Geriausi pasauliniai aplinkosaugos pavyzdžiai jau įgyvendinami ir Klaipėdoje
Pa­si­kei­tus va­do­vy­bei, kro­vos kom­pa­ni­ja KLAS­CO de­mons­truo­ja pa­si­kei­tu­sį po­žiū­rį į eko­lo­gi­ją ir vi­suo­me­nei pri­sta­to nau­jau­sias pa­sau­li­nio ly­gio tar­šos ma­ži­ni­mo prie­mo­nes, ku­rias jau tai­ko pra­kti­ko­je.

Kaip ir kokias priemones taikyti, siekiant užtikrinti krovos švarą, bendrovė mokosi iš geriausiųjų užsienio praktikų. Šįkart žvalgytasi po Roterdamo bei Amsterdamo – didžiausius Europoje atviros krovos terminalus.

Mes patys save griežtai kontroliuojame, siekiame imtis veiksmų ne tada, kai jau viršytume taršą, bet užtikrinti prevencines priemones, jei pastebėtume kokią tendenciją, kad potencialiai galime viršyti.

KLASCO direktorius Vytautas Kaunas pabrėžė, kad dulkėtumo suvaldymas uosto teritorijoje turi būti vykdomas nepriklausomai nuo bendrovės dydžio. Tai puikiai įrodo Amsterdamo ir Roterdamo uostų pavyzdys, kur net mažiausios krovos bendrovės imasi visų aplinkosaugos priemonių, todėl didžiausių uostų kaimynystėje įsikūrusių miestų gyventojams netrukdo krovos veikla.

KLASCO seka šiuo pavyzdžiu – krovos kompanijos teritorijoje galima pamatyti krovinių rietuves, apdengtas balto atspalvio surišančia medžiaga, tai – įmonės „DBD Global“ gaminama medžiaga „Dust cruster“. Šią medžiagą kasdien naudoja ir didžiausias Europos birių krovinių terminalas EMO.

Be to, KLASCO viena pirmųjų pasaulyje ir pirmoji Lietuvoje nusprendė įsigyti „DBD Global“ konkurentų įmonės „Wuvio“ gaminamas aplinkosaugines technologijas. Olandijoje įsikūrusi bendrovė dulkėtumą surišančias medžiagas ėmė kurti prieš dešimtmetį, o prieš penkerius metus pasiekė maksimalias gamybos apimtis. Per tą laiką technologijos veiksmingumą patvirtino ne viena Olandijos krovos bendrovė. Todėl KLASCO įsigijo keletą „Wuvio“ priemonių.

V. Kaunas taip pat akcentavo tai, kad panašias dulkėtumą surišančias dangas gamina ir bendrovei siūlo ne viena, o dvi įmonės, reiškia, jog atsiranda konkurencija, dėl kurios KLASCO laimi galėdama pasirinkti geriausius, būtent Klaipėdos uostamiesčiui tinkamus produktus.

KLASCO direktorius pabrėžė, kad planuodamos verslą socialiai atsakingos įmonės privalo įvertinti visus įmanomus aspektus. Jo nuomone, būtina užtikrinti, jog tiek dabartinė bendrovės veikla, tiek ateities perspektyvos užtikrintų geriausią uosto bei aplinkinių gyventojų koegzistavimą.

KLASCO vyriausiasis specialistas technologijai ir vystymui Robertas Valantiejus pristatydamas naujuosius įmonės teritorijoje pritaikytus sprendimus pradėjo nuo to, kas jau nuveikta siekiant pagerinti aplinką. Prieš kurį laiką įmonės teritorijoje įrengtos net dvi oro kokybės matavimo stotelės, kurių duomenis realiu laiku gali stebėti bendrovė, uosto direkcija bei Klaipėdos universiteto jūros tyrimų instituto mokslininkai.

Specialistas įsitikinęs, kad realiu laiku atliekami matavimai gerokai pagelbės siekiant maksimaliai užtikrinti krovos procesų švarą.

„Mes patys save griežtai kontroliuojame, siekiame imtis veiksmų ne tada, kai jau viršytume taršą, bet užtikrinti prevencines priemones, jei pastebėtume kokią tendenciją, kad potencialiai galime viršyti. Šių stotelių buvimas mums labai padės vykdyti prevenciją, stebėseną ir operatyviai reaguoti.“ – pasakojo R. Valantiejus.

Vienas iš veiksmingiausių pokyčių, pradėjus realiu laiku stebėti oro kokybę – galimybė įvertinti kintančią vėjo kryptį bei jo stiprumą. Pasak R. Valantiejaus, tokie duomenys leis optimaliai panaudoti visas jau turimas ir dar planuojamas įsigyti vandens patrankas – atsižvelgiant į vėjo kryptį bei vykdomus krovos darbus bus galima keisti jų išdėstymą ir taip užkirsti kelią dulkėjimui krovos metu.

Bendrovės direktorius V. Kaunas antrino, kad dulkėtumo stebėjimas realiu laiku padės gerokai efektyviau kovoti su potencialiomis problemomis: „Mes patvirtinome vidinius dokumentus, pagal kuriuos bus žiūrima ne į vidutinį dienos dulkėtumą, o į momentinį, kuriam neleisime pakilti virš leistinų normų. Matant, kad jis didėja, bus priimami sprendimai – ar aikštelę drėkinti, ar stabdyti kuriuos nors krovos darbus. Griežtai seksime dulkėtumo parametrus. Vyks nuolatinis personalo mokymas, kaip reikia kovoti su dulkėtumu.“

Be to, siekiant užtikrinti, kad vandens patrankoms bei teritorijos drėkinimui skirtas vanduo nepatektų į uosto akvatoriją, jis surenkamas ir nuolat valomas bei atitinka visus keliamus aplinkosaugos reikalavimus. Šis procesas nuolat kontroliuojamas – imami vandens mėginiai prieš filtrą ir jau perfiltravus vandenį. V. Kauno teigimu, krovos dalelių jau išvalytame vandenyje neaptinkama ir bendrovė daro viską, kad taip būtų ir toliau: „Mes turime jį išvalyti iki reikalaujamo lygio. Kiek mėginių ėmė po filtro, tas vanduo yra skaidrus ir visiškai išvalytas nuo atskirų medžiagų. Aišku, kai daugiau krovinio, tie filtrai turi būti dažniau keičiami ir mes tą darome.“

Trumpalaikėje perspektyvoje ketinamų pritaikyti priemonių plane numatoma įsigyti dar daugiau vandens patrankų, pastatyti apsaugines sieneles. Daug vilčių dedama ir į bendradarbiavimą su mokslininkais, jų atliktas išsamus dulkių monitoringas padės ne tik išmatuoti dulkėtumą bet ir suprasti kokio pobūdžio yra jų sudėtis bei pagal tai planuoti ateities investicijas į aplinkosaugos gerinimą. Taip pat ketinama koreguoti sandėliavimo vietas bei rietuvių aukštį.

Yra dar ko siekti ir kur tobulėti, bet džiugu, kad tokios naujausios ir pažangiausios, ekologiškos technologijos, kurios taikomos tokioje pažangioje šalyje kaip Olandija, atkeliauja ir į Lietuvą.

„Uosto direkcija baigia statyti 10 ir 11 krantines, ties kuriomis mes išplėsime sandėliavimo plotus, nugriovę esamą sandėlį, ir stengsimės mažinti rietuvių aukštį. Tam numatyta skirti apie 2 milijonus eurų“, – sakė KLASCO vadovas.

Teigiamai pokyčius bei planuojamas diegti naujoves įvertino ir Prekybos uosto seniūnaitė Roberta Bulnytė, kuri žurnalistams sakė, kad tokio dydžio uostų gebėjimas suvaldyti milžiniškų krovos procesų dulkėtumą jai paliko įspūdį.

„Yra dar ko siekti ir kur tobulėti, bet džiugu, kad tokios naujausios ir pažangiausios, ekologiškos technologijos, kurios taikomos tokioje pažangioje šalyje kaip Olandija, atkeliauja ir į Lietuvą. Galbūt mums reikia apsišarvuoti kantrybe ir suvokti, kad tai neįsidiegia taip greitai, kaip mes norime. Bet poslinkis yra teigiamas ir akivaizdus, reikia tikėtis tik gerėjančių sąlygų.“ – kalbėjo seniūnaitė.