Grynieji ir elektroniniai pinigai – lygiaverčiai
Mū­sų ša­ly­je tu­ri bū­ti pri­ima­mi mo­kė­ji­mai ir at­sis­kai­ty­mai eu­rais, nes jie yra tei­sė­ta va­liu­ta Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je. To­kią po­zi­ci­ją iš­sa­kė ša­lies cen­tri­nis ban­kas, rea­guo­da­mas į at­ve­jus, kai, po­pu­lia­rė­jant elek­tro­ni­niams ir mo­bi­lie­siems at­sis­kai­ty­mo bū­dams Lie­tu­vo­je, vers­li­nin­kai už pre­kes ir pa­slau­gas ne vi­sa­da pri­ima gry­nuo­sius eu­rus.

Lietuvos bankas grynuosius eurus (banknotus, monetas) ir negrynuosius pinigus (mokėjimo korteles, elektroninius pinigus bei kt.) laiko vienodai tinkamomis priemonėmis atsiskaityti už įsigytas prekes ar suteiktas paslaugas, neteikia pirmenybės nė vienai jų ir siekia didinti visos mokėjimo bei atsiskaitymo priemonių rinkos konkurencingumą dėl pačių vartotojų ir įmonių interesų.

„Atsisakymas priimti grynuosius eurus atsiskaitant, kaip alternatyvą pasirenkant kitas teisėtas mokėjimo ir atsiskaitymo priemones, nepažeidžia galiojančių teisės aktų“, – skelbia Lietuvos bankas.

Kaip teigiama pranešime, atsisakymas priimti grynuosius eurus atsiskaitant už prekes ar paslaugas laikytinas priimtinu, jeigu sandorio šalys yra susitarusios dėl kitų teisėtų mokėjimo ir atsiskaitymo priemonių arba potencialus pirkėjas aiškiai ir iš anksto informuojamas apie tai, kaip jis gali atsiskaityti. Pabrėžiama, kad grynųjų eurų naudojimas lemia tam tikras sąnaudas, susijusias su apsirūpinimu šiais pinigais ir jų tvarkymu (pavyzdžiui, grynųjų išėmimu iš mokėjimo sąskaitos, inkasavimu). Dėl to gali padidėti prekės ar paslaugos kaina.

Savo nuomonę dėl mokėjimo ir atsiskaitymo grynaisiais eurais Lietuvos bankas parengė įvertinęs gyventojų mokėjimo įpročius ir pokyčius mokėjimų rinkoje, siekdamas didesnio aiškumo mokėjimo bei atsiskaitymo eurų banknotais ir monetomis srityje, taip pat atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktus, reglamentuojančius euro, kaip teisėtos mokėjimo ir atsiskaitymo priemonės, statusą ir naudojimą.

Pasak banko, panašios pozicijos laikomasi ir Vokietijoje, Suomijoje, Nyderlanduose bei Airijoje. Šiose valstybėse pripažįstama, kad sutarčių laisvės principas gali apriboti nuostatų dėl grynųjų eurų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, privalomo priėmimo taikymą.

Neseniai SEB banko paskelbti duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dažniau naudojasi banko kortelėmis. Atotrūkis tarp atsiskaitymų grynaisiais pinigais ir kortelėmis praėjusiais metais dar labiau sumažėjo, o šiemet gali būti pasiekta pusiausvyra. Atsiskaitymai kortelėmis, palyginti su grynaisiais pinigais, pernai Lietuvoje sudarė daugiau kaip 46 proc. visų atsiskaitymų vertės.

Šis komercinis bankas nurodo, kad pernai viena kortele pasinaudota vidutiniškai 162 kartus. Bendras atsiskaitymų skaičius naudojantis šio banko kortelėmis prekybos vietose pernai buvo beveik 18 proc. didesnis negu 2017 metais. Vidutinė suma kortele mokant už prekes ar paslaugas priartėjo prie 25 eurų. Būtent 25 eurai yra bekontakčio atsiskaitymo limitas, kai mokant už pirkinius ar paslaugas nereikia įvesti PIN kodo, užtenka kortele paliesti skaitytuvą.

SEB banko klientai 2018 metais rečiau imdavo pinigų iš bankomatų, tačiau išsigrynindavo vidutiniškai 9,5 proc. didesnę sumą negu užpernai. Viena kortele buvo naudojamasi maždaug du kartus per mėnesį, o vidutinė imama suma siekė 156 eurus.