Gediminas Kirkilas: „Niekas negalvojo, kad bus krizė“
2008 me­tų vals­ty­bės biu­dže­tas bu­vo su­da­ry­tas pa­žei­džiant fis­ka­li­nės draus­mės rei­ka­la­vi­mus, sa­ko sep­tin­tą ka­den­ci­ją Sei­me dir­ban­tis Ge­di­mi­nas Kir­ki­las, 2006–2008 me­tais va­do­va­vęs Vy­riau­sy­bei.

„Aišku, kad nebuvo išlaikytas (reikalavimas dėl fiskalinės drausmės – BNS), nes buvo pasiūlytos papildomos išlaidos“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pripažino G. Kirkilas.

Jis pabrėžė, kad tuomet Seimo narių pageidavimu biudžeto išlaidos buvo padidintos gerokai daugiau nei siūlė Vyriausybė.

Tačiau sprendimas didinti pensijas, anot G. Kirkilo, neprisidėjo prie fiskalinės drausmės pažeidimų. G. Kirkilo teigimu, Vyriausybė tuomet pasielgė teisingai.

„Niekas negalvojo, kad bus krizė. Visų pirma reikia padėti žmonėms. (...) Buvo didelis ekonomikos augimas. Žmonėms paaiškinti, kodėl nekeliami atlyginimai viešajame sektoriuje, buvo neįmanoma. Bet tai nebuvo jokia ateinančios krizės priežastis – atvirkščiai, tai padėjo žmonėms lengviau išgyventi,“ – aiškino G. Kirkilas.

Jo teigimu, būdamas premjeru jis nebuvo susipažinęs su įspėjimais, kuriuos teikė Finansų ministerija. Anot G. Kirkilo, jis ministerijos atstovo Ričardo Kasperavičiaus nepažinojo ir su juo nebuvo susitikęs.

„Dabar tik išgirdau. Nepažįstu“, – komiteto nariams sakė G. Kirkilas.

Jis pripažino, kad krizės išvakarėse valdžia labiau galvojo ne apie netvarų ekonomikos augimą ir galimą jos nuosmukį, o baiminosi dėl bankų, jų gebėjimo atsilaikyti.

G. Kirkilas neneigė, kad jam vadovaujant Vyriausybei, buvo biudžeto nesurinkimo problemų, o tam įtakos turėjo kova su algomis „vokeliuose“. Buvęs premjeras pabrėžė, kad didžiausias jo Vyriausybės laimėjimas buvo gyventojų indėlių iki 100 tūkst. eurų bankuose apdraudimas.

Jis apgailestavo, kad nepavyko įtikinti Lietuvos banką labiau kontroliuoti komercinius bankus.

„Buvo keli tokie bandymai (...), bet pagrindinės tokios griežtinančios kreditų politiką priemonės vistik buvo išimtos Mes norėjome griežtesnio sprendimo, bet centrinis bankas tam prieštaravo“, – po posėdžio žurnalistams sakė G. Kirkilas.

Paklaustas, ar sulaukdavo įspėjimų apie gresiančią krizę, jis pareiškė, kad jų buvo „ne daugiau negu šiandien“.

„Šiandien taip pat yra visokių prognozių (...) bet kad jos labai stipriai išsiskirtų dramatizmu ar kažkuo, to neprisimenu. Mūsų problemos buvo kitokios – galimas ekonomikos perkaitimas, didelė infliacija bei bankų kontrolė“, – teigė G. Kirkilas.

2008 metų balandį G. Kirkilas tikino, kad ekonomika krizės nepatiria – jo žodžiais, apie krizę kalbančiai opozicijai (konservatoriams ir liberalams) tikriausiai yra „krizė galvose“.

Tų pačių metų birželį G. Kirkilas toliau tvirtino, kad šalyje jokios krizės nėra, o spalį jis pripažino, kad Lietuva ima justi pasaulio finansų krizės padarinius.

Biudžeto ir finansų komitetą Seimas pavasarį įpareigojo ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuos dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų, buvusių valdžioje nuo 2005 metų, veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dieną.