Gamta verčia apdrausti pasėlius
Pa­sė­lių drau­di­mo sa­vid­rau­dos fon­do Lie­tu­vos pa­da­li­nys ru­de­nį ste­bė­jo be­veik dvi­gu­bai di­des­nį drau­dė­jų ak­ty­vu­mą ir pa­na­šaus lau­kia pa­va­sa­rį, kai bus apd­rau­džia­mi va­sa­ri­niai au­ga­lai.

Tarptautinio dešimt Europos šalių žemdirbius vienijančio specializuoto pasėlių draudimo fondo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ Lietuvos filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad iki lapkričio 20 dienos pasiūlymu apdrausti žiemines kultūras šiemet pasinaudojo gerokai daugiau žemdirbių, negu praeitų metų rudenį. Šį rudenį buvo sudaryta 610 pasėlių draudimo sutarčių, o praėjusių metų rudenį – tik 440. Apdraudžiant šių metų derlių jau apdrausta daugiau kaip 130 tūkst. ha, draudimo suma viršija 124 mln eurų. Naujas kvietimas, saugoti nuo vasaros rizikų – krušos, liūties ir audros – šių derliaus metų vasarinių ir žieminių augalų derlių bus skelbiamas nuo balandžio 1 dienos.

Pasak A. Navicko, pasėlių draudimo aktyvumas galėjo būti dar didesnis, tačiau šiemet dėl sausros buvo mažesnis derlius, žemdirbiai stokojo pinigų, o bankai neskolino.

Šiemet pasėlių savidraudos fondo Lietuvos filialas sulaukė beveik šešių šimtų pranešimų dėl stichijos padarytų nuostolių.

Su gamta nepajuokausi

„Pastarieji keletas metų žemdirbiams buvo įtempti. 2017-ųjų rudenį derlių merkė liūtys, o ši vasarą kankino sausra. Žemdirbiai pradėjo saugoti savo investicijas, nes orai visiškai nenuspėjami ir jau kone kasmet prikrečia visokių eibių“, – sako fondo Lietuvos filialo vadovas.

Anot jo, šiemet buvo stichinė sausra, ir derliaus nuostoliai kai kur viršijo 50 procentų. Pernai rudeniop žemę merkė liūtys, daug žemdirbių nespėjo pasėti žieminių kultūrų, todėl pajamos sumažėjo.

Besikeičiantys orai nei draudikams, nei žemdirbiams neturėtų kelti kokių nors minčių ar baimių, nes tai nuo jų nepriklauso. Tiesiog reikia apdrausti pasėlius, juolab kad nei mes, nei žemdirbiai negali tiksliai prognozuoti būsimų orų. To iš anksto negali ir sinoptikai. Su gamta juokauti negalima, ji siunčia savo signalus ir ragina išmokti pamokas“, – sako „VH Lietuva“ filialo vadovas.

Rudenį žiemkenčiai apdraudžiami nuo iššalimo, krušos, audros ir liūties. Nuo balandžio 1 dienos papildomai bus siūloma drausti ir nuo stichinės sausros bei ilgai trunkančio lietaus. Šis draudimas bus patobulintas atsižvelgiant į žemės ūkio ministro sudarytos darbo grupės siūlymus. Svarstoma galimybė pasėlius drausti ir nuo ligai trunkančio lietaus, kai negalima įvažiuoti nuimti derliaus ir grūdai pradeda dygti varpose. Šis draudimas remsis indekso draudimo principu, kai patirti nuostoliai nėra vertinami, o žemdirbiams mokama nustatyta draudimo išmoka, jei meteorologinėse stotyse užfiksuojamas žymus nustatytų kritulių vidurkių viršijimas. Šiuos parametrus dar turi patvirtinti vyriausybė.

Yra ir prievolių

Javų augintojas, rudenį apdraudęs žiemkenčius, pavasarį turėtų apdrausti ir vasarojų, o norėdamas drausti rapsus, kartu turi drausti ir javų pasėlius. Taip yra todėl, kad rapsai – daug rizikingesnė kultūra, ir jos vienos draudimas kainuotų gerokai daugiau. Be to, taip žemdirbiai apsaugo visus savo pasėlių plotus, nebereikia spėlioti, kuriuos laukus suniokos stichija.

Praeitais metais vidutinė 1 hektaro draudimo suma buvo beveik 900 eurų, o vidutinė draudimo įmoka, draudžiant ir žieminius ir vasarinius augalus –28 eurai, iš kurių žemdirbio mokama dalis sudaro tik apie13 eurų. Šiuo metu teikiama parama kompensuojant įmokas iki 70 proc. iššalimo ir stichinės sausros draudimui, bei teikiama parama kompensuojant įmokas iki 50 proc. draudžiant pasėlius nuo krušos, liūties ir audros.

Draudimo įmokos mokėjimas skirstomas į tris etapus: 20 proc. įmoka už žieminius augalų draudimą mokama sudarius draudimo sutartį, sausio-vasario mėnesį mokama likusi žieminių augalų draudimo suma, trečia įmokos dalis mokama liepos mėnesį, sutikrinus apdraustus laukus pagal deklaruojamus plotus. Naujovė, jog apdraudus 2019 derliaus metų žieminius augalus mokamas 50 proc. avansas pateiktus draudimo sąskaitas vasario-kovo mėnesį.

Daržininkai ir sodininkai nusprendė rizikuoti

Vos vienas sodininkas ir trys daržininkai nusprendė pasinaudoti prieš keletą metų pateiktu pasiūlymu apdrausti savo būsimą derlių nuo gamtos pateikiamų nemalonių siurprizų, tačiau ilgiau kaip trejetą metų su „VH Lietuva“ nedraugavo.

„Sodininkai ir daržininkai gal gerai gyvena. Tiesa, sodininkas, sudaręs draudimo sutartį metams, draudžiamųjų įvykių nepatyrė, o štai daržininkams išmokėjome kompensacijų keturis kartus daugiau, negu gavome įmokų. Iš viso per trejetą metų buvome apdraudę po 200–300 ha daržų. Taigi, patyrėme nemenkų nuostolių“, – sako A. Navickas.

Anot VH Lietuva filialo vadovo drausti sodų ir daržų draudimo fondas neatsisako, bet tam reikia daugiau draudimo sutarčių.

„Sodininkai daržininkai yra susivieniję į asociacijas. Dabar turėti draudimo sistemą, kurti taisykles dėl to, kad vienas ar trys apsidraus ar neapsidraus, nėra racionalu, o ir draudimas tokiu atveju brangiau kainuotų, – sako jis. – Iniciatyvą turėtų rodyti asociacijos. Turėtume susitikti, tartis ir pasiekti, kad derliaus draudimo sutartis pasirašytų bent trečdalis asociacijų narių. O draudimo sąlygos turėtų būti tokios, kad draudimas būtų naudingas abiem šalims.“

Verslo sąlygos palankesnės

„VH Lietuva“ vienintelė Lietuvoje siūlo aukštus Europos standartus atitinkančias pasėlių draudimo sąlygas, kitos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės bijo prisiimti didžiulę riziką ir nedega noru apsaugoti Lietuvos žemdirbius. Anksčiau pasėlius drausdavo AB „Lietuvos draudimas“ ir buvusi UAB „Žemės ūkio draudimas“, kuri vėliau tapo „PZU Lietuva“, bet abi dėl nuolat patiriamų didelių nuostolių pasitraukė iš rinkos.

„Esame specializuotas savidraudos fondas, priklausantis Vokietijoje įsteigtai grupei, – aiškina A. Navickas. – Mūsų savininkai yra žemdirbiai, todėl veiklos sąnaudos yra mažos, 15 proc. nuo įmokų, kai tuo tarpu Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovių sąnaudos ne mažesnės kaip 35 proc. įmokų. Tai tam tikra prasme kooperatyvas, bet dalį įmokų savo nariams grąžiname tada, kai keletą metų iš eilės nepatiriama didesnių draudžiamųjų įvykių ir fonde susikaupia peviršis. Šiemet jau buvo galima dalį lėšų išmokėti fondo nariams, bet Vokietijos apsidraudusiems žemdirbiams patyrus didžiulių nuostolių, sprendimas buvo atidėtas.“

Šiemet „VH Lietuva“ tapo dvi valstybes vienijanti struktūra, prisijungus fondo Latvijos padaliniui. Anksčiau Latvijos žemdirbiai pasėlius drausdavo per Vokietiją, o dabar – per Lietuvą. „Mūsų geografinė padėtis ir gamtos sąlygos yra panašios. Susijungę į vieną darinį, tapome stipresni ir galime geriau išnaudoti savidraudos fondo teikiamas galimybes.

„Savidraudos fondo privalumas yra ir tai, kad fondas nesiekia pelno. Lietuvai pasisekė, kad buvome priimti į didžiausią apsidraudusius žemdirbius vienijančią organizaciją, nes būdami vieni, ramiai bankrutuotume, atsitikus vienam stambesniam ar keliems draudžiamiesiems įvykiams keletą metų paeiliui. Lietuva tokiam fondui per maža, nes čia jei kas atsitinka, tai daug kam, todėl reikėtų labai daug išmokėti arba nustatyti didžiules draudimo įmokas.“