Galėsime laisviau pirkti prekes ir paslaugas kitose ES šalyse
Nuo pir­ma­die­nio Eu­ro­pos Są­jun­go­je bus pra­de­da­mas tai­ky­ti va­di­na­ma­sis Geog­ra­fi­nio b­lo­ka­vi­mo reg­la­men­tas, ku­ris ne­leis dis­kri­mi­nuo­ti klien­tų, no­rin­čių pirk­ti pre­kes ar ­pas­lau­gas ki­to­je Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­je, sa­ko Do­mi­ny­kas ­Se­rei­ka, ad­vo­ka­tų kon­to­ros GLIMS­TEDT ad­vo­ka­to pa­dė­jė­jas.

Uždraudė diskriminuojančias kainas

Šiuo metu kitoje ES šalyje įsikūrusiose internetinėse parduotuvėse gaminius perka tik 15 % Europos gyventojų. Viena iš tokio mažo gyventojų aktyvumo priežasčių yra ta, kad pirkdami internetu už savo šalies ribų vartotojai vis dar susiduria su geografinio diskriminavimo praktika.

Geografiniu blokavimu yra laikoma diskriminuojanti praktika, kai internetu perkantiems klientams ribojama prieiga prie kitoje valstybėje narėje esančiose interneto svetainėse siūlomų gaminių ar paslaugų ir kliudoma tokių gaminių ar paslaugų įsigyti.

Šių metų pradžioje europarlamentarai pritarė naujoms taisyklėms, pagal kurias vartotojai, norintys pirkti prekes ar paslaugas kitoje ES šalyje internetu, nuo gruodžio 3 dienos negalės būti diskriminuojami kainų, pardavimo arba mokėjimo sąlygų atžvilgiu.

Nuo Reglamento taikymo pradžios verslininkai nebegalės diskriminuoti klientų, kiek tai susiję su bendrosiomis sąlygomis, įskaitant kainas, trimis atvejais:

1) kai parduodamos prekės, kurios pristatomos į valstybę narę, į kurią pardavėjas siūlo pristatyti, arba kurios turi būti pasiimamos su klientu sutartoje vietoje;

2) kai teikiamos paslaugos elektroninėmis priemonėmis, tokios kaip debesijos, duomenų saugyklų, interneto svetainių prieglobos ir ugniasienių;

3) kai teikiamos paslaugos, kurias klientas gauna šalyje, kurioje jos yra teikiamos, pavyzdžiui, apgyvendinimo viešbutyje, sporto renginių, automobilių nuomos, bilietų į muzikos festivalius arba laisvalaikio parkus platinimo paslaugas.

Reglamente yra išimčių

Kitaip nei kainų diskriminacija, kainų diferencijavimas nedraudžiamas. Tai reiškia, kad verslininkai galės toliau teikti specialius atskiroms klientų grupėms skirtus pasiūlymus, jei tai daro ne pagal pilietybės, gyvenamosios vietos ar įsisteigimo vietos kriterijus. Pavyzdžiui, tai gali būti pasiūlymai jaunimui arba vartotojams neprofesionalams. Be to, verslininkai nebus įpareigojami pristatyti prekes klientams į kitą valstybę narę nei ta, į kurią jie siūlo pristatyti.

Reglamentu draudžiama nepagrįstai diskriminuoti klientus dėl mokėjimo būdų. Todėl verslininkams bus neleidžiama klientams taikyti skirtingas mokėjimo sąlygas dėl klientų pilietybės, gyvenamosios ar įsisteigimo vietos. Pvz., verslininkas, parduodantis prekes Vokietijoje ir priimantis korteles, išduotas Vokietijoje, negalės atsisakyti priimti Lenkijoje išduotą to paties prekės ženklo ir kategorijos banko kortelę vien dėl to, kad ji išduota ne Vokietijoje.

Verslininkams taip pat bus neleidžiama blokuoti ar riboti klientų prieigos prie jų internetinių sąsajų remiantis klientų pilietybe ar gyvenamąja vieta. Jei verslininkas blokuos ar ribos prieigą arba nukreips klientus į kitą internetinės sąsajos versiją, jis turės pateikti aiškų paaiškinimą. Verslininkai galės pasiūlyti vartotojui nukreipti jį į kitą internetinės sąsajos versiją, tačiau negalės jo automatiškai perkelti į kitą internetinės sąsajos versiją pagal vartotojo gyvenamąją vietą.

Pažymėtina, kad taisyklės kol kas neapima skaitmeninio turinio prekių, kurioms galioja autorių teisių apsauga, pavyzdžiui, elektroninių knygų, muzikos ar žaidimų, taip pat garso ir vaizdo paslaugų. Taigi tokioms vaizdo paslaugų platformoms kaip „Netflix“ Reglamentas kol kas nebus taikomas.

Taip pat Reglamentas kol kas negalios finansinėms, audiovizualinėms, transporto, sveikatos priežiūros ir socialinėms paslaugoms. Tačiau per dvejus metus nuo naujųjų taisyklių įsigaliojimo Europos Komisija turės persvarstyti išimčių įtraukimo į Reglamentą klausimą.