Gyventojams rūpi ES lėšų panaudojimas
Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) in­ves­ti­ci­joms at­vi­riau­sios yra Tau­ra­gės ir Šir­vin­tų ra­jo­nų bei Elek­trė­nų sa­vi­val­dy­bės – kaip par­odė ty­ri­mas, jų gy­ven­to­jai daž­niau­siai nau­do­ja­si šių in­ves­ti­ci­jų re­zul­ta­tais ir la­biau­siai jau­čia jų tei­gia­mą po­vei­kį gy­ve­ni­mo ko­ky­bei. Iš di­džių­jų ša­lies mies­tų tik Kau­nas pa­te­ko į at­vi­riau­sių sa­vi­val­dy­bių de­šim­tu­ką. Tai aiš­ki­na­ma į re­gio­nus nu­kreip­ta ES par­ama ir di­des­niu juo­se įgy­ven­di­na­mų pro­jek­tų ma­to­mu­mu.

Savivaldybių atvirumo ES investicijoms indeksas sudarytas bendrovei „Spinter tyrimai“ apklausus daugiau nei 4,5 tūkst. respondentų iš visų 60 šalies savivaldybių.

Daugiausia Lietuvos gyventojų ES investicijų naudą mato atnaujinant miestus ir miestelius, rekonstruojant kelius, renovuojant daugiabučius, teigiamas investicijų poveikis matomas ir kultūros, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos srityse.

„Sudarant indeksą atsižvelgta vien į konkrečiame regione gyvenančių žmonių nuomonę nepaisant to, kiek tame regione investuota lėšų. Šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad ES investicijų poveikis priklauso ne nuo jų kiekio. Tai puikiai suprantama, nes mažesniuose šalies regionuose, kur bendras viešųjų ir privačių investicijų lygis yra mažesnis, ES finansuojami projektai tampa labiau pastebimi“, – pranešime sakė finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Tyrimo duomenimis, daugiausia Lietuvos gyventojų ES investicijų naudą mato atnaujinant miestus ir miestelius, rekonstruojant kelius, renovuojant daugiabučius, teigiamas investicijų poveikis matomas ir kultūros, aplinkosaugos, sveikatos apsaugos srityse.

Pagal savivaldybių atvirumo ES investicijoms indeksą pirmauja Tauragės rajono savivaldybė. Apklausos duomenimis, 55 proc. tauragiškių yra gana gerai informuoti apie ES investicijų projektus, 66 proc. naudojasi šių projektų rezultatais, 72 proc. mato šių investicijų naudą gyvenimo kokybei.

Antroje indekso vietoje – Elektrėnų savivaldybė. 36 proc. apklaustų elektrėniškių įvardijo patys dalyvavę viešuose susirinkimuose, skirtuose ES investicijų projektams aptarti, pusė respondentų teigė besinaudojantys ES investicijų rezultatais, 61 proc. mato jų naudą gyvenimo kokybei.

Trečią vietą užėmusiame Širvintų rajone teigiamą investicijų poveikį gyvenimo kokybei įžvelgė 63 proc. apklausos dalyvių, o projektų rezultatais naudojasi 58 proc. respondentų. Tiesa, Širvintų gyventojai yra mažiau informuoti apie jų regione vykdomus ES investicijų projektus – su tokia informacija gerai susipažinę tik 30 proc. širvintiškių.

Jurbarkas, kuris rikiuojasi ketvirtoje indekso vietoje, labiausiai išsiskiria pagal ES investicijų įtakos vertinimą – net 70 proc. apklaustų jurbarkiečių mano, kad šios investicijos gerina vietos žmonių gyvenimą. Taip pat mano ir 63 proc. tyrime dalyvavusių kauniečių.

Kaunas – vienintelis didmiestis, patekęs į atviriausių ES investicijoms savivaldybių dešimtuką.

Projektai orientuoti į regionus

Finansų ministerijos Europos Sąjungos investicijų departamento direktorius Ramūnas Dilba įvardijo pagrindinę priežastį, kodėl mažesniuose miestuose gyventojai labiau patenkinti ES investicijų projektais. Pasak jo, mažesniuose šalies regionuose dėl atnaujintų objektų iš ES fondų didesnės koncentracijos projektai yra labiau pastebimi ir ten gyventojai dažniau naudojasi ES investicijų rezultatais. „Kartais gali atrodyti, jog beveik visas miestelis buvo renovuotas iš ES lėšų, nors jame buvo atnaujinti tik keli objektai“, – sakė R. Dilba.

Viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ projektų vadovė Eglė Stebulienė priminė, kad šio 2014–2020 metų finansinio laikotarpio ES pinigai yra orientuoti į regionų gyvybingumo skatinimą. „Daugumos priemonių bei kvietimų, kurį bepaimsi, tikslinė grupė bei tinkami pareiškėjai yra regionuose veikiantys smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, gyvuojančios bendruomenės, organizacijos, savivaldybės ir t. t. Be to, dažnai šios priemonės yra skirtos infrastruktūrai įrengti, gerinti bei modernizuoti, tad miestelių gyventojai iškart pastebi infrastruktūros pagerėjimą. O didmiesčiuose įmonės drąsiau naudojasi tikslinėmis priemonėmis, tokiomis kaip „Intelektas“, MTEP ir pan., kurių poveikį mato ne plačioji visuomenė, o tos įmonės darbuotojai bei partneriai“, – pasakojo ji.

Mažesniuose šalies regionuose dėl atnaujintų objektų iš ES fondų didesnės koncentracijos projektai yra labiau pastebimi ir ten gyventojai dažniau naudojasi ES investicijų rezultatais.

Paskatino specialistų įdarbinimą

Pagal ES investicijoms atviriausiųjų indeksą pirmaujančios Tauragės rajono savivaldybės mero pavaduotoja Virginija Eičienė „Lietuvos žinioms“ nurodė, kad ES projektų lėšomis buvo atnaujinta geriamojo vandens ir paviršinių nuotekų infrastruktūra, sutvarkytos apleistos teritorijos, pastatai, kuriuose savo veiklą gali vykdyti miesto ir kaimo bendruomenės, jaunimas. Siekiant pritraukti kuo daugiau jaunimo užsiimti kūrybine veikla, atnaujinamas Moksleivių kūrybos centras, įrengiamas muziejus.

Alinos Ožič nuotrauka

Pašnekovės teigimu, daugiausia investuojama į visuomeninės paskirties pastatus: darželius, mokyklas, kultūros namus, sveikatos priežiūros įstaigas ir kt. Tvarkoma miesto infrastruktūra, kuri atitinka neįgaliųjų reikalavimus.

Nors ES lėšos, kaip pripažino mero pavaduotoja, tiesiogiai nesukūrė darbo vietų, tačiau sukurta infrastruktūra sudaro galimybes vykdyti veiklą ir pritraukti investicijų. Labiau orientuojamasi į viešųjų paslaugų kokybės gerinimą, bendrą viešosios infrastruktūros atnaujinimą, lankytinų vietų sukūrimą. Tačiau įgyvendinant projektus ir atliekant darbus, kaip pažymėjo V. Eičienė, yra įdarbinami įvairių sričių specialistai: projektuotojai, techniniai prižiūrėtojai, rangovai, dizaineriai ir pan.

Dešimtmečiais laukti atnaujinimai

Širvintų rajono savivaldybė nurodė, kad šiuo metu jos administracija įgyvendina 19 investicijų projektų, finansuojamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Bendra projektų vertė sudaro apie 15 mln. eurų.

Atsiųstame komentare savivaldybė teigė, kad Širvintų miesto viešosios erdvės, gatvės, dauguma viešosios paskirties pastatų nebuvo tvarkomi dešimtmečiais. „Šaligatviai – išsiklaipiusiomis, išlūžusiomis trinkelėmis, dviračių ir pėsčiųjų takai – duobėti, neapšviesti. Skverai, parkai – apžėlę menkaverčiais krūmais, medžiais ir žole, neprižiūrimi. Širvintos panėšėjo į niūrų, tamsų, užmirštą provincijos miestelį. Kuriant šiuolaikišką, tvarkingą, funkcionalų, patogų ir patrauklų gyventi bei dirbti, draugišką aplinkai miestą, buvo būtina jį kompleksiškai tvarkyti. Buvo pasirinktas nuoseklus ir racionalus planas, rengiant ir įgyvendinant projektus, finansuojamus iš ES struktūrinių, kitų fondų, valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų“, – teigiama savivaldybės pranešime.

Daug pozityvių pokyčių, pasak savivaldybės, įnešė vienos pagrindinių Širvintų miesto gatvių – Kalnalaukio gatvės – ruožo rekonstrukcija. Gatvėje nebuvo šaligatvių, vietomis automobiliai negalėjo prasilenkti, nebuvo jokios saugaus eismo infrastruktūros. Įgyvendinant projektą įrengtos saugaus eismo priemonės: iškiliosios sankryžos, gatvės apšvietimas, 1,5 kilometro pėsčiųjų ir dviračių takas, saugumo salelė, pėsčiųjų perėjos, apsauginės tvorelės, kelio ženklinimas. Dėl to pagerėjo gyventojų gyvenamosios aplinkos kokybė, saugaus eismo sąlygos, sutrumpėjo laikas, sugaištas kelyje.

Savivaldybė pažymėjo, kad sutvarkius viešąją infrastruktūrą labai pagerėjo Širvintų miesto gyventojų gyvenamoji aplinka. Sukuriami gyventojų traukos centrai, kur visi gali rinktis sau patrauklų laisvalaikio praleidimo būdą, aktyviai ar pasyviai ilsėtis, bendrauti. Taip gyventojai esą artimiau susipažįsta, didėja bendruomeniškumo, pasitenkinimo gyvenamąja aplinka jausmas. Šalia tokių traukos centrų, kur yra gyventojų srautai, sudaromos sąlygos kurtis ir plėtotis paslaugų sektoriaus verslui.

Vienas iš pradėtų įgyvendinti ir 2019 metais planuojamų baigti projektų – „Kompleksinis teritorijos prie Širvintų tvenkinio sutvarkymas“. Įgyvendinant projektą bus įrengtas skveras ir su šiuo skveru besiribojančios Vilniaus gatvės šaligatvio ruožas. Skvere bus įrengiami pėsčiųjų takai, apšvietimas, mažosios architektūros elementai, atnaujinti želdynai. Ant šlaito bus įrengtas amfiteatras, ant vandens – terasa. Pietvakariniame krante bus remontuojamas pėsčiųjų ir dviračių takas. Taip pat bus pastatytas pėsčiųjų tiltas per Širvintos upės tvenkinį.

Pagal parengtą kraštovaizdžio tvarkymo projektą taip pat yra pradėtos ir iki metų pabaigos bus baigtos tvarkyti teritorijos priešais Širvintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią ir palei Plento gatvę. Priešais bažnyčią bus pastatyta rotunda, atliekami želdynų tvarkymo darbai, taip pat pėsčiųjų takų, mažosios kraštovaizdžio architektūros įrengimo darbai, o palei Plento gatvę – želdynų tvarkymo darbai.

Įgyvendinant projektą „Širvintų miesto centrinės aikštės įrengimas“ bus atnaujintos esamos dangos ir želdynai, įrengti pėsčiųjų takai, apšvietimas, mažosios architektūros elementai, fontanas, teritorija bus pritaikyta žmonėms su negalia. Aikštė bus tinkama viešiems renginiams, reprezentacijai, aktyviam ir pasyviam gyventojų poilsiui.

Daug dėmesio, kaip nurodė savivaldybė, skiriama ir socialinėms problemoms spręsti. Vienas tokio pobūdžio projektų – „Socialinio būsto fondo plėtra Širvintų mieste“, kurį įgyvendinus pastatytas 18 butų pastatas, atlikta vidaus patalpų apdaila, sutvarkyta socialinio būsto aplinka.

Siekiama gerinti ir švietimo paslaugų kokybę. Įrengtas Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos stadionas, bus remontuojamos kelios mokymo įstaigos.

Pranešime taip pat teigiama, kad Širvintų rajono savivaldybės kaimuose veikia mokyklos, bendruomenių centrai, parduotuvės, paštas, bibliotekos, dienos centrai, nevyriausybinės organizacijos, tačiau daugelyje gyvenviečių aplinka nesutvarkyta, trūksta gyventojams viešųjų erdvių, kur galėtų leisti laisvalaikį, sportuoti, bendrauti, organizuoti bendrus renginius. Daugelyje kaimų neįrengtas gatvių apšvietimas, todėl neužtikrinamas gyventojų saugumas tamsiu paros metu, didelė nelaimingų atsitikimų kelyje rizika. Širvintų rajono savivaldybės administracija įgyvendins 6 projektus, kurių metu bus investuojama į gyvenviečių infrastruktūros plėtrą.

Bus įgyvendinti ir gyvenimo kokybei gerinti bei ekologinėms, aplinkosaugos problemoms spręsti skirti projektai. Pavyzdžiui, bus atliekama naujų vandens gerinimo įrenginių statyba Musninkuose ir Gelvonuose, vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų bei nuotekų valymo įrenginių statyba Musninkuose. Bus nutiesti nauji geriamojo vandens tinklai ir nuotekų surinkimo tinklai, pastatyti nuotekų valymo įrenginiai.

Gyventojų susidomėjimas auga

Pastebima, kad visuomenės susidomėjimas projektais, kurie įgyvendinami Europos Sąjungos paramos lėšomis, nuolat auga. Tokias tendencijas atskleidė Finansų ministerijos užsakymu „Spinter tyrimų“ bendrovės atliktas tyrimas.

Jo duomenimis, kol kas tik kas aštuntas šalies gyventojas dalyvavo viešuosiuose ES projektų svarstymuose, nors įsitraukti į tokius svarstymus norėtų kas antras.

Pasak gerosios praktikos renginius savivaldybėse inicijavusios Finansų ministerijos atstovės Ievos Aidietės, vietos bendruomenės tampa vis aktyvesnėmis visuomeninio gyvenimo dalyvėmis – gyventojams rūpi, kaip keičiasi jų gyvenamoji aplinka, kaip ES investicijos gali paskatinti imtis verslo, sukurti daugiau darbo vietų. Todėl esą natūralu, kad domėjimasis projektais yra gerokai išaugęs.

„Tyrimai rodo, kad net 55 proc. gyventojų norėtų dalyvauti svarstant ES investicijų kryptis jų mieste ar rajone. Tai didelis skaičius, skatinantis projektų vykdytojus įsiklausyti į gyventojų poreikius ir imtis priemonių įtraukiant bendruomenes į projektinę veiklą“, – teigė I. Aidietė.

Daugiausia Lietuvos gyventojų ES investicijų naudą mato atnaujinant miestus ir miestelius, rekonstruojant kelius ir renovuojant daugiabučius.LŽ nuotrauka

Anot jos, viena paprasčiausių priemonių, kuria galima informuoti gyventojus apie vykdomus projektus, suvienyti juos bendrai veiklai, – tai viešieji aptarimai. Tačiau, kaip rodo praktika, ES paraiškų vykdytojams trūksta žinių ir patirties, kaip organizuoti tokius aptarimus.

Pasak I. Aidietės, su vietos bendruomenėmis reikėtų bendradarbiauti nuo pat pirmųjų projektų vykdymo etapų – tai tiesiausias kelias į projektų sėkmę. Be to, verta pagalvoti apie įtraukiančias viešųjų aptarimų formas. Kitaip tariant, viešieji aptarimai turėtų būti daugiau nei dokumentų nagrinėjimas. Jie galėtų vykti kita pasirinkta tinkama forma, pavyzdžiui, ekskursijos, atvirų durų dienos ar idėjų dirbtuvės.

Atviriausių ES investicijoms savivaldybių dešimtukas

1Tauragės rajono savivaldybė
2Elektrėnų savivaldybė
3Širvintų rajono savivaldybė
4Jurbarko rajono savivaldybė
5Kauno miesto savivaldybė
6Ignalinos rajono savivaldybė
7Alytaus rajono savivaldybė
8Alytaus miesto savivaldybė
9Šiaulių rajono savivaldybė
10Šilalės rajono savivaldybė

Šaltinis: Finansų ministerija