Gabena tik apdraustus meno kūrinius
Me­no kū­ri­nių įsi­gi­ję gy­ven­to­jai vis ge­riau įsi­są­mo­ni­na, kad no­rint ap­sau­go­ti ver­tin­gus me­no dar­bus ne­pa­kan­ka vien ge­ros na­mų spy­nos. To­dėl jie į drau­di­kus dėl me­no kū­ri­nių drau­di­mo pa­sta­ruo­ju me­tu krei­pia­si vis daž­niau. Tai pa­tvir­ti­na ne tik drau­di­mo spe­cia­lis­tai, bet ir ve­ži­mo įmo­nės, ku­rios su­tin­ka ga­ben­ti tik apd­raus­tus me­no kū­ri­nius. Vis dėl­to dar pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai ap­rū­pin­ti drau­di­mu ten­ka be­maž pri­vers­ti­nai.

Galerijos meno kūrinių draudimu jau linkusios pasirūpinti tiek darbus eksponuodamos, tiek transportuodamos, tačiau gyventojus dar reikia pamokyti. Todėl meno kūrinių draudimo paslauga draudimo bendrovių portfelyje užima dar nedidelę vietą, o įvykių, kai reikėjo mokėti išmoką už sugadintą paveikslą, dienraščio kalbintos bendrovės sutartinai teigė nepatyrusios.

Draudimo įmoka už meno kūrinių vežimą paprastai siekia nuo 0,1 proc. iki 1 proc. vertės.

Dėmesio mažai, bet daugėja

Draudimo brokerių bendrovės „Rizikos valdymo specialistai“ pardavimo projektų vadovo Manto Bagdono teigimu, nors meno kūrinių draudimas visų teikiamų paslaugų portfelyje sudaro ganėtinai nedidelę dalį, jis sulaukia vis daugiau dėmesio. Tiesa, bendrovės darbe draudžiamųjų įvykių, susijusių su meno kūriniais, kol kas nepasitaikė.

„Kadangi susidomėjimas visomis draudimo rūšimis pastaruoju metu yra aktyvesnis, meno kūrinių draudimu žmonės taip pat domisi labiau. Be to, pagerėjusi ekonominė situacija leidžia žmonėms įsigyti daugiau meno kūrinių. Natūralu, kad jei žmogus draudžia savo turtą, pasidomi ir meno kūrinių draudimu“, – sakė M. Bagdonas.

Vis dėlto net galerijoms ir muziejams, anot jo, drausti meno kūrinius dar nėra įprasta praktika. „Sakyčiau, tuo labiau susidomi tada, kai kažkam kažkas atsitinka arba patys susiduria su situacijomis, kai galėjo įvykti vienoks ar kitoks draudžiamasis įvykis. Kita vertus, galerijoms ir muziejams taikomi draudimo reikalavimai, norint eksponuoti vienokius ar kitokius meno kūrinius“, – pasakojo pašnekovas.

M. Bagdonas nurodė, kad gyventojų įsigytus meno kūrinius galima drausti dviem būdais. Vienas jų – pridėti juos prie turimo gyventojų turto draudimo, kitu atveju – drausti užsienio draudimo kompanijose. „Kaip žinoma, draudžiant užsienyje draudimo įmokos sudaro didesnes sumas, – sakė pašnekovas. – Apskritai labai svarbus meno vertybių vertės nustatymo būdas. Neretai draudikai gali paprašyti nepriklausomo vertintojo išduoto vertinimo. Tad nėra nustatytų verčių, nuo kurių pradėtume skaičiuoti draudimo sąlygas. Juolab kad vienu atveju klientas nusiperka paveikslą už 1000 eurų ir teiraujasi dėl jo draudimo, kitu atveju juvelyrinių dirbinių parduotuvė svarsto, ar verta draustis“, – pasakojo M. Bagdonas.

Tuo tarpu draudimo bendrovės „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje jūrinių ir gabenimo rizikų draudimo produktų vadovas Vitalijus Palionis sakė, kad meno kūrinių draudimas sudaro tik labai nedidelę dalį visų teikiamų paslaugų, o fizinių asmenų meno kurinių beveik neteko drausti – išskyrus tuos atvejus, kai juos draudžia parodų rengėjai, kurie pasiskolina kūrinius iš savininkų eksponuoti parodose. Paprastai meno kūrinius draudžia tik galerijos ir muziejai, ypač kai meno kūrinius vežama eksponuoti į užsienio šalis arba juos vežamasi iš užsienio.

Be draudimo darbų negabena

Vežimo paslaugas teikiančios bendrovės „Axis Transport“ Perkraustymo skyriaus vadovas Sigitas Markevičius dienraščiui pasakojo, kad prabangesnius meno kūrinius vežti tenka rečiau – daugiausia, bent kartą per metus, po pasaulį vežioja Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius, kurie 2013 metais buvo apdrausti net 78 mln. eurų. Tačiau paprastesnius, šiuolaikinius paveikslus bendrovė gabena gana dažnai. Ir visuomet savo klientams primygtinai siūlo pasirūpinti draudimu. Jei klientas nenori tuo užsiimti pats, bendrovė kreipiasi į tris draudikus ir perduoda savo klientui pasiūlymus, kad šis pasirinktų jam priimtiniausią variantą arba dar geresnio ieškotų savarankiškai. Jei klientas apskritai atsisako drausti meno kūrinį, bendrovė tai padaro pati, o išlaidas įtraukia į vežimo paslaugos kainą.

„Nesinori prisiimti atsakomybės – tam yra draudikai. Nors dešimt metų dirbant šioje srityje nėra buvę, kad kas nors atsitiktų paveikslams, vis tiek niekada neatsisakome draudimo ir draudžiame visus kūrinius – kad galėtume ramiai miegoti naktį“, – sakė S. Markevičius.

Leidimas pervežti meno kūrinius, kurie yra kultūros paveldas, gaunamas tik juos apdraudus. Galerijos, kaip įprasta, draudimu pasirūpina pačios, o fizinius asmenis, anot pašnekovo, dar reikia pamokyti. Tačiau ir tai daryti tenka vis rečiau.

„Pastaraisiais metais, jei kalbėsime apie paprastesnius, šiuolaikinius darbus, vis daugiau žmonių supranta jų vertę, kad tai yra vienetiniai dalykai, ir tikrai naudojasi draudimu – jei patys nenori rūpintis, prašo mūsų, net užklausose iškart prašo priskaičiuoti už papildomą draudimą transportuojant. Taigi suvokimas tikrai atsiranda ir įtikinėti reikia jau rečiau, – pasakojo S. Markevičius. – O galerijų edukuoti išvis nereikia – jos net ir mažesnės vertės darbus draudžia. Menininkai irgi visada reikalauja draudimo. Daugiau įtikinėti reikia žmones, kurie nusiperka paveikslus ir bando parsisiųsti juos iš kitų šalių arba siunčia iš Lietuvos į užsienį. Jie mano, kad nusipirko, ir visos išlaidos tuo baigiasi.“

Pašnekovas tvirtino, kad meno kūrinio draudimas gali būti ir vienas, visam laikotarpiui. Taigi jis apsaugotas nuo rizikos tiek transportuojant, tiek eksponuojant. Tačiau tokio draudimo įmoka didesnė.

„Dažniausiai tie, kurie užsisako paveikslus eksponuoti, turi savo draudimą. Tada reikia papildomo draudimo nuo rizikos transportuojant į abi puses. Mūsų transportas yra apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, tačiau tokiu atveju kompensuojama už kilogramus. Taigi kompensacija už tikrai vertingą paveikslą būtų juokinga. Tikrai niekas nebus laimingas, jei už 10 kilogramų sveriantį paveikslą, kurio vertė milijonas eurų, būtų išmokama 100 eurų kompensacija. Todėl visada siūlome ir primygtinai prašome, kad darbas būtų apdraustas, nes kelyje gali nutikti visko“, – pabrėžė S. Markevičius.

Atsižvelgia net į samdomą įmonę

Pašnekovo teigimu, draudimo įmoka už meno kūrinių vežimą paprastai siekia nuo 0,1 proc. iki 1 proc. vertės. Draudikai draudžia bet kokios vertės meno kūrinius – išlygos nėra taikomos, tačiau gabenant daugiau ir didesnės vertės kūrinių paprastai taikomas mažesnis procentas. Taip pat atsižvelgiama į transportavimo riziką.

„Jei jūs vieną kūrinį vešite paprastu transportu, kuris nebus skirtas vežti jį vieną, tai draudikas iškart prašys didesnės įmokos, nes rizika, kad kūrinys nukentės, didėja. Atsižvelgiama ir į atstumą. Tačiau didžiausią įtaką daro paties transporto pasirinkimas – kokia įmonė gabens ir kiek mašina tam paruošta – ar, pavyzdžiui, tinkamas drėgmės lygis, ar yra sudarytos kondicionavimo sąlygos. Taip pat draudikas vertina, kaip kūrinys bus supakuotas: jei jis bus įdėtas į dėžę, išimtas iš rėmo, t. y. be stiklo, tai mažesnė tikimybė kūrinį pažeisti. Visa tai reikia aprašyti“, – kalbėjo S. Markevičius.

Nors pasitaiko atvejų, kai klientai, įvykus draudžiamajam įvykiui, lieka nepatenkinti draudikų sprendimu dėl kokių nors aplinkybių draudimo išmokos nemokėti, S. Markevičius sakė negirdėjęs, kad draudikas nusiplautų rankas pažeidus apdraustą meno kūrinį. „Gal daugiau galiu pasakyti remdamasis kita patirtimi – asmeninių daiktų gabenimo patirtimi. Seniau, bendradarbiaujant su kitomis draudimo bendrovėmis, yra buvę atvejų, kai šios nusiplovė rankas, nes neva asmeninis daiktas buvo blogai supakuotas“, – sakė jis ir pabrėžė, kad todėl reikėtų vadovautis sutartyje numatytomis sąlygomis ir gerai įvertinti, ar draudimo bendrovė bus pajėgi išmokėti išmokas už padarytą žalą vertingiems meno kūriniams.