyvų, kaip kompensuoti darbuotojų trūkumą, pavyzdžiui, investuoti į našumą didinančias priemones. Tai svarbu stiprinant konkurencingumą ir, tikėtina, kad tokios įmonių investicijos augs“, – pranešime spaudai sako LB Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta.

Verčia didinti atlyginimus

Beveik pusė apklausoje dalyvavusių įmonių patvirtino, kad darbuotojų trūkumas ir toliau yra pagrindinė darbo užmokesčio didinimo priežastis. Panašiai tiek pat manė, kad ši priežastis vers didinti atlyginimus ir per artimiausią pusmetį. Tačiau, palyginti su praėjusiu pusmečiu, įmonių, kėlusių darbo užmokestį, sumažėjo 3 proc. p., o planuojančių jį didinti per artimiausią pusmetį dalis sumažėjo 7 proc. p. – iki 43 proc.

Tai lemia finansinių išteklių trūkumas. Apklausos duomenimis, su šia problema teigė susidūrusios daugiau nei pusė įmonių – 5 proc. p. daugiau nei prieš pusmetį. Šią problemą ypač pabrėžė statybos įmonės (67 proc.). Įtampą darbo rinkoje ir toliau ketinama mažinti pasitelkiant darbuotojus iš užsienio šalių. Tokį būdą dažniausiai renkasi didelės ir statybos įmonės.

Apklausa taip pat rodo, kad vis daugiau įmonių verslo plėtrą ketina finansuoti nuosavomis lėšomis. Apie 46 proc. apklaustųjų teigė, kad nuo 80 proc. iki visų plėtrai reikalingų lėšų naudos iš vidaus išteklių. Ši dalis per metus išaugo beveik 10 proc. p. Dažniausiai veiklą finansuoti vidaus ištekliais planavo statybos, rečiausiai – prekybos įmonės. Šias tendencijas, tikėtina, lemia atsargi bankų politika kredituojant statybos įmones, kurioms būdinga aukšta verslo rizika. Tiesa, bankų paskolos ir toliau yra populiariausia išorinė veiklos finansavimo priemonė: apklausos duomenimis, jomis jau naudojasi arba ketina jas imti 53 proc. įmonių – beveik dešimtadaliu daugiau nei prieš pusmetį.

Skolina ribotai

Pasak pranešimo, kaip ir prieš pusmetį beveik pusė apklausos dalyvių nurodė, kad skolinimas verslui yra apribotas. Į šią sąvoką įtraukti ne tik atvejai, kai bankai atsisakė suteikti paskolas, bet ir kai pačių įmonių netenkino finansavimo sąlygos.

„Mūsų turimi duomenys rodo, kad bankai verslui skolina pakankamai aktyviai, tačiau nepameta galvos ir taiko reiklius skolinimo standartus. Tai rodo išmoktas ir, svarbiausia, vis dar prisimenamas praėjusios krizės pamokas“, – teigia S. Krėpšta.

Labiausiai sąlygų sugriežtėjimą teigė pajutusios mažosios ir statybos įmonės. Atmestų prašymų dėl naujo kredito suteikimo ar esamų kredito sąlygų keitimo dalis ūgtelėjo beveik 12 proc. punktų. (iki 34 proc.), per metus – beveik penktadaliu. Kaip ir anksčiau, dažniausiai buvo atmetami mažųjų ir prekybos įmonių prašymai, dažniausiai – dėl prastos įmonių finansinės būklės (šiek tiek daugiau nei trečdalis visų atmestų prašymų).

Lietuvos banko duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį bankai įmonėms paskolino 13 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, o smulkiajam ir vidutiniam verslui suteiktų paskolų vertė per metus išaugo beveik dešimtadaliu.

Lietuvos banko duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį bankai įmonėms paskolino 13 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, o smulkiajam ir vidutiniam verslui suteiktų paskolų vertė per metus išaugo beveik dešimtadaliu.

Perspektyvas vertina optimistiškai

Palyginti su tuo pačiu 2017 metų laikotarpiu, per pirmus tris šių metų ketvirčius SEB bankas suteikė 10 proc. daugiau paskolų mažoms ir vidutinėms bei didelėms įmonėms. Bendra verslui suteiktų paskolų vertė buvo 1,34 mlrd. eurų, o pernai tuo pat metu – 1,22 mlrd. eurų. Kaip ir praėjusiais metais, daugiausiai skolinosi transporto bendrovės, taip pat prekybos, žemės ūkio įmonės. SEB banko duomenimis, šiemet gerokai padidėjo šalies gamybos įmonių finansavimo poreikis.

SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Vilius Juzikis pastebi, kad daugelis didžiųjų Lietuvos įmonių pajėgumus didino pamažu ir sukaupė kapitalo atsargą. Tad bendrovės imasi dažniau rengti ir įgyvendinti plėtros projektus ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių rinkose. Jis prognozuoja, kad, augant įmonių susijungimo ir įsigijimo sandorių skaičiui, įmonės tokioms reikmėms vis dažniau naudosis ne tik įprastu bankų finansavimu, bet ir taikys alternatyvias priemones, tokias kaip išleidžiamus skolos vertybinius popierius. Banko paskolomis šiemet iki šiol daugiausiai finansuota įmonių modernizavimo ir plėtros projektų.

Anot V. Juzikio, šiuo požiūriu itin iškalbingas gamybos, ypač baldų sektorius, kuris sparčiai augo visą pastarąjį dešimtmetį, tad įmonių pajamos viršijo 1,5 mlrd. eurų.

Verslininkų siekį didinti veiklos konkurencingumą ir efektyvumą taip pat aiškiai rodo žemės ūkio sektorius. V. Juzikis pažymi, kad per pirmus devynis 2018 metų mėnesius banko teikiamomis finansavimo galimybėmis naudojosi žemės ūkio technikos nuomos, augalininkystės įmonės, kurios investicijas skyrė plėtrai ir veiklai modernizuoti.

SEB banko specialistas pastebi, kad šalies įmonės investuoja ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir skiria nemažai dėmesio regionų plėtrai. Pavyzdžiui, statoma greitai paruošiamų maisto produktų gamykla Alytuje, kur planuojama sukurti iki 220 darbo vietų.

SEB banko analitikai pažymi, kad bendrojo vidaus produkto augimas pastaruoju metu lėtėja, ir tokio tempo, koks buvo fiksuotas pirmą šių metų dalį, išlaikyti greičiausiai nepavyks. Vis dėlto Lietuvos įmonių lūkesčiai, kuriuos rodo suplanuotos ilgalaikės investicijos ir prisiimami įsipareigojimai, yra teigiami.