Į Lietuvą įvežama vis daugiau padangų
Ga­min­to­jai ir im­por­tuo­to­jai skai­čiuo­ja, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) pa­dan­gų rin­kos ver­tė nuo šių me­tų iki 2022-ųjų pa­di­dės be­veik penk­ta­da­liu. Į Lie­tu­vą įve­ža­mų pa­dan­gų kie­kis ir­gi kas­met au­ga, o ne­sut­var­ky­tos pa­dan­gų at­lie­kos su­da­ro apie treč­da­lį vi­sų rin­kai pa­tie­kia­mų pa­dan­gų.

Europos padangų ir gumos gamintojų asociacija (angl. European tyre & rubber manufactors‘ association, ETRMA) prognozuoja, kad ES kasmet vis daugiau parduodant padangų nuo 2018 metų iki 2022-ųjų padangų rinkos vertė ūgtelės 19,6 proc., iki 39,5 mlrd. eurų.

Naujausiais Aplinkos ministerijos duomenimis, registruoti padangų importuotojai į Lietuvos rinką 2016 metais įvežė 25,3 tūkst. tonų padangų, o surinko 20,5 tūkst. tonų padangų atliekų. Palyginti su 2015-aisiais, rinkai patiekta beveik dešimtadaliu daugiau padangų.

„Specialistų vertinimu, dar mažiausiai apie 9 tūkst. tonų padangų per metus į šalį įvažiuoja su transporto priemonėmis, o apie 4 tūkst. tonų padangų parduodama nelegaliai. Įvertinus aplinkoje vis dar randamų bešeimininkių padangų kiekį, nesuskaitytos padangos gali sudaryti trečdalį visų į šalį įvežamų padangų. Dėl to dešimtys tūkstančių tonų senų padangų, besimėtančių prie pastatų, pakelėse ar pamiškėse, lieka nesutvarkytos ir teršia aplinką“, – sako stambiausius automobilių ir jų dalių gamintojus bei importuotojus Lietuvoje vienijančios Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis.

Pasak jo, teisės aktai ir kontrolė turėtų užtikrinti, kad visi gamintojai ir importuotojai realiai finansuotų visų rinkai patiekiamų padangų sutvarkymą.

Pernai lapkritį audito duomenis paviešinusios Valstybės kontrolės teigimu, gamintojai ir importuotojai turėtų finansuoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurios priima ir netinkamas naudoti padangas. Šiuo metu gyventojai į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles gali nemokamai pristatyti iki 4–5 padangų per metus, tačiau gamintojams ir importuotojams neskiriant lėšų šių aikštelių eksploatavimui gyventojai turi sumokėti ir už šių atliekų sutvarkymą.

Keičiant padangas automobilių remonto įmonėje, senosios turi būti priimamos nemokamai. Prekybininkai privalo iš kliento nemokamai priimti nenaudojamas padangas, jeigu jos skirtos to paties tipo transporto priemonei ir jų atiduodama tiek, kiek perkama. Juridiniai asmenys padangų atliekas paprastai atiduoda jas tvarkančiai įmonei pagal padangų atliekų perdirbimo ir panaudojimo sutartį. Gyventojai ir įmonės daugiau informacijos apie atliekų pridavimo vietas ir atliekų tvarkytojus gali rasti www.atliekos.lt.

ES direktyva ir Lietuvos teisės aktai numato, kad gamintojai ir importuotojai turi surinkti bei perdirbti 80 proc. viso rinkai patiekto padangų kiekio. 2016 metais Lietuva tinkamai sutvarkė 76,3 proc. visų rinkoje parduotų padangų, neskaičiuojant realizuotų nelegaliai.

Naudotos padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, jos neretai tampa gaisro priežastimi. Deginamos padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o, patekusios į gamtą, suyra tik per 120–140 metų. Perdirbtų padangų guma gali būti panaudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai arba energijai gauti. Senų padangų deginimo procese naudojami specialūs filtrai, kurie neutralizuoja į aplinką išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas.