FNTT: Klaipėdos vežėjai padarė 350 tūkst. eurų žalos valstybei
Klai­pė­dos re­gio­no bend­ro­vių su­nkve­ži­miai, ne­tei­sė­tai ne­mo­ka­mai plau­kę kel­tais iš Klai­pė­dos į Ne­rin­gą, pa­da­rė apie 350 tūkst. eu­rų ža­los. Ji pa­da­ry­ta, vals­ty­bės lė­šo­mis kom­pen­sa­vus už ne­mo­ka­mus lei­di­mus, pra­ne­šė Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­ba (FNTT).

Siekdama užkirsti kelią naujiems piktnaudžiavimo atvejams, Susisiekimo ministerija keis keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais sąnaudų kompensavimo tvarką.

Neringos savivaldybė dviem metams išduodavo leidimus nemokamai keltu persikelti į Neringą ir iš jos.

FNTT tyrimo metu nustatyta, kad per pastaruosius dvejus metus, Susisiekimo ministerijos pavaldume esančios AB „Smiltynės perkėlos“ keltais, pasinaudojus šešių Neringoje registruotų bendrovių leidimais, nemokamai buvo perkelta apie 4 tūkst. krovininių transporto priemonių. Iškėlus į viešumą piktnaudžiavimo schemą, per pirmąjį ketvirtį 50–60 procentų sumažėjo nemokamai besikeliančių transporto priemonių skaičius, lyginant praėjusius ir šiuos metus.

FNTT nustatė, kad tarp Neringoje registruotų įmonių ir Klaipėdos regiono bendrovių buvo sudaromos fiktyvios transporto priemonių panaudos sutartys, kuriomis remiantis, Neringos savivaldybė dviem metams išduodavo leidimus nemokamai keltu persikelti į Neringą ir iš jos.

Nustatyta, kad Neringoje registruotos įmonės šių automobilių savo veikloje nenaudojo, o leidimai buvo perduodami kelių tiesimu ir statybomis besiverčiančiomis Klaipėdos regiono bendrovėms. Tokiu būdu, komercine veikla Neringoje užsiimantys verslininkai išvengdavo už vieną transporto priemonės persikėlimą sumokėti 80 eurų.

Reaguojant į susidariusią situaciją Susisiekimo ministerijoje rengiama nauja keleivių ir transporto priemonių perkėlimo keltais sąnaudų kompensavimo tvarka, kuriai įsigaliojus, dėl transporto priemonių perkėlimo kompensavimo kreiptis į Neringos savivaldybę nebereikės. Asmenys ir įmonės, turintys teisę gauti kompensaciją už perkėlimo keltais bilieto kainą, bus įtraukiami į Lietuvos automobilių kelių direkcijos valdomą elektroninį sąrašą, kuriame bus kaupiama visa reikalinga informacija apie asmenis ir įmones, gaunančias perkėlimo keltais kompensaciją.

Tarp apgaule leidimus gavusių Neringos bendrovių yra du prekybos kioskus Neringoje turėjusi ir jau bankrutavusi įmonė, kuri gavo leidimus 14 transporto priemonių. Taip pat kelios nekilnojamuoju turtu prekiaujančios įmonės, turinčios po 2–3 darbuotojus, tačiau pagal fiktyvias panaudos sutartis neva besinaudojančios 7–11 sunkvežimių. Įtarimų ir sukėlė ir bendrovė, kurioje dirba tik 1 darbuotojas, tačiau turinčiai leidimų 20 transporto priemonių.

Neatmestina, kad tokio pobūdžio pažeidimai vyko ne vienerius metus, o juose dalyvavo ir kitos įmonės. Tyrimas toliau bus tęsiamas.

BNS žiniomis, neteisėta veikla įtariamos krovinių gabenimo ir ekspedijavimo bendrovė „Arijus“, „Neringos projektai“, „Redus LT“, „Adukesta“, „Krantona“, „Klaipėdos miesto tvarka“, „T&A idėja“, „Neringos inžineriniai tinklai“, „MTD vakarai“, „Marių namai“, „Feltūra“ ir mažoji bendrija „Ramotransa“. Sąraše štaip pat yra bendrovės „Kidena“, „Altma“, „Junelinta“, „Savas transportas“, „Rigena“, „Burmeda“, „Autenta“, „Padremas“, „Klaisvita“, „Kavesta“, „Betonų dangos“, „Embritas“, individuali įmonė „Aidibara“.