Fintech proveržis: būtina nepamiršti saugumo
Lie­tu­va pa­sie­kė pro­ver­žį fi­nan­si­nių tech­no­lo­gi­jų (fin­tech) sri­ty­je, jos jau tam­pa ša­lies vi­zi­ti­ne kor­te­le. Ta­čiau nau­jas ga­li­my­bes ly­di ir ri­zi­ka, taip tei­gia val­džios at­sto­vai ir eks­per­tai.

„Kai prieš pusantrų metų svajojome, kad Lietuva gali sparčiai augti kaip fintech centras, į mus žiūrėdavo keistai. Dabar galime pasigirti, kad Lietuva yra sparčiausiai auganti fintech šalis Europoje (...) Bankų bendruomenės nuomonė taip pat pradėjo keistis. Anksčiau į fintech buvo žiūrima kaip į grėsmę, konkurenciją, o dabar diena iš dienos tai tampa tikrai svarbiu partneriu“, – antradienį Lietuvos bankų asociacijos ir Lietuvos verslo konfederacijos surengtame Finansų rinkų forume kalbėjo ministras Vilius Šapoka. Pasak jo, požiūris į Lietuvą, kaip į fintech lyderę, pakito tiek pačioje šalyje, tiek už jos ribų, tad Lietuvos finansų rinkos prioritetai turėtų būti mokėjimų rinka, tvarūs finansai, kapitalo rinkų plėtra, fintech ir finansinis švietimas. Ministro teigimu, niekas negali pasakyti, kuri technologija gali taip pakeisti pasaulį, kaip internetas, bet investuoti į ją verta: „Jeigu neinvestuosime dabar, praleisime šansą.“

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigė, kad finansinių technologijų negalima nepastebėti, bet joms plečiantis Lietuvoje svarbu orientuotis į kokybę, o ne kiekybę, taip pat užtikrinti saugumą. „Siekiame garbingos vietos fintech žemėlapyje, bet pats žaidėjų skaičius nėra savitikslis. Kokybė nebus nuleista žemyn“, – tvirtino V. Vasiliauskas. Pasak jo, šiuo metu finansų rinkoje veikia apie 100 fintech įmonių, o vien 2017 metais įsteigta trečdalis jų. Per visus 2017 metus ir šių metų pirmąjį ketvirtį išduotos 44 naujos licencijos – tris kartus daugiau nei 2016-aisiais. 5 licencijos išduotos mokėjimų įstaigoms, 9 – skolinimosi platformoms, 30 – elektroninių pinigų įstaigoms (dabar jų apie 40). V. Vasiliauskas pabrėžė, kad bendras paraiškų skaičius per šį laiką buvo kur kas didesnis – 180 paraiškų gauti finansinių paslaugų licencijas.

Centrinis bankas yra gavęs tris paraiškas specializuoto banko licencijai gauti. Pasak V. Vasiliausko, „yra tikimybė, kad pirmas specializuotas bankas jau šiemet atsiras“.

V. Vasiliauskas pakartojo griežtą centrinio banko poziciją dėl kriptovaliutų. „Svarbus aspektas yra virtualiosios valiutos. Aš asmeniškai jų negaliu vadinti valiutomis, tai virtuali turto klasė. Su šia turto klase yra susijęs naujas lėšų pritraukimo būdas ICO (pradinis monetų pasiūlymas – red.) (...) Nebandau pasakyti, kad ICO yra absoliutus blogis (...) Lietuvos banko pozicija dėl ICO yra griežta, tačiau mes siekiame apsaugoti ir finansų sektorių, ir vartotojus, kad jiems nebūtų siūlomos spekuliacinės priemonės“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, pritraukiant lėšas per ICO, ypač aktyvūs dabar yra lietuviai, veikiantys ir kitose šalyse. „Itin aktyviai dalyvauja mūsų tėvynainiai. Kiek mums pavyko pasižiūrėti, per šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje registruoti projektai pritraukė maždaug apie 250 mln. dolerių. (...) Bendras gautų lėšų kiekis gali būti didesnis“, – tvirtino V. Vasiliauskas. Pasak jo, rizikai išvengti svarbus bekompromisis pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reikalavimų vykdymas.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius teigė, kad klientai visuomet tikisi, jog jų duomenys yra saugūs, bet ateities finansų sistemoje vien bankų indėlio į tai nepakanka. „Saugumą turi garantuoti visi rinkos dalyviai. Bet kokia prielaida kokiam nors incidentui susidaryti užkerta pasitikėjimą visu finansų sektoriumi. Paslaugų, duomenų ir vartotojų saugumas yra ir turi būti prioritetas“, – įsitikinęs M. Zalatorius. Jo teigimu, vartotojų finansinis švietimas įgauna vis didesnę prasmę, o daugėjant inovatyvių sprendimų negali nukentėti saugumas.

„Šiuolaikinė rinka juda decentralizavimo ir fragmentacijos keliu. Išmanieji telefonai, tobulėjančios technologijos, automatizuoti procesai, spartėjantis internetas, į finansų rinką tiek kaip vartotojai, tiek kaip kūrėjai įsiliejanti vadinamoji tūkstantmečio karta, kuri ypač vertina greitį bei patogumą. Drąsūs, inovatyvūs sprendimai bus tik dar dažnesni, bet saugumo užtikrinimas negali nukentėti“, – teigė M. Zalatorius.