Gelgaudiškio dvaras šeimininko nesulaukė
Ša­kių ra­jo­no val­džiai ir aš­tun­tą kar­tą ne­ra­dus Gel­gau­diš­kio dva­ro nuo­mi­nin­ko, pra­dė­tos svars­ty­ti ga­li­my­bės jį par­duo­ti. Tik taip sa­vi­val­dy­bei pa­vyk­tų iš­veng­ti di­de­lių fi­nan­si­nių nuo­sto­lių – grą­žin­ti per pus­tre­čio mi­li­jo­no eu­rų Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) par­amos, iš­leis­tos dva­ro rū­mų res­tau­ra­ci­jai.

Šią savaitę posėdžiavusiai Gelgaudiškio dvaro nuomos komisijai teko konstatuoti, jog šį rudenį skelbtas dvaro nuomos konkursas nebuvo rezultatyvus – norinčiųjų išsinuomoti dvarą savivaldybės nurodytomis sąlygomis neatsirado.

Šakiečiams nesiseka rasti šeimininko restauruotam Gelgaudiškio dvarui.

Tai buvo jau aštuntas šakiečių bandymas rasti nuomininką. Gelgaudiškio dvaro sodybos ansamblį sudaro rūmai, virtuvė, svirnas, oficina, tvartas, oranžerija, kumetynas, bokštas, rūsiai ir parkas. ES programų, valstybės ir Šakių rajono lėšomis už ne vieną milijoną eurų buvo restauruoti rūmai, oficina, kumetynas, oranžerija, vandens bokštas, kuriame 2015 metais įrengtas karilionas. Restauracijos tebelaukia raudonų plytų svirno pastatas ir du skliautuoti dvaro rūsiai.

Prikėlus statinius naujam gyvenimui, į dalį rūmų įleistas Gelgaudiškio kultūros centras, kelios patalpos skirtos vietos bendruomenei. Visos kitos patalpos – dalis dvaro rūmų, kumetynas, oranžerija, varpinė, rūsiai – nesulaukia naujo šeimininko, galinčio jose įrengti viešbutį, restoraną ar kokią nors kitą įstaigą. Nuomininkas galėtų naudotis ir apie 3,75 ha ploto žemės sklypu.

Atsiradus nuomininkui jam būtų buvusi suteikta teisė 50 metų valdyti ir naudoti dalį Gelgaudiškio dvaro sodybos teritorijoje esančių pastatų su sąlyga, kad į šiuos objektus per numatytą terminą bus investuota ne mažiau kaip 0,5 mln. eurų, o už tai nuomininkui bus leista atnaujintoje infrastruktūroje užsiimti ūkine-komercine veikla bei gauti iš jos pajamų.

Išsigelbėjimas – pardavimas

Šakių rajono vadovų teigimu, per beveik trejus metus trukusius Gelgaudiškio dvaro tiek nuomos, tiek koncesijos konkursus paaiškėjo, jog dauguma jų dalyvių siekė ne tik veltui gauti restauruotus ir turistų gausiai lankomus pastatus, bet ir norėjo, kad savivaldybė už tai jiems primokėtų. Merija sutartimi su Lietuvos verslo paramos agentūra, administruojančia ES paramą, yra įsipareigojusi pritraukti investicijų už kiek daugiau nei 1 mln. eurų. Jei to padaryti nepavyktų, Šakių rajono savivaldybė gali sulaukti reikalavimo grąžinti 2,6 mln. eurų.

Šią savaitę verslininkas iš Kauno šakiečiams pateikė siūlymą įsigyti dvarą pagal išperkamosios nuomos sutartį. „Panašių siūlymų parduoti Gelgaudiškio dvarą esame sulaukę ir anksčiau, nes verslas nenori investuoti šimtatūkstantinių sumų į statinius, kurie nėra jo nuosavybė. Artimiausiu metu su Lietuvos verslo paramos agentūros, Ūkio bei Finansų ministerijų atstovais aptarsime dvaro pardavimo galimybes“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis. Jis neslėpė, kad jei bus sulaukta pritarimo pardavimui ar išperkamajai nuomai, bus skelbiamas naujas konkursas.

Kokia gali būti rūmų kaina, kol kas niekas net nesvarsto. Tačiau neabejojama, kad suma bus skaičiuojama milijonais eurų.

Anot rajono vadovo, tai būtų vienas realiausių žingsnių tiek Gelgaudiškio dvarui randant naują šeimininką, tiek išvengiant galimų finansinių sankcijų – už dvarą gautomis lėšomis būtų galima sumokėti baudą.

Traukia vis daugiau

Šešupės euroregiono turizmo informacijos centro direktorė Ieva Bernotaitė pasakojo, kad pastaraisiais metais Gelgaudiškio dvaro sodybą aplanko vis daugiau turistų. Jų kasmet skaičiuojama po 25–30 tūkstančių. „Susidomėjimas Gelgaudiškiu ir ypač dvaro sodyba yra didžiulis. Apžiūrėti rūmų ir parko atvyksta ir mūsų šalies, ir užsienio keliautojai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji.

Tiesa, anot I. Bernotaitės, turistų patogumui Gelgaudiškyje dar trūksta įvairių paslaugų – jie ne visada lieka patenkinti, nes pasigenda viešojo maitinimo įstaigos, praverstų ir nakvynės paslaugas teikianti įstaiga.

Restauruotas dvaras šiuo metu yra atvertas lankytojams, jo prieigose organizuojamos tradicines šventes, Dvaro diena, teatralizuotos ekskursijos parko takais, įvairios parodos, konferencijos, koncertai. Dalį restauruotų rūmų savo renginiams naudoja Gelgaudiškio kultūros centras, rūmuose įsikūrusi Gelgaudiškio bendruomenė taip pat puoselėja kultūros paveldą.

„Jei tektų visą Gelgaudiškio dvarą parduoti, šioms įstaigoms ieškotume kitų patalpų. Jų yra, nors gal naujasis savininkas su tomis įstaigomis rastų bendrą kalbą, kad neišnyktų dabar gyvuojančios tradicijos. Bet tai – ateities klausimai“, – kalbėjo Šakių rajono meras E. Pilypaitis.

Turi kuo didžiuotis

Dabartinis Gelgaudiškio dvaro pastatas iškilo 1842–1846 metais, valdant Gustavui Koideliui. Jam priklausė ir didžiulis greta esantis parkas, šeimos koplyčia bei kapinės. Carui uždraudus dvarus valdyti užsieniečiams, dvaras atiteko vienai lietuvių bendrovei, o po kelerių metų jo šeimininkais tapo Komarai. Jiems valdant buvo išpuoselėtas daržininkystės ūkis, jame įrengta daugybė šiltlysvių, trys oranžerijos, auginama gausybė dar ir šiandien egzotiškais vadinamų augalų, dvaro rūmai buvo perstatyti, išplėsti ir išpuošti. Dvaro didybės nesunaikino 1979 metais rūmus nusiaubęs gaisras. Išliko lubų gipso lipdiniai, koklinių krosnių likučiai, autentiškas parketas.

Po 1922 metų žemės reformos dvaras buvo išparduotas, o rūmuose įsteigta vaikų prieglauda. Iki Antrojo pasaulinio karo ji priklausė vienuolėms šaritėms. Vokiečių okupacijos metais rūmuose buvo įsikūręs štabas, vėliau – karo ligoninė. Po karo čia buvo vaikų namai, vėliau – mokykla-internatas, pagalbinė mokykla, dar vėliau ne vieną dešimtmetį dvaras stovėjo tuščias ir apleistas.

Gelgaudiškio miestelio bendruomenės iniciatyva rūmai prieš dešimtmetį buvo išbraukti iš privatizuojamų objektų sąrašo ir 2010 metais juos perėmė Šakių rajono savivaldybė. Parengus paraišką ir pritraukus ES investicijų, dvaras pradėtas restauruoti. Jau 2012-aisiais atidarytas pirmasis dvaro fligelis, o vėliau restauruotas kumetynas bei dvaro oranžerija. Viename didžiausių Lietuvoje, 118 ha dvaro parke atkurtas 2,5 km ilgio pažintinis takas. Parke yra per 400 didelių ąžuolų, kai kurie jų – 26 m aukščio ir iki 1,5 m skersmens. Ketureilėje sidabrinių klevų alėjoje drevėse peri didieji dančiasnapiai, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.