Gyventojai už šiukšlių tvarkymą moka auksinę kainą
Kai ku­rie sos­ti­nės gy­ven­to­jai už ko­mu­na­li­nių at­lie­kų tvar­ky­mą mo­ka ke­lis kar­tus di­des­nę rink­lia­vą, nei jos mak­si­ma­lią leis­ti­ną ri­bą yra nu­sta­čiu­si Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė. O dau­gu­ma, kaip spė­ja­ma, nors šios ri­bos ne­per­žen­gia, vis tiek mo­ka di­des­nes sąs­kai­tas, ne­gu rea­liai kai­nuo­ja šiukš­lių iš­ve­ži­mas iš dau­gia­bu­čių kie­mų.

Kad vilniečiai permoka už jiems teikiamas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, patvirtino savivaldybės surengtas viešojo pirkimo konkursas, kuriame vežėjai turėjo iš tikrųjų, o ne dėl akių, varžytis tarpusavyje. Siekdamos įveikti konkurentus ir nuo gegužės teikti paslaugas vilniečiams jiems priskirtoje zonoje, vežėjai komunalinių atliekų tvarkymo įkainius sumažino kone perpus.

Viešumon iškilo ir skandalingų faktų. Pasirodo, jog kai kurie sostinės gyventojai už atliekų tvarkymą moka kone penkis kartus daugiau, negu jiems iš tiesų priklauso.

Atliekų vežėjai sudarys sutartis tiesiogiai su savivaldybe, o ne su vilniečiais, todėl mokėjimo pranešimus gyventojai gaus iš savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ kartą per metus.

Moka nežinia už ką

Sausio mėnesį į savivaldybę kreipėsi Žvėryne, Elnių g., esančio daugiabučio namo gyventoja. Moteris klausė, ar jos mokamas atliekų tvarkymo mokestis, kuris siekia 0,44915 euro už 1 kv. m be PVM per mėnesį, nėra per didelis. Po to, kai savivaldybė kreipėsi į mokesčius apskaičiuojančią bendrovę, vilnietei mokestis buvo sumažintas penkis kartus – iki 0,09 euro už 1 kv. m be PVM per mėnesį.

Paaiškėjus skandalingam faktui, Vilniaus savivaldybė kreipėsi į vilniečius su raginimu pasitikrinti, ar jie nepermoka už atliekų tvarkymo paslaugas. Nors kai kurių Vilniaus daugiabučių gyventojams taikomi atliekų tvarkymo tarifai kelis kartus viršija nustatytas maksimalias ribas, savivaldybė tokius daugiabučių namų administratorių ir bendrijų veiksmus gali išaiškinti tik padedant patiems vilniečiams. Tačiau pažeidėjų, net ir nustačius juos, bausti nėra kam.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Valdas Juodis „Lietuvos žinioms“ teigė, jog per savaitę nuo pranešimo spaudoje apie apskaičiuojamus mokesčius už atliekų tvarkymą vilniečiams į savivaldybę kreipėsi tik apie 30 vilniečių, jie atsiuntė prašymus patikrinti sąskaitas už atliekų tvarkymą. „Fiksuoti keturi atvejai, kai gyventojų sąskaitose už atliekų tvarkymą nurodomi didesni įkainiai, nei nustatyti savivaldybės“, – sakė V. Juodis.

Pasiaiškinus su tokias sąskaitas pateikusiais asmenimis, pasak jo, rasta, kad daugiabučio namo valdytojas teikia sąskaitas gyventojams, vienoje mokėjimo pranešimo eilutėje „atliekų tvarkymas“ nurodydamas darbus ne tik už atliekų tvarkymą, bet ir už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų valymą ir susidariusių atliekų išvežimą.

„Daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų valymas yra susijęs su bendrojo naudojimo patalpų priežiūra ir darbų organizavimu, o ne su komunalinių atliekų tvarkymu, todėl daugiabučių namų valdytojams nerekomenduojama šių paslaugų mokestiniame pranešime suplakti į viena“, – aiškino jis.

Kitu atveju daugiabučių namų savininkų bendrija (analogiškas atvejis ir daugiabutyje, kurio gyventojai sudarę jungtinės veiklos sutartį) mokesčius už atliekų tvarkymą patalpų savininkų priimtu sprendimu apskaičiuoja sutartyje su atliekų vežėju aptartą kainą paskirstydami gyventojams pagal gyventojų skaičių bute. „Tokiu būdu kai kurioms bendrijos gyvenamosioms patalpoms mėnesio mokestis už atliekų tvarkymą gali viršyti savivaldybės patvirtintą maksimalų mokestį už atliekų tvarkymą“, – pabrėžė V. Juodis.

Savivaldybė taip pat nustatė, jog kai kurių daugiabučių namų administratoriaus pateiktame mokėjimo pranešime gyventojui nurodytas mokestis už atliekų tvarkymą yra didesnis už savivaldybės patvirtintą maksimalų mokestį, tačiau, patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis, paaiškėjo, kad minėtas pastatas nebaigtas statyti.

„Vadovaujantis Statybos įstatymu, pastatytą naują ypatingąjį ar neypatingąjį statinį galima naudoti tik baigus jį statyti, surašant statybos užbaigimo aktą. Kol daugiabutis namas (ir butai name) yra nebaigtas statyti, laikoma, kad statybos sklype susidaro statybinės atliekos, o ne komunalinės atliekos. Jei gyvenamųjų patalpų savininkai, pažeisdami pirmiau minėtą įstatymą, apsigyvena tokiame name, atsiranda komunalinės atliekos, kurios tvarkomos kartu su statybinėmis atliekomis sutartiniais pagrindais, jų savivaldybė nekontroliuoja“, – aiškino V. Juodis.

Reali paslaugos kaina perpus mažesnė

Atliekų tvarkymo mokestis negali viršyti 2016 metų gegužę Vilniaus miesto tarybos sprendimu nustatytos maksimalios ribos – 0,09 euro už 1 kv. m be PVM. „Lietuvos žinių“ duomenimis, dauguma daugiabučių administratorių taiko būtent šį maksimalų tarifą, ir tik nedaugelis butų savininkų moka 0,05, 0,08, 0,07 euro už 1 kv. m be PVM per mėnesį.

„Vilniuje yra 32 daugiabučių namų administratorių, jų taikomos atliekų tvarkymo kainos skiriasi. Bendrijose situacija dar įvairesnė, nes dauguma jų turi sudariusios sutartis su atliekų vežėjais už aptartus išvežamų komunalinių atliekų kiekius (kurie dažnai neatitinka faktiškai susidarančių atliekų kiekių). Gavusios mėnesio sąskaitas, bendrijos padalija kainą gyventojams įvairiais būdais: pagal butų plotą ar pagal gyventojų skaičių“, – aiškino V. Juodis.

„Lietuvos žinios“ klausė savivaldybės administracijos, kaip reikėtų vertinti faktą, kad dauguma atliekų tvarkytojų taiko maksimalų savivaldybės nustatytą tarifą? Ar jie nesuinteresuoti mažinti kainos dėl to, kad Vilniaus atliekų tvarkymo rinkoje nėra tikros konkurencijos? Kita vertus, ar ši kaina yra tikra?

Į tai V. Juodis atsakė, jog savivaldybė siekė ir siekia, kad vilniečiai gautų kokybiškas atliekų tvarkymo paslaugas už pagrįstą, skaidrią kainą. Kita vertus, pasak jo, tikrąją atliekų surinkimo ir vežimo kainą (ir vežėjų galimybes) parodė viešas konkursas, kurio metu vežėjai iš tikrųjų konkuravo. „Pasiūlytos kainos vos ne du kartus mažesnės, negu taikomos atliekų vežėjų sutartyse su atliekų turėtojais šiuo metu“, – teigė jis.

Kaip jau rašė „Lietuvos žinios“, nuo gegužės dabartinė atliekų surinkimo ir vežimo sistema Vilniuje bus keičiama. Atliekų vežėjai sudarys sutartis tiesiogiai su savivaldybe, o ne su vilniečiais, todėl mokėjimo pranešimus gyventojai gaus iš savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“. Sąskaitos gyventojams bus siunčiamos kartą per metus.

Perskirstoma šiukšlių rinka

Nuo šių metų gegužės suskirsčius miestą į 5 savivaldybės atliekų surinkimo ir aptarnavimo zonas, teisę surinkti komunalines atliekas kiekvienoje iš jų turės tik vienas atliekų vežėjas.

Savivaldybė viešojo pirkimo atviro konkurso būdu parinko tris šiukšlių vežėjus. UAB „Ekonovus“ aptarnaus zoną „Naujininkai-Paneriai“, UAB „VSA Vilnius“ – zoną „Centras“. UAB „Ecoservice“ mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas teiks aptarnavimo zonoje „Verkiai-Žirmūnai“, „Antakalnis-Naujoji Vilnia“ ir „Pašilaičiai-Lazdynai“. Ši įmonė taip pat visame mieste teiks didelių gabaritų, statybos ir griovimo, tekstilės ir pavojingųjų atliekų surinkimo paslaugas.

Nuo gegužės įvedama dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą. Pastovioji rinkliavos dalis visų nekilnojamojo turto objektų kategorijoms yra vienoda (0,2907 euro už 1 kv. m per metus), ji nustatyta pagal apmokestinamo nekilnojamojo turto plotą. Kintamoji rinkliavos dalis (eurais už 1 kv. m per metus) priklausys nuo mišriųjų komunalinių atliekų susikaupimo normos.

Savivaldybės išankstiniu skaičiavimu, daugiabučio namo gyvenamosios kategorijos patalpoms metinė rinkliava sudarys 0,7676 euro už 1 kv. m pastate be įrengtos šachtinės mišriųjų komunalinių atliekų šalinimo sistemos ir 0,9133 euro už 1 kv. m pastate su įrengta šachtine mišriųjų komunalinių atliekų šalinimo sistema.

Preliminariu skaičiavimu, už 70 kv. m ploto butą, esantį daugiabučiame name su šachtine komunalinių atliekų šalinimo sistema, per metus tektų sumokėti 63,93 euro. Už tokio paties ploto butą daugiabučiame name be šachtinės komunalinių atliekų šalinimo sistemos – 53,73 euro.

Savivaldybės administracija šiuo metu negali atsakyti, kiek nuo gegužės mėnesio vidutiniškai metinė rinkliava padidės ar sumažės individualių namų savininkams, nes jiems paslaugos teikiamos pagal individualiai sudarytas sutartis su atliekų tvarkytojais. Savivaldybė šių duomenų nerenka ir neapibendrina.

Sostinės valdžia skaičiuoja, kad individualių namų savininkai mokės 0,5358 euro už 1 kv. m per metus. Tad 150 kv. m ploto namas per metus mokėtų 80,37 euro, arba 6,69 euro per mėnesį.

Šaltinis: Vilniaus miesto savivaldybė, LŽ