Gyvenimas už 68 eurus per mėnesį
Ži­los se­nat­vės su­lau­ku­siam šiau­lie­čiui, ku­rio se­nat­vės pen­si­ja ne­sie­kia 70 eu­rų per mė­ne­sį, vals­ty­bė siū­lo par­amą mais­to pro­duk­tais iš Eu­ro­pos pa­gal­bos la­biau­siai skurs­tan­tiems as­me­nims fon­do. Vals­ty­bės fi­nan­si­niai iš­tek­liai esą ri­bo­ti, to­dėl dėl par­amos var­guo­liai ra­gi­na­mi kreip­tis į vie­tos sa­vi­val­dy­bes, kad šios skir­tų vien­kar­ti­nes iš­mo­kas ar ki­taip pa­dė­tų „i­šim­ties tvar­ka“.

Absoliutaus skurdo riba Lietuvoje yra 238 eurai asmeniui ir 500 eurų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų. Žmonių, kurių mėnesio pajamos mažesnės, Lietuvoje pernai suskaičiuota 390 tūkstančių.

Apie 650 tūkst. šalies gyventojų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, kuri pernai buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų.

Pasak valdininkų, nepasiturintiems gyventojams gali būti teikiama parama maisto produktais, ji finansuojama iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo.

Senatvės pensija – 68 eurai

Aštuoniasdešimtmetis šiaulietis Benjaminas gauna senatvės pensiją, nesiekiančią 70 eurų per mėnesį. Ir tai yra visos senuko pajamos. Jis yra invalidas ir per visą savo gyvenimą dėl ligos tedirbo 8 metus, visą kitą laiką gaudavo invalidumo išmokas, o suėjus pensiniam amžiui ši išmoka buvo pakeista senatvės pensija, ji šiuo metu yra 68 eurai per mėnesį.

Nemirti iš bado Benjaminui padeda suaugę vaikai. „Kaip kitaip? Mano pensija tokia, lyg iš viso nieko negaučiau. Sumokėjus už komunalines paslaugas, nieko nelieka“, – pasakojo jis.

Šiaulietis kažkur skaitė, jog Graikijoje minimali pensija yra 800 eurų, esą ir kitose valstybėse nustatyta minimalios pensijos riba. „Ten nežiūri darbo stažo. Juk visokių gali būti aplinkybių: ar žmogus buvo bedarbis, ar visą gyvenimą sirgo. Aš, invalidas, negalėjau dirbti. Man skyrė invalidumo išmoką, paskui „Sodra“ ją perskaičiavo į senatvės pensiją, pridėjo už 8 metų darbo stažą ir skyrė pensiją, dabar ji po visų indeksavimų yra 68 eurai“, – pasakojo senolis.

Benjaminui „Sodra“ paaiškino, jog valstybė šiek tiek prideda tokiems kaip jis vargšams, kad nemirtų iš bado, ir patarė kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrių. Tačiau gauti paramą vyrui sukliudė tai, kad jis vedęs, o žmonos senatvės pensija – 220 eurų. „Sudėjo jos bei mano pensijas ir išėjo, jog kiekvienam iš mūsų tenka po 144 eurus. Sako: „Jūsų per dideli pinigai.“ Jeigu būtų mažiau, pridėtų pašalpą, kad susidarytų ne mažiau kaip 110 eurų asmeniui. Arba jeigu būčiau vienišas, pridėtų 40 eurų. O dabar – ne, nepriklauso. Baisus dalykas“, – logikos pasigedo jis.

Vyras įvairiose valstybės įstaigose bando išsiaiškinti, ar Lietuvoje egzistuoja toks dalykas kaip minimali pensija pagal minimalios mėnesinės algos analogiją. „Jeigu Lietuvoje būtų nustatyta minimali pensija, nežiūrėtų, ar turiu žmoną, ar ne, ar išsiskyręs, gyvenu vienas, ar kartu su žmona. O dabar jie sudeda sutuoktinių pensijas ir išeina tragedija“, – svarstė šiaulietis. Vis dėlto ponas Benjaminas neturi daug vilčių, nes žino, jog tokių kaip jis Lietuvoje – tūkstančiai.

Varguoliams – 117 eurų

Kaip „Lietuvos žinioms“ paaiškino „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vadovas Saulius Jarmalis, skurstantiems pensininkams Lietuvoje teikiama parama. Senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kurių pensija yra mažesnė nei 0,9 šalpos pensijų bazės dydžio (šalpos pensijų bazės dydis šiuo metu yra 130 eurų, 0,9 šalpos pensijų bazės – 117 eurų) ir negaunantiems kitų pensijų (išmokų), jų prašymu gali būti skiriama šalpos senatvės pensija.

„Tokiu atveju tokiam asmeniui bus mokamas skirtumas tarp gaunamos senatvės pensijos ir 0,9 šalpos bazės dydžio. Šalpos pensijas skiria ir moka savivaldybių socialinės paramos skyriai“, – aiškino jis.

S. Jarmalio teigimu, asmenims, neturintiems reikiamo minimalaus stažo pensijai (minimalus stažas senatvės pensijai yra 15 metų), socialinio draudimo pensija Lietuvoje neskiriama. Tokiais atvejais skiriama šalpos senatvės pensija ar šalpos neįgalumo pensija (asmenims, netekusiems 60 proc. ir daugiau darbingumo).

S. Jarmalio teigimu, asmenims, gaudavusiems nedarbingumo (invalidumo) išmoką, mūsų šalyje nėra nustatyta žemiausia senatvės pensijos riba, šios pensijos apskaičiuojamos atsižvelgiant į jų įgytą stažą ir turėtas tam tikrais laikotarpiais pajamas.

Galėtų paremti maisto produktais

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) „Lietuvos žinioms“ paaiškino, kad tais atvejais, kai pagyvenusio asmens iš „Sodros“ gaunama senatvės pensija yra mažesnė kaip 0,9 šalpos pensijų bazės (šiuo metu 117 eurų), asmeniui mokamas šalpos pensijos ir gaunamos senatvės pensijos dydžių skirtumas. Šiuo metu šį skirtumą moka savivaldybės administracija, o nuo sausio 1 dienos jį mokės „Sodros“ teritoriniai skyriai. Planuojama, kad šalpos pensijų bazė nuo sausio 1 dienos sieks 132 eurus.

„Jei iš tiesų ponas Benjaminas gauna jo nurodyto dydžio pensiją (68 eurus – red.) ir negauna jokių kitų pajamų, jam reikėtų kreiptis į seniūniją dėl skirtumo tarp gaunamos pensijos ir šalpos pensijos mokėjimo“, – rašoma dienraščiui atsiųstame ministerijos rašte.

Vis dėlto valdininkai pripažįsta, jog, atsižvelgiant į tai, kad Benjamino šeimos gaunamos pajamos viršija nustatytą valstybės remiamų pajamų dydį šeimai, tai yra 244 eurus, socialinė pašalpa bendra tvarka negalėtų būti skiriama.

„Tačiau, įvertinus tai, kad gaunamos pajamos neviršija 50 proc. valstybės remiamų pajamų dydžio (61 eurą), savivaldybės administracija galėtų pasinaudoti jai suteikta teise ir skirti socialinę pašalpą išimties tvarka, – patarė ministerija. – Atsiradus sudėtingoms situacijoms, atsižvelgiant į realią asmens padėtį ir konkrečias aplinkybes, savivaldybės turi teisę savivaldybės tarybos nustatyta tvarka teikti socialinę paramą ir kitais nenumatytais atvejais (pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą ir kt.).“

Be to, pasak valdininkų, nepasiturintiems gyventojams gali būti teikiama parama maisto produktais, ji finansuojama iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo.

„Reali socialinė parama šeimai gali būti suteikta tik savivaldybėje, kurioje ji gyvena, nes tik gyvenamojoje vietoje galima realiai įvertinti socialinės paramos ir kitus poreikius bei kartu nuspręsti, kokių veiksmų ar kokios pagalbos reikia asmeniui ar šeimai“, – teigiama ministerijos laiške redakcijai.

Ministerija teigia, jog kiekviena ES valstybė savo pensijų ir paramos sistemą konstruoja savarankiškai, todėl kai kurios valstybės minimalių pajamų klausimą pagyvenusiems asmenims sprendžia nustatydamos minimalias pensines garantijas, o kitos valstybės minimalias pajamas asmeniui ar namų ūkiui užtikrina piniginės paramos priemonėmis. Jų dydžiai priklauso nuo kiekvienos konkrečios valstybės finansinio pajėgumo.

„Sodros“ duomenimis, rugpjūčio mėnesį vidutinė senatvės pensija Lietuvoje buvo 309,93 euro, vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą – 326,78 euro.

Mažiausias pensijas – iki 200 eurų per mėnesį – Lietuvoje gauna apie 52 tūkst. gyventojų ir yra apie 80 asmenų, gaunančių didesnes nei 1000 eurų pensijas.

FAKTAI

Tarp ES lyderių pagal skurstančiųjų kiekį

Absoliutaus skurdo riba Lietuvoje laikoma 238 eurai per mėnesį vienam asmeniui ir 500 eurų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų.

Pernai apie 390 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 9,9 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 6,5 proc., kituose miestuose – 15,3 proc.), kaime – 21,7 procento.

Absoliutaus skurdo lygis namų ūkiuose su vaikais ir namų ūkiuose be vaikų 2017 metais sudarė atitinkamai 13,8 ir 13,9 procento. Pagal namų ūkio sudėtį absoliučiame skurde dažniausiai atsidūrė asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (absoliutaus skurdo lygis – 37,4 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (28,2 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 4,6 proc., tarp bedarbių – 53 proc., tarp senatvės pensininkų – 16,2 procento.

Ties skurdo riba gyvenančių Lietuvos gyventojų dalis (29,6 proc.) pernai buvo viena didesnių Europoje. Pagal tyrimo metodiką skurdo rizikai priskiriami žmonės, kurių pajamos nesiekia 60 proc. šalies vidurkio.

„Jei iš tiesų ponas Benjaminas gauna jo nurodyto dydžio pensiją (68 eurus – red.) ir negauna jokių kitų pajamų, jam reikėtų kreiptis į seniūniją dėl skirtumo tarp gaunamos pensijos ir šalpos pensijos mokėjimo“, – rašoma dienraščiui atsiųstame ministerijos rašte.

2017 metais, palyginti su 2008-aisiais, jų dalis Lietuvoje padidėjo 1,3 procentinio punkto. Santykinai daugiau tokių žmonių buvo tik Bulgarijoje (38,9 proc.), Graikijoje (34,8 proc.) ir Rumunijoje (35,7 proc.). Latvijoje ties skurdo riba gyveno 28,2 proc. žmonių, Estijoje – 23,4 proc., o vidutiniškai ES – 22,5 procento.

Žada didesnes išmokas ir pensijas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada, kad mėnesinė alga kitąmet bus didinama iki 430 eurų, o minimalusis valandinis atlygis – iki 2,63 euro.

Universali išmoka vaikui (vaiko pinigai) kitais metais didės iki 50 eurų.

Taip pat kitąmet maždaug 25 proc. didinamos lėšos, skirtos nemokamam mokinių maitinimui.

Nuo 2018 metų pradžios indeksuojamos visos senatvės pensijos ir auga tiek, kiek vidutiniškai šalyje didėja atlyginimų fondas.

2018 metų pirmojo pusmečio duomenimis, vidutinė senatvės pensija siekia 307 eurus, o turint būtinąjį stažą – 323 eurus.

Nuo 2019 metų mažesnes nei 233 eurų išmokas gaunantys senatvės pensininkai, kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, vidutiniškai gaus po 20 eurų priemoką, bet kiekvienam senatvės pensija didės individualiai. Tai palies apie 90 tūkst. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstybės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. eurų.

Šalpos pensija pagyvenusiems ir neįgaliems asmenims po pertvarkos augs nuo 117 iki 130 eurų. Tai palies apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš biudžeto tam ketinama skirti 0,9 mln. eurų.

Absoliutaus skurdo lygis pagal namų ūkio sudėtį 2017 metais, proc.

Gyventojų grupėAbsoliutaus skurdo lygisAbsoliutaus skurdo lygis iki socialinių išmokų
Visi gyventojai13,819,5
Vienas gyvenantis asmuo28,230,9
Du suaugę, jaunesni nei 65 metų asmenys be vaikų9,214,2
Du asmenys, bent vienas 65 metų ar vyresnis be vaikų5,48,9
Vienas suaugęs asmuo su vienu ar daugiau vaikų37,445,9
Du suaugę asmenys su vienu vaikų6,311,0
Du suaugę asmenys su dviem vaikais12,720,5
Du suaugę asmenys su trimis ir daugiau vaikų19,240,7

Šaltinis: Statistikos departamentas

Išlaidos pensijoms, palyginti su BVP, proc.

Valstybė2005 m.2015 m.
Airija5,55,5
Austrija13,614,6
Belgija10,812,7
Bulgarija7,48,6
Čekija7,78,6
Danija10,713,5
Estija5,88,0
Graikija12,017,8
Islandija6,88,5
Ispanija8,812,6
Italija14,116,5
Kipras6,110,8
JK9,711,4
Latvija6,07,7
Lenkija12,611,8
Lietuva6,56,8
Liuksemburgas9,79,3
Malta8,67,6
Nyderlandai11,613,0
Norvegija7,810,2
Portugalija12,014,9
Prancūzija13,015,0
Rumunija6,28,1
Slovėnija10,210,9
Slovakija7,38,6
Suomija10,713,1
Švedija11,511,4
Šveicarija17,711,8
Turkija6,17,1
Vengrija9,68,7
Vokietija12,911,8

Šaltinis: Eurostat