Gitanas Nausėda: priemonės geros, bet rezultatas neaiškus
Vy­riau­sy­bės pra­ėju­sią sa­vai­tę pa­siū­ly­tos „še­šė­li­nės“ eko­no­mi­kos ma­ži­ni­mo prie­mo­nės yra svei­kin­ti­nos, ta­čiau abe­jo­ja­ma, ar jos bus to­kios efek­ty­vios, kaip kad skai­čiuo­ja Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, sa­ko eko­no­mis­tas Gi­ta­nas Nau­sė­da.

„Priemonės yra neblogos ir įdomios, bet būtų neatsakinga sakyti, kad jos duos vieną ar kitą rezultatą. Kadangi šių priemonių – tiek galimybės susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio už paslaugas, tiek mokesčių amnestija šešiems mėnesiams – precedento nebuvo, būtų sunku pasakyti, kokį efektą šios priemonės duos“, – antradienį spaudos konferencijoje žurnalistams kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas.

Kaip teigia ekonomistas, mokesčių reformos pakete numatyti sprendimai turės labai skirtingą įtaką įvairioms visuomenės grupėms. Dėl to bene labiausiai pažeidžiama gyventojų grupė yra pensininkai, kurie negali tikėtis naudos iš darbo mokesčių sumažinimo, tačiau gali būti priversti susimokėti už antrąjį gyvenamąjį būstą, jeigu nebus numatyta specialių išlygų.

Anot ekonomisto, vienareikšmiai teigiamai reikėtų vertinti pastangas sumažinti darbo mokesčių naštą. Socialinės draudimo įmokos sumažinimas 2 proc. punktais daugeliu atvejų bus panaudotas pensijoms kaupti, nes yra įsakmiai reikalaujama iš jaunesnių negu 40 metų asmenų dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje. Visgi jiems paliekama galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos, jeigu jie išreikštų tokį norą.

Kas kita – neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo sferos išplėtimas. Jis yra skirtas ne tik mažesnes ar vidutines, bet ir didesnes negu vidutines pajamas (iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio) gaunantiems darbuotojams, todėl neabejotinai turės teigiamą įtaką vidaus rinkos perkamajai galiai. „Pastebėta, kad didžiausią dalį iš kiekvieno papildomai gauto euro vartojimo reikmėms skiria nepasiturintys namų ūkiai, bet pirkinių alkį taip pat jaučia ir vidutines pajamas gaunantys žmonės“,– pabrėžė G. Nausėda. Pasak ekonomisto, tuo netenka stebėtis, kadangi šie namų ūkiai velka nepatenkintų poreikių šleifą ir, pasitaikius palankiai progai, stengiasi įsigyti tai, ko negalėjo sau leisti ilgą laiką.

G. Nausėdos nuomone, kartu su pirmajame etape (nuo 2018 metų) įgyvendintomis priemonėmis šie pasiūlymai galėtų turėti teigiamą įtaką investicijoms ir vidaus rinkai, taip pat ir ekonomikos plėtros tempui artimiausiais metais. Kol kas ankstoka vertinti priemonių šešėlinei ekonomikai stabdyti efektyvumą. Pasiūlyta šešių mėnesių „amnestija“ nusprendusiems atskleisti nedeklaruotas pajamas asmenims ir įmonėms arba numatytas gyventojų pajamų mokesčio permokos grąžinimas gyventojams, kurie naudojosi oficialiomis statybos, remonto ar kitomis namų tvarkymo paslaugomis, yra įdomios priemonės, tačiau šiandien sunkoka vertinti jų efektyvumą, kadangi nėra jų taikymo precedento ir patirties.

Premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę pareiškė, kad Vyriausybė kitąmet iš „šešėlio“ ketina „ištraukti“ 200 mln. eurų.

Vyriausybė 2019 metais verslui ir gyventojams ketina pasiūlyti vienkartinę galimybę be baudų ir delspinigių susimokėti „pamirštus“ mokesčius – tai jie galės padaryti per 6 mėnesius. Gyventojai taip pat bus skatinami pirkti oficialiai apskaitytas remonto, statybos ir kitas namų ūkio paslaugas – jas perkantieji galės šiomis išlaidomis susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio (GPM).

„Tikiuosi, kad dalis subjektų šiomis priemonėmis pasinaudos, bet kad tai būtų įspūdingi rezultatai ir dramatiškai pakeistų status quo, matyt, taip neatsitiks. Tos priemonės yra į teisingą pusę, bet jos nėra be galo efektingos, kad galėtų atnešti papildomus milijardus pajamų“, – komentavo G. Nausėda.

Vyriausybė taip pat siūlo, kad nesąžiningai mokesčius mokančios įmonės negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, joms būtų sunku gauti bankų finansavimą. Tuo metu baudas už mokestinius nusižengimus siūloma didinti 30 procentų.

Tikisi palaikymo

Finansų ministras Vilius Šapoka tikisi, kad mokesčių reformą palaikys valdančiosios koalicijos partneriai socialdemokratai darbiečiai, nors nėra dėl to visiškai tikras.

„Manau, kad tas palaikymas tikrai bus. Tikrai tikiu, kad jis bus“, – antradienį Seimo konservatorių frakcijos nariams teigė V. Šapoka.

Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas finansų ministro klausė, ar mokesčių reformos iniciatoriai „valstiečiai“ turi socialdemokratų darbiečių palaikymą, ypač dėl nekilnojamojo turto mokesčio, kuriuo norima apmokestinti antrąjį ir tolesnius vieno žmogaus būstus.

Anksčiau šios frakcijos vadovas Biudžeto ir finansų komiteto narys Andrius Palionis BNS teigė planuojamoje mokesčių ir pensijų kaupimo sistemos pertvarkoje pasigendantis didesnės mokesčių naštos mažinimo.

Jam taip pat nepatinka naujas 0,3 proc. NT mokestis. Jis taip pat mano, kad „Sodros“ įmokų lubos nereikalingos.

A. Palionis prognozuoja, kad Seimas pritars „Sodros“ darbdavio ir darbuotojo įmokų sujungimui, bazinės pensijos perkėlimui į valstybės biudžetą. Jis remia neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymo ribos padidinimą ik 2,5 vidutinių atlyginimų dydžio.