Į didmiesčius plūs biokuras
AB „Lie­tu­vos ener­gi­ja“ Vil­niu­je, Jo­čio­čių gat­vė­je esan­čia­me skly­pe, ofi­cia­liai pra­dė­jo ko­ge­ne­ra­ci­nės jė­gai­nės sta­ty­bos dar­bus. Jė­gai­nė pra­dės veik­ti 2019 me­tų pa­bai­go­je, kas­met su­nau­dos apie 450 tūkst. to­nų bio­ku­ro.

Numatoma, kad naujoji Vilniaus kogeneracinė jėgainė, naudodama biokurą ir komunalines atliekas, pagamins pusę sostinei centralizuotai tiekiamos šilumos, o elektros energijos – tiek, kad pakaktų aprūpinti apie 80 proc. sostinės namų ūkių.

Šioje jėgainėje energijos gamybai bus naudojamos po rūšiavimo likusios netinkamos nei perdirbti, nei pakartotinai naudoti, bet turinčios energinę vertę komunalinės atliekos. Čia planuojama apdoroti iki 160 tūkst. tonų atliekų per metus, atkeliaujančių iš Vilniaus ir Utenos regionų. Joje bus naudojami ir atsinaujinantys energijos šaltiniai – per metus elektros energijos ir šilumos gamybai planuojama panaudoti 400–450 tūkst. tonų biokuro.

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje 2017 metų gruodį oficialiai pradėti Kauno kogeneracinės jėgainės statybos darbai. Joje planuojama kasmet sunaudoti apie 200 tūkst. tonų komunalinių ir pramoninių atliekų. Jėgainė pirmuosius eksploatacinius bandymus pradės 2019 metų rudenį, o komercinę veiklą pradės 2020-ųjų pradžioje. Be to, UAB „SSPC-Vilnius“ prašo Energetikos inspekcijos pratęsti leidimą plėtoti biokuru kūrenamą kogeneracinę jėgainę Vilniuje. Tai būtų dar vienas biokuro naudotojas sostinėje.