FNTT atskleidė: per 1000 lenkų neteisėtai gydėsi Lietuvoje
Per tūks­tan­tį len­kų ga­lė­jo bū­ti fik­ty­viai įdar­bin­ti Lie­tu­vo­je, kad gau­tų ne­mo­ka­mas svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas, an­tra­die­nį pra­ne­šė Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­ba (FNTT).

FNTT baigė ikiteisminį tyrimą dėl 200 tūkst. eurų vertės kėsinimosi apgaule gydytis Lietuvos Valstybinės ligonių kasos lėšomis.

Iki apgaulės paaiškėjimo 120 tūkst. eurų buvo pervesta Lenkijos ligonių kasai, po atlikto tyrimo užkirstas kelias papildomai padaryti 80 tūkst. eurų žalą Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo fondui, pranešė tarnyba.

FNTT nustatė, kad Lenkijos piliečiai pagal išankstinę schemą sostinėje įkūrė tariamas darbo vietas internetu. Interneto svetainėje buvo skelbiama informacija ir ieškomi žmonės, norintys įsidarbinti. Išaiškinta, kad per nepilnus metus Vilniaus bendrovėje buvo įdarbinta 1,2 tūkst. asmenų – taksistų, dantų technikų, kirpėjų, manikiūrininkų bei ūkininkų iš įvairių Lenkijos regionų.

Sudarytose sutartyse buvo numatytas tariamas darbas internetu, nuotoliniu būdu, taip pat darbas retai atvykstant į Vilnių.

Tyrėjai nurodo surinkę pakankamai duomenų, kad Vilniuje Lenkijos piliečiai buvo įdarbinti fiktyviai – nebuvo rasta dokumentų ar informacijos apie realų darbą, jo vietą ir pobūdį, be to, nebuvo gauta duomenų, kad už 800–1000 kilometrų nuo Vilniaus gyvenantys darbuotojai važiuotų bent kelioms valandoms į darbą kartą per mėnesį.

BNS žiniomis, įtarimai šioje byloje pareikšti Lenkijos piliečiui Grzegorzui Golebiowskiui (Gžegošui Golebiovskiui), vadovavusiam individualiai įmonei „Ebi-kursas“.

Nustatyta, kad tariamai Lietuvoje įdarbinti asmenys Lenkijoje dirbo pagal individualią veiklą ar patentą, todėl jiems būtų tekę savarankiškai mokėti nemažus socialinio ir sveikatos draudimo mokesčius.

Tačiau pagal darbo sutartis įdarbintiems Lietuvoje asmenims, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus, garantuojamos ligos ir motinystės išmokos, todėl gydantis Lenkijoje, už suteiktas paslaugas buvo sumokama Lietuvos privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Atliekant šį tyrimą nustatyta, kad 420 fiktyviai Lietuvoje įdarbintų Lenkijos piliečių dėl įvairių ligų savo šalyje kreipėsi į šeimos gydytojus, chirurgus, stomatologus, o už suteiktas gydymo paslaugas 120 tūkst. eurų buvo apmokėta Lietuvos lėšomis.

Generalinė prokuratūra su užsienio kolegomis sėkmingai panaudojo teisinės pagalbos instrumentus – Europos tyrimo, turto įšaldymo orderius, kratas, apklausas, bankų informacijos gavimą, asmeninio pobūdžio, realios profesinės veiklos duomenis, kurie leido identifikuoti apgaulę ir darbo santykių teisinę simuliaciją.

Šiame tyrime Valstybinė ligonių kasa pateikė kaltinamajam civilinį ieškinį, siekiantį beveik 120 tūkst. eurų. Sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu kaltinamo Lenkijos piliečio baudžiamoji byla bus nagrinėjama Vilniaus apylinkės teisme.