Gyventojų dėmesys – mikroklimato reikalams
Ši­lu­mos tau­py­mas nė­ra vie­nin­te­lis Dau­gia­bu­čių na­mų at­nau­ji­ni­mo (mo­der­ni­za­vi­mo) prog­ra­mos tiks­las. Gy­ve­ni­mo ko­ky­bė mo­der­ni­zuo­to na­mo bu­te pri­klau­so ne tik nuo tuo, kiek su­ma­žė­ja sąs­kai­tos už šil­dy­mą, bet ir nuo ki­tų da­ly­kų, pa­vyz­džiui, ar ja­me leng­va kvė­puo­ti.

Tokių klausimų jau gerokai išprususiems gyventojams kyla per galutinius investicinių projektų aptarimo susirinkimus, kai jų teismui pateikiami pagal investicinį planą parengto techninio darbo projekto (TDP) šiluminės-ventiliacinės dalies sprendiniai. Programą administruojančios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialisto Rimo Kalvaičio teigimu, parengus TDP namo modernizavimo projekto administratorius privalo sušaukti vieną, o prireikus – ir kelis gyventojų susirinkimus, nes šis dokumentas negali būti patvirtintas be daugumos pritarimo.

Jei visa šildymo-vėdinimo veikia sklandžiai, žmonių gyvenimo kokybė tampa geresnė.

Išsiaiškina pretenzijas ir sprendinius

Pasak R. Kalvaičio, žmonėms rūpi būsimo gyvenimo atnaujintame bute kokybė, todėl jie siekia sužinoti pasirinktų šildymo-vėdinimo dalies sprendinių motyvus. „Šis darbas turi būti atliekamas per susitikimus su gyventojais aptariant parengtą TDP. Tada projekto rengėjas paaiškina pasirinktų sprendinių motyvus, o jei sulaukia pastabų ar pasiūlymų, atsižvelgia į juos ir dokumentą pakoreguoja. TDP teikiamas tvirtinti tik gavus daugumos gyventojų pritarimą“, – pabrėžia BETA specialistas.

Šildymo-vėdinimo projekto dalis yra viena tų, dėl kurių kyla daugiausia klausimų. Per susirinkimą projektuotojas privalo paaiškinti gyventojams pagrindinius projektinius šios sistemos sprendinius. Pavyzdžiui, žmonėms neturėtų būti naujiena, kad kiekviename bute bus keičiami radiatoriai, prie kiekvieno įrengiami termoreguliatoriai, kuriais galima reguliuoti temperatūrą bute.

Projektuotojo pareiga taip pat papasakoti, kaip visą šią įrangą reikės valdyti: kaip naudotis termoreguliatoriumi, ką fiksuoja šilumos daliklis (skaitiklis). Tada namo gyventojai nekels klausimų, kai prasidės darbai, ir netrukdys statybininkams. Per susirinkimą iki smulkmenų išaiškinami visi esminiai sprendiniai.

Žmonės rečiau domisi šildymo sistemos „rūsio reikalais“, bet turi žinoti, kad ją keičiant viename daugiabučio vidurinių aukštų vamzdyne bus montuojami vadinamieji kompensatoriai – „U“ formos kilpos. Tai techninis elementas, kuris apsaugo vamzdžius nuo plėtimosi dėl temperatūros svyravimo.

„Butų, kuriuose įrengiami kompensatoriai, savininkai reikalauja atsisakyti šios priemonės, nors iš tikrųjų tai apsaugo gyventojus. Juk karštas vanduo iš trūkusio vamzdžio gali išsilieti ant grindų, užpilti žemutinių aukštų kaimynų butus, net apiplikyti patį būsto šeimininką. Vietą, kurioje reikia įrengti kompensatorių, apskaičiuoja TDP rengėjas. Gyventojai turi suvokti, kad projektuotojai numato priemones, būtinas žmonių saugumui ir geresnei gyvenimo kokybei užtikrinti“, – tikina R. Kalvaitis.

Tenka koreguoti investicinį planą

Daugybę TDP parengęs renovacijos konsultantas Renatas Zinkevičius pripažįsta, jog apsvarstyti projektą su numatomo modernizuoti namo gyventojais reikia dėl to, kad investicinis planas, kuriam jau pritarta, rengiant TDP neretai pakoreguojamas.

„Investiciniame plane aptariami tik principiniai dalykai, o techniniame darbo projekte nurodomi konkretūs sprendiniai, kurie gali šiek tiek skirtis nuo numatytų investiciniame plane. Todėl TDP rengėjas, prieš atlikdamas namo administratoriaus sudarytą investicinio plano užduotį, visada turi patikrinti kai kuriuos investiciniame plane nurodytus namo techninius parametrus. Tik tada jis priima sprendinius, kuriuos turės įgyvendinti rangovas“, – pasakoja konsultantas.

Gyventojams, t. y. projekto užsakovams, būtina išaiškinti ir motyvuoti visus sprendinius, juolab kad tik gavus jų pastabas ir pasiūlymus, o paskui – ir galutinį pritarimą, galima teikti tvirtinti pakoreguotą TDP. Ir tai bus dokumentas, kuriuo privalės besąlygiškai vadovautis konkursą laimėjęs rangovas.

Tokia pakartotinė kontrolė turi garantuoti dokumento, kurio jau niekas negalės keisti, kokybę.

Vėdinimas jau tampa privalomas

Pasak R. Kalvaičio, administratoriaus pareiga paaiškinti gyventojams, kad jų namas, baigus modernizavimo projektą, bus labai sandarus, todėl neįrengus papildomų priemonių oras jame necirkuliuos. „Šilumos žmonės sutaupys, tačiau gyvenimo kokybė kentės, jei projektuotojai nepasirūpins vėdinimo sistema. Vėdinimo šachtos bus išvalytos, dezinfekuotos, tačiau jos ne tik ištrauks kvapą, bet ir retins orą. Todėl reikia efektyvios oro cirkuliacijos sistemos, papildomų priemonių vėdinimui užtikrinti“, – tvirtina jis.

BETA specialisto žodžiais, būtent projektuotojai turėtų pasiūlyti vėdinimo priemones. Paprasčiausia jų – gyventojams kasdien po kelis kartus atlapoti langus. Žiemą tai itin nemalonu, be to, netenka prasmės pats šilumos taupymas. Kitas būdas – įstatyti langus, turinčius orlaides, bet jie brangesni, be to, užsakomi specialiai.

Anot R. Zinkevičiaus, jau reto projekto investiciniame plane nebūna numatyta bent kokia nors vėdinimo priemonė. „Būtina priverstinė vėdinimo sistema. Ši problema sprendžiama arba mažaisiais rekuperatoriaus, arba įrengiant kontroliuojamą vėdinimo sistemą. Ji kuriama ir per langų orlaides, ir per specialias angas sienose, kai oras iš lauko ištraukiamas ventiliatoriais“, – dėsto konsultantas. Jo teigimu, Vokietijoje įrengti rekuperatorius arba kontroliuojamą vėdinimo sistemą privaloma pagal įstatymus.

„Jei visa šildymo-vėdinimo sistema veikia sklandžiai, žmonių gyvenimo kokybė tampa geresnė. Kambariuose visada būna švarus oras ir ne mažiau kaip 20 laipsnių šilumos. Todėl į rūpimus klausimus gyventojams reikia atsakyti dar prieš pradedant rangos darbus“, – konstatuoja R. Kalvaitis.