Gyventojai nepadeda perdalyti daugiabučių priežiūros rinkos
Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės per­nai iš­rek­la­muo­ta sos­ti­nės dau­gia­bu­čių ad­mi­nis­tra­to­rių vi­suo­ti­nių rin­ki­mų ak­ci­ja iš­sik­ve­pia. Maž­daug 2 mln. eu­rų mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gų šiems rin­ki­mams or­ga­ni­zuo­ti ir gy­ven­to­jams in­for­muo­ti, re­gis, bus iš­mes­ti į ba­lą.

Į savivaldybės netiesioginius raginimus keisti esamus administratorius ir padėti perdalyti sostinės daugiabučių priežiūros rinką vilniečiai reaguoja be entuziazmo. Per pusmetį Vilniuje iš maždaug 4,4 tūkst. daugiabučių administratorių parinkimo procedūros surengtos dešimtadalyje. Pakeisti vos keli administratoriai. Savivaldybės atstovai teigia, jog dėl gyventojų pasyvumo dažniausiai neįvyksta pirminis balsavimus raštu ir visą procedūrą tenka kartoti iš naujo.

Per pusmetį Vilniuje iš maždaug 4,4 tūkst. daugiabučių administratorių parinkimo procedūros surengtos dešimtadalyje, juose pakeisti vos keli administratoriai.

Tuo metu daugiabučius prižiūrinčių įmonių atstovai mano, kad patalpų savininkų balsavimas dėl administratoriaus pasirinkimo vyksta pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Be to, savivaldybė esą netiesiogiai ragina keisti esamus administratorius, nors to daryti nėra įpareigota.

Aktyviau dalyvauti rinkimuose neskatina ir nepatogi jų tvarka: vilniečiai užpildytą ir pasirašytą balsavimo biuletenį turi arba nešti į paštą, tiesiai į savivaldybę, arba nuskenavę – siųsti internetu. Tačiau biuletenis, net ir pasiekęs tikslą, nebūtinai bus pripažintas – gyventojai nesugeba jo tinkamai užpildyti.

Nėra aiškaus plano

Kaip „Lietuvos žinias“ informavo Vilniaus miesto savivaldybė, administratoriaus pasirinkimo procedūros jau atliktos 400 daugiabučiuose, iš jų 106-iuose baigtos.

„Kituose 294 namuose rengiami kartotiniai balsavimai. Kai kurių daugiabučių butų ir kitų patalpų savininkai keičia namo valdymo būdus – kuria bendrijas arba pasirašo jungtinės veiklos sutartis“, – aiškino Eglė Šlajūtė, Vilniaus miesto savivaldybės laikinoji Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus vedėja.

Pasak jos, administratoriai gyventojų prašymu pakeisti 16 daugiabučių. Žmonės vietoj anksčiau priežiūros paslaugas teikusių bendrovių – UAB Naujininkų ūkio, UAB „Vilkpėdės būstas“, UAB „Senamiesčio būstas“, UAB „Servico“, UAB „Karoliniškių būstas“ – pasirinko kitas. Vilniečiai namo priežiūros administratorių raginami rinktis iš 40 įmonių sąrašo.

Anksčiau buvo skelbiama, jog Vilniaus miesto savivaldybė organizuos daugiabučių administratorių rinkimus ir kvies juose dalyvauti daugiau kaip 130 tūkst. butų savininkų, gyvenančių maždaug 4,4 tūkst. daugiabučių. Būtinybę rengti tokį balsavimą savivaldybės vadovai aiškino tuo, kad 2017 metų gruodžio 31 dieną sostinėje baigėsi daugiabučių namų administratorių penkerių metų paskyrimo terminas, tad gyventojai neva arba turi išsirinkti naujus administratorius, arba įsteigti bendriją ir patys prižiūrėti daugiabutį, arba pasirinkti namo prižiūrėtojus.

Galiojančiame Civiliniame kodekse nenumatyta, kad praėjus penkerių metų terminui, kuriam buvo paskirti dabartiniai administratoriai, reikėtų juos rinkti iš naujo. Tai daryti tektų tik tuo atveju, jei bent penktadalis namo butų ir kitų patalpų savininkų raštu pareikštų pageidavimą spręsti administratoriaus skyrimo klausimą iš naujo arba savivaldybė gautų daugiabučio gyventojų pagrįstų nusiskundimų dėl administratoriaus veiklos.

Iš 60 Lietuvos savivaldybių masinė administratorių atranka atliekama tik Vilniuje.

Rinkimams organizuoti pernai rudenį savivaldybė įdarbino 5 naujus darbuotojus Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriuje. Jie turėtų išnešioti 140 tūkst. pirminio balsavimo biuletenių, pakabinti 13 tūkst. skelbimų, surinkti balsavimo biuletenius, analizuoti duomenis, rengti pakartotinius rinkimus. Visa tai, kaip skaičiuojama, gali atsieiti apie 2 mln. eurų.

Pasak savivaldybės, gyventojų apklausa jau vyko Senamiesčio, Naujamiesčio, Antakalnio, Justiniškių, Fabijoniškių, Karoliniškių, Lazdynų, Šeškinės, Naujosios Vilnios, Šnipiškių, Žirmūnų, Verkių, Grigiškių, Vilkpėdės, Pašilaičių rajonuose. „Lietuvos žinioms“ paprašius pateikti grafiką, pagal kurį gyventojai bus apklausiami kituose sostinės rajonuose, savivaldybės atstovė atsakė, kad tokio grafiko nėra, o apklausa vykdoma gana padrikai.

„Iš pradžių buvome sudarę grafiką, nors teisės aktai to nereikalauja. Jo laikytis nepavyko, nes nuolat sulaukiame gyventojų prašymų rengti administratoriaus pasirinkimo procedūras jų namuose ne eilės tvarka. Pavyzdžiui, gavus prašymą organizuoti administratoriaus skyrimą kokiame nors Pilaitės daugiabutyje, paprastai nusprendžiama surengti žmonių apklausas visame rajone. Apklausti visų sostinės daugiabučių gyventojus ir iš naujo jiems priskirti ar palikti esamus administratorius planuojama per 2 metus“, – kalbėjo E. Šlajūtė.

Ji pasakojo, kad prieš pradėdama administratorių skyrimo procedūras savivaldybė organizavo seniūnijose vilniečių susitikimus su daugiabučių namų administratoriais, pretenduojančiais teikti administravimo paslaugas sostinėje. Esą daugiabučių gyventojams buvo sudarytos palankios sąlygos sužinoti apie administratorių teikiamas paslaugas, jų patirtį, tarifus ir užduoti rūpimus klausimus.

„Administratoriai gana aktyviai dalyvavo susitikimuose, pristatė butų savininkams savo paslaugas, tačiau pačių gyventojų susidomėjimas buvo ne toks didelis. Dėl to pirminis balsavimus raštu nevyksta labai sklandžiai ir visą procedūrą privaloma kartoti iš naujo“, – teigė E. Šlajūtė.

Daugiabučius prižiūrinčių įmonių atstovai mano, kad patalpų savininkų balsavimas dėl administratoriaus pasirinkimo vykdomas pažeidžiant galiojančius teisės aktus.

Neslėpė tikrųjų tikslų

Vilniaus miesto daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad gyventojai balsuodami dažniausiai renkasi senąjį administratorių arba nuomonės išvis nepareiškia. O tai esą gali liudyti, jog žmones tenkina dabartinė padėtis. Pasak S. Čirbos, tik kokie 5–7 proc. daugiabučių namų pasirenka kitą administratorių.

„Vilniaus politikai buvo iškėlę idėją, kad atėjo laikas keisti dabartinius administratorius, ir savivaldybė padės gyventojams tai padaryti. Mes, daugiabučių administratorių įmonės, pasijutome esančios blogos, kažin kuo kaltinamos, netenkinančios gyventojų lūkesčių. Tačiau balsavimo rezultatai rodo, kad gyventojai pasirenka esamus administratorius. Nematome šio proceso tikslingumo“, – neslėpė S. Čirba.

Buvęs Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, vienas administratorių rinkimų idėjos autorių, niekada neslėpė tikrųjų sumanymo motyvų ir ne kartą prisipažino, jog šia akcija siekiama perdalyti daugiabučių priežiūros rinką, kurioje, anot jo, dominuoja viena sostinės valdžiai neįtinkanti verslo grupė. Vicemeras taip pat ne kartą viešai sakė, kad surengti daugiabučių namų administratorių rinkimus ir priimti į darbą etatinius darbuotojus jiems organizuoti savivaldybę vertė Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė.

Tačiau Vyriausybės atstovė atsikirto, jog Vilniaus miesto savivaldybės vadovai, kilus ažiotažui dėl būsimų rinkimų ir žiniasklaidai pradėjus domėtis jų teisėtumu, paprasčiausiai išsigando ir puolė dangstytis nesamu nurodymu iš aukščiau.

S. Čirba irgi neišgirdo iš savivaldybės rimtų argumentų, pagrindžiančių balsavimą dėl administratorių pasirinkimo. „Įsivaizduokite, kad sveikatos ministras imtų raginti visus gyventojus pasikeisti šeimos gydytoją, nes sistemoje atsirado kažin kokių nesklandumai, ir medikai turėtų pasitikrinti pacientų pasitikėjimą. Tarsi lieptų: „Eikite ir persiregistruokite, o kas to nepadarys, neturės daktaro.“ Šis balsavimas neturi tikslo, juolab kad likusiose 59 savivaldybėse jis nėra organizuojamas. Administratoriai ten keičiami tik patiems gyventojams pageidaujant ar esant pagrįstų nusiskundimų kuria nors įmone“, – dėstė pašnekovas.

Jo nuomone, balsavimo tvarka nepatogi, nes užpildytą ir pasirašytą biuletenį savivaldybei reikia grąžinti siunčiant paštu arba atnešant į savivaldybę Konstitucijos prospekte. Dar galima užpildytą, pasirašytą ir nuskenuotą balsavimo biuletenį išsiųsti elektroniniu paštu. Jame privaloma nurodyti ne tik savininką, adresą, bet ir buto ar kitos patalpos nekilnojamojo turto registracijos numerį Nekilnojamojo turto registre, kryželiu pažymėti pasirinktą pretendentą iš 40 įmonių sąrašo bei biuletenį pasirašyti.

„Nagrinėjame skundą gyventojo, kurio biuletenio savivaldybė nepripažino, nes jis parašo vietoje pasirašė vardu ir pavarde. Bet toks ir yra to asmens parašas. Nė vienam sveiko proto žmogui nekiltų abejonė dėl jo autentiškumo. Žinome, kad vardu ir pavarde pasirašo prezidentas Valdas Adamkus. O savivaldybė tokio parašo nepripažįsta. Ji ir taip sulaukia nedaug biuletenių, bet atmeta dar ir gautus. Žmonės, susidūrę su tokiu formaliu požiūriu, nebenori balsuoti antrą kartą“, – stebėjosi pašnekovas.

S. Čirba abejoja savivaldybės optimistinėmis prognozėmis per likusius pusantrų metų apklausti 4 tūkst. daugiabučių gyventojus – juk per pusmetį pavyko surengti balsavimą tik 10 proc. namų. „Manome, jog tam reikės mažiausiai 3–4 metų. Per tą laiką baigsis penkerių metų paskyrimo laikas ir, vadovaujantis savivaldybės logika, teks iš naujo rengti balsavimą. Atrodo, Vilniuje užsuktas amžinas balsavimo ratas“, – šmaikštavo S. Čirba.

Nors savivaldybės įmonės „Grinda“ balsavimo biuletenyje nėra, administratoriai būgštauja, kad ji, gavusi daugiabučių administravimo licenciją, gali būti savivaldybės paskirta administruoti tuos daugiabučius, kurių gyventojai per pirminį ir kartotinį balsavimą nesugebės pasirinkti administratoriaus. Jau dabar maždaug 300 iš 400 daugiabučių, kuriuose rengta apklausa, vykdomas pakartotinis balsavimas.

Pagal patvirtintą tvarką namo administratoriumi paskiriama įmonė, kuri surenka daugiausia namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų. Tačiau jei pirmame balsavime dalyvauja mažiau nei 50 proc. namo gyventojų, skelbiamas pakartotinis balsavimas. Jis laikomas įvykusiu, kai antrąkart balsuoja daugiau kaip ketvirtis gyventojų. Jeigu ir pakartotinis balsavimas raštu nepavyksta, administratorių savo nuožiūra penkeriems metams skiria savivaldybė.

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis pažymėjo, jog organizuodama rinkimus savivaldybė siekė išstumti iš rinkos „vieną didelę įmonę“. Tačiau savivaldybė, jo nuomone, neįvertino to, kad bet kuri didelė įmonė turi išteklių reklamuotis, mažinti paslaugų kainas ir kitaip įtikti klientams.

„Vykdomas administratorių visuotinis skyrimas neturi teisinio pagrindo, – įsitikinęs jis. – Neskaidri ir balsavimo tvarka. Gyventojams teigiama, jog atėjo laikas keisti administratorių, ir šį jie gali rinktis laisvai. Kyla klausimas, kodėl žmonės turi keisti administratorių, jei yra patenkinti esamu. Jeigu skundų negaunama, kam reikalingas balsavimas?“

Butų savininkai savo iniciatyva ir dabar gali bet kada pakeisti neįtikusį administratorių. Dėl to ne mažiau kaip ketvirtadalis butų savininkų turi raštu kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrių. Gavusi tokį gyventojų pageidavimą, savivaldybė privalo organizuoti administratoriaus pakeitimo procedūras. Pasak S. Čirbos, būtent taip ir vyksta: Vilniuje apie 80 daugiabučių namų kasmet pakeičia administratorių.