Gruodžio sąskaitos už šilumą – panašios kaip pernai
Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ci­jos (LŠTA) duo­me­ni­mis, gy­ven­to­jus pa­sie­ku­sios gruo­džio mė­ne­sio sąs­kai­tos už cen­tra­li­zuo­tai tie­kia­mą ši­lu­mą bu­vo pa­na­šios kaip 2016-ųjų gruo­dį.

2017-ųjų gruodį vidutinė lauko oro temperatūra šildymo laikotarpiu siekė apie 0,5 0C šilumos, 2016-ųjų gruodį buvo apie 0,6 0C šilumos.

Vytautas Stasiūnas: "Šilumos ūkio gamybos ir perdavimo sistemos yra modernizuotos ir veikia efektyviai."

Tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, 60 kv. m ploto buto šildymas 2017-ųjų gruodį vidutiniškai kainavo 62,7 euro. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1140 kWh (19 kWh/1 kv. m) šilumos.

Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. m ploto butui šildyti 2017-ųjų gruodį vidutiniškai suvartota apie 420 kWh (7 kWh/1 kv. m) šilumos. Čia mokėjimai už šilumą buvo mažiausi ir sudarė apie 23 eurus.

Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose tokio pat ploto butui šildyti gruodį reikėjo vidutiniškai apie 1620 kWh (27 kWh/1 kv. m) šilumos. Tai gyventojams vidutiniškai kainavo apie 89 eurus, o kai kuriuose šalies daugiabučiuose – net 140 ir daugiau eurų.

Šilumos suvartojimo kiekis kokybiškuose ir gerai prižiūrimuose namuose, palyginti su prastos būklės aplaidžiai administruojamais daugiabučiais, skyrėsi net devynis kartus.

LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais šilumos kainų mažėjimą šalyje lėmė šilumos tiekimo įmonių investicijos į šilumos gamybos ir perdavimo įrenginius, didesnis vietinio biokuro, kuris yra tris kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas, vartojimas.

„Šilumos ūkio gamybos ir perdavimo sistemos yra modernizuotos ir veikia efektyviai. Čia šilumos kainų mažinimo rezervai tampa išsemti, todėl šiandien pagrindinis veiksnys, labiausiai lemiantis mokėjimų už šilumą dydį, yra šilumos suvartojimo mastas daugiabučiuose. Laikas susirūpinti senų ir kiaurų namų, kuriuose iššvaistoma daugiausia energijos, renovacija“, – įsitikinęs V. Stasiūnas.

Lietuvoje yra apie 700 tūkst. butų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma. Apie 118 tūkst. butų yra labai prastos būklės namuose. Dar apie 409 tūkst. būtų yra senuose, sovietinės statybos, neapšiltintuose daugiabučiuose. Apie 47 tūkst. butų yra iš dalies modernizuotuose namuose, apie 71 tūkst. yra visiškai atnaujintuose daugiabučiuose, apie 57 tūkst. butų yra naujos statybos namuose, pastatytuose po 1993 metų.