Europos vizijai trūks britų milijardų
Kad ir ko­kios am­bi­cin­gos bū­tų idė­jos bend­rus eu­ro­pie­tiš­kus na­mus pa­da­ry­ti mo­der­nes­nius, sau­ges­nius, tur­tin­ges­nius, be pi­ni­gų jos ne­rea­li­zuo­ja­mos. Ta­čiau Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES) ne­tru­kus pra­ras vie­ną stam­biau­sių do­no­rių – Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę (JK). Sky­lė ES biu­dže­te ga­li at­si­ver­ti jau ko­vo 29-ąją. Tai pa­jus ir Lie­tu­va.

Šiandien JK Parlamentas balsuos, ar pritarti skyrybų sutarčiai su ES. Kokia bus po „Brexito“ ES piniginė ir kiek skaudžiai praradimus pajus Lietuva, „Lietuvos žinios“ aiškinasi su Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovu Arnoldu Pranckevičiumi.

Arnoldas Pranckevičius: "Dabar Lietuva pateikusi naujus duomenis Eurostatui dėl dviejų regionų – sostinės bei Vidurio ir Vakarų Lietuvos ir tikisi derybų dėl biudžeto metu pristatyti šią statistiką." Alinos Ožič nuotrauka

Skyrybų be susitarimo kaina dar didesnė

– Kiek didės JK pasitraukimo iš ES kaina, jei skyrybos vyks be susitarimo?

– Išeidama JK palieka apie 12–13 mlrd. eurų skylę kasmet, ir EK planuojant 2021–2027 metų biudžetą iškyla uždavinys ją užpildyti, bet kartu atliepti tokius iššūkius kaip migracija, ES sienų apsauga, būtinybė didinti investicijas į mokslą, inovacijas, ateities ekonomiką ir pan. Todėl EK pasiūlė kiek didesnį nei 2014–2020 metų biudžetą.

Norint išlaikyti esamą Sanglaudos fondo ir žemės ūkio paramos lygį, o tuo pačiu daugiau investuoti į naujus iššūkius reiktų bent 2–3 procentų. Bet ar kas norės mokėti stipriai daugiau?

Tačiau tam reikia didinti ES narių įnašus, kurie dabar sudaro 1 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų, kas lyginant su ES iššūkiais ir piliečių lūkesčiais yra labai nedaug. EK siūlo juos didinti iki 1,11 proc. Norint išlaikyti esamą Sanglaudos fondo ir žemės ūkio paramos lygį, o tuo pačiu daugiau investuoti į naujus iššūkius reiktų bent 2–3 procentų. Bet ar kas norės mokėti stipriai daugiau?

Tad EK siūlo 7 proc. sumažinti Sanglaudos fondą, 5 proc. bendros žemės ūkio politikos biudžetą, tačiau dvigubai padidinti lėšas jaunimo politikai, mokslo tyrimams, beveik triskart daugiau investuoti į migracijos procesų valdymą ir sienų apsaugą, pusantro karto – į išorės veiksmų finansavimą ir stabilesnę kaimynystę. Šis biudžetas labiau nei bet kada anksčiau ES istorijoje strategiškai ir politiškai orientuotas, nėra vien buhalterinis dokumentas. Jis verčia šalis globaliau ir labiau strategiškai mąstyti, kaip padaryti ES efektyvesnę, demokratiškesnę ir labiau atliepiančią ES šalių piliečių lūkesčius.

JK pasitraukimas paveiks ne tik ateities, bet gali sukelti problemų ir dabartiniam. Jei šios skyrybos vyks pasirašius susitarimą, JK iki šio finansinio laikotarpio pabaigos privalės laikytis ne tik ES teisinių, bet ir finansinių įsipareigojimų. Tačiau jei kovo 29 dieną JK išeis be susitarimo, nėra jokios garantijos, kad ji mokės įnašus į ES biudžetą iki šio laikotarpio pabaigos. Tai dar viena grėsmė šalia kitų: 3,5 mln. ES piliečių, gyvenančių JK, ir 1,5 mln. JK piliečių, gyvenančių ES šalyse, teisinės nežinomybės dėl jų teisių, statuso, darbo, pensijų, studijų sąlygų, taip pat dėl prekybos, muitų, paslaugų, nenutrūkstamo prekių srauto tarp ES ir JK ir netgi dėl avialinijų nenutrūkstamos veiklos tarp ES ir JK oro uostų. JK pasitraukimo kaina didžiulė.

Dviejų regionų formulė dar nepritaikyta

– Nauju laikotarpiu parama Lietuvai sumažės ir dėl to, kad peržengėme 75 proc. ES BVP vidurkio gyventojui. Bet rodiklius iškėlė Vilnius. Kad gautume daugiau paramos sostinės gerovės dar nepasiekusiai daliai Lietuvos, padalinome valstybę į du statistinius regionus. Tačiau EK biudžeto pasiūlyme parama Lietuvai skaičiuota į tai neatsižvelgus. Ar yra garantijų, kad paramos suma bus perskaičiuota?

– Lietuva per beveik penkiolika narystės ES metų parodė įspūdingą ekonominę pažangą. Pagal BVP gyventojui pokytį ji nusileidžia tik Airijai. Kai 2004 metais įstojome į ES, BVP gyventojui tesiekė 48 proc. ES vidurkio, šiuo metu – 78 procentus. Tai lemia, kad Lietuva iš mažiau išsivysčiusių regionų kategorijos pereina į pereinamojo laikotarpio. Todėl 24 proc. mažės Sanglaudos fondo parama, kaip ir nemažai daliai kitų 2004 metais į ES įstojusių valstybių. Šio fondo filosofija – padėti regionams, kurie išgyvena didžiausią atotrūkį. Todėl turime suprasti, kad negalime priprasti būti kitų išlaikomi, ir tam reikia rengtis – ne tik psichologiškai, bet ir praktiškai.

Lietuva iš mažiau išsivysčiusių regionų kategorijos pereina į pereinamojo laikotarpio. Todėl 24 proc. mažės Sanglaudos fondo parama, kaip ir nemažai daliai kitų 2004 metais į ES įstojusių valstybių.

Bet EK numato nuoseklų paramos mažėjimą, kad valstybės neišgyventų šoko. Lietuva 2014–2020 metų laikotarpiu gavo apie 7 mlrd. eurų Sanglaudos paramos, o per kitus septynerius metus EK pasiūliusi 5,5 mlrd. Nors tai 1,5 mlrd. mažesnė, bet vis tiek didelė suma. Lietuvos tikslas derybose turėtų būti ne tik siekti, kad Sanglaudos fondo parama nesumažėtų, bet ir galvoti, kur tos lėšos turi būti investuotos, kad duotų kuo didesnę pridėtinę vertę.

Taip, EK pateiktas derybinis pasiūlymas Lietuvą mato kaip vieną regioną, nes remiasi tais statistiniais duomenimis, kuriuos Lietuva pateikė rengiant šį pasiūlymą, kai Eurostatas dar nebuvo pripažinęs Lietuvos suskirstymo į du regionus. Dabar Lietuva pateikusi naujus duomenis Eurostatui dėl dviejų regionų – sostinės bei Vidurio ir Vakarų Lietuvos ir tikisi derybų dėl biudžeto metu pristatyti šią statistiką. Bet dar būtų per daug ankstyva ir spekuliatyvu komentuoti, kaip bus ir kiek galėtų padidėti parama.

Lietuvos pasirinkta kryptis suskirstyti valstybę į du statistinius regionus logiška, taip yra daugelyje, ypač didesnių, valstybių. Vilnius pasiekęs 109 proc. ES BVP vidurkio, o likusi dalis Lietuvos – 65 proc. Dviejų regionų sistema padėtų kryptingiau nukreipti Sanglaudos fondo lėšas ir sumažinti valstybės kofinansavimo lygį (dabar ES finansuoja iki 85 proc. projektų vertės). Šalyse, kurių BVP siekia iki 75 proc. ES BVP vidurkio, ES finansuotų 70 proc., peržengusių 75 proc. – 55 proc., o viršijusioms 100 proc. ES vidurkio – 40 procentų. Didinti valstybių kofinansavimą EK siūlo ne tik todėl, kad pasitraukus JK sumažės biudžeto donorų, bet ir todėl, kad nori paskatinti valstybes jausti didesnę atsakomybę, peržiūrėti investicijų strategiją, įvertinti, kur jos efektyviausios, o ne tik jomis pakeisti valstybės biudžetą. Dabar ES dalis Lietuvos viešose investicijose net 70 proc., tai pavojinga priklausomybės riba.

– Vilnius taptų donoru. Kaip tai veiktų praktiškai?

– Vilnius įneštų į ES biudžetą daugiau, nei iš jo gautų, bet tie įnašai būtų labai nedideli.

Vienus pinigus skiria, kitus reikia pasiimti

– Efektyviau būtų investuoti ne visur po truputį, ką lig šiol darėme, o į prioritetines proveržio sritis. Jūsų požiūriu, į kurias?

Jei turime ambiciją iš tradiciškai agrarinės valstybės tapti mokslo ir inovacijų valstybe, skaitmenine lydere Europoje, reikia investuoti į protus ir akivaizdžiai potencialą turinčias sritis.

– Ypač silpna grandis – švietimas, ir ne tiek dėl investicijų dydžio, kiek dėl jų efektyvumo. Pagal investicijas į mokslą ir tyrimus Lietuva yra ES šalių lentelės priešpaskutinėse pozicijose. Iš „Horizonto“ programos Lietuva yra pritraukusi vos 43 mln. eurų paramos, tik du universitetai – Vilniaus ir Kauno technologijos – dėl šių pinigų gali konkuruoti europiniu lygiu. Dabar juos laimi didžiausi universitetai ir mokslo institutai, todėl ES nori keisti taisykles suteikiant daugiau galimybių mažiems žaidėjams. Lietuva čia gali padaryti proveržį stiprindama universitetus, daugiau investuoti į mokslą, tyrimus, inovacijas, į puikių rezultatų pasiekusius gyvybės mokslus, lazerių kūrimą, „Fintech“. Jei turime ambiciją iš tradiciškai agrarinės valstybės tapti mokslo ir inovacijų valstybe, skaitmenine lydere Europoje, reikia investuoti į protus ir akivaizdžiai potencialą turinčias sritis.

BNS nuotr.

Tam galima gauti nemažą investicijų injekciją ne tik iš Lietuvai skiriamų, bet papildomai pasiimti iš bendrų ES programų.Viešojoje erdvėje visa diskusija apie ES paramą susiaurinama iki to, kad mums sumažino pinigų iš Sanglaudos fondo, o ūkininkai vis dar negaus ES vidurkio tiesioginių išmokų. Tai tiesa, bet tai tik viena dalis visų galimybių. Čia galima išvesti tokią paralelę: gali įstoti į Harvardą ar Kembridžą, gauti stipendiją, nes atvažiuoji iš mažiau turtingos valstybės, tačiau nuo tavęs priklauso, ką iš universiteto išsineši, ar leisi laiką vakarėliuose, ar bibliotekose. Taip ir ES: iš Sanglaudos fondo Lietuva gavo didelę „stipendiją“, kad galėtų vytis europinius standartus. Prie jų priartėjus „stipendija“ sumažės. Bet iššūkis – pasinaudoti ir kitomis galimybėmis, dėl kurių konkuruoja visos ES valstybės. Ir tai priklauso tik nuo mūsų pačių.

– Į kuriuos fondus Lietuva galėtų realiai konkuruoti?

– Investicijų fondu, kuris padidės iki 650 mlrd. eurų, Lietuva jau aktyviai naudojasi. Dar niekada tiek daug pinigų nebuvo pasiūlyta mokslui ir tyrimams: „Horizonto“ programai numatyta 100 mlrd. eurų, nes ES nori būti konkurentiška pasaulinėje kovoje dėl protų ir inovacijų. 9 mlrd. eurų žadama skirti skaitmeninei Europai, šios srities investicijos jau pasiekia Lietuvą per bevielio interneto viešuosiuose objektuose ir kitus projektus.

Baltijos šalys – geras pavyzdys, kaip savo pažeidžiamumą galima paversti savo stiprybe. Jos pasiekė daugiausia pažangos stiprindamos savo energetinę nepriklausomybę ir stipriai prisidėdamos kuriant ES energetinę sąjungą. ES pagalba buvo labai svarbi kibernetinio saugumo srityje, ir šiandien trys Baltijos valstybės yra ES kibernetinio saugumo politikos priešakyje, Lietuva lyderiauja kuriant ES greito reagavimo kibernetines pajėgas. Kovodama su melagingomis žiniomis Lietuva demonstruoja ekspertinius gebėjimus, kas suteikia galimybių pretenduoti į labai svarias ES investicijas – net 13 mlrd. eurų bus skirta kuriamam Europos gynybos fondui. Nauja ir tai, kad 6,5 mlrd. eurų numatyta kariniam mobilumui tarp ES ir NATO valstybių padidinti – tiltų, viadukų, kelių stiprinimui, kad jie išlaikytų sunkiąją ginkluotę.

Pirmą kartą ES istorijoje – atskira 25 mlrd. eurų eilutė reformoms. EK kiekvienai valstybei kasmet teikia rekomendacijas dėl reformų krypčių. Jos rekomendacinio pobūdžio ir jų ne visuomet paisoma, taip pat ir Lietuvoje. Tad EK siūlo papildomą biudžetą joms įgyvendinti.

Pirmą kartą ES istorijoje – atskira 25 mlrd. eurų eilutė reformoms. EK kiekvienai valstybei kasmet teikia rekomendacijas dėl reformų krypčių. Jos rekomendacinio pobūdžio ir jų ne visuomet paisoma, taip pat ir Lietuvoje. Tad EK siūlo papildomą biudžetą joms įgyvendinti.

– Minėjote apie mažėjančias lėšas žemės ūkiui. Vis dėlto ar ES teisingai elgiasi su mūsų ūkininkais?

– EK supranta Baltijos šalių ūkininkų lūkesčius ir kiek įmanoma bando mažinti šią jų jaučiamą diskriminaciją. EK siūlyme bendros žemės ūkio politikos parama visai ES mažėja 5 proc., bet penkioms valstybėms – Baltijos šalims, taip pat Bulgarijai ir Rumunijai – didėja, Lietuvai – 4,2 proc.

Išlieka ne tik tiesioginės išmokos, bet ir kaimo plėtros fondas. EK pirmą kartą siūlo lankstumo galimybę – valstybės gali iki 15 proc. lėšų perkelti iš vieno fondo į kitą. 10 mlrd. eurų numatyta inovacijoms žemės ūkyje. Statistika rodo, kad ES 80 proc. bendros žemės ūkio paramos pasiekia 20 proc. stambiausių ūkininkų, ir tai iškreipia konkurenciją, nepadeda smulkesniems išgyventi. Naujame biudžete EK įveda ribas, kiek gali gauti stambieji ūkininkai.

Pagaliau – ir europinėje infrastruktūroje

– Kiek siūloma skirti Lietuvai ypač aktualiems energetikos ir transporto infrastruktūros projektams?

– Baltijos šalių beveik 15 metų narystės ES istorija liudija, kad jos pasirinko labai gilios integracijos su ES kelią ne tik įstodamos į ES, bet ir prisijungdamos prie euro, Šengeno zonų, visų svarbiausių politikos sričių. Šiame kelyje buvo likę pabaigti energetikos sistemos sujungimą su Europa, ir nauju finansiniu laikotarpiu pagaliau tai taps kūnu. Elektros tinklų sinchronizacija, kuriai siūloma skirti beveik 1,4 mlrd. eurų, bus įgyvendinta iki 2025 metų. 2026 metais turi pradėti veikti ir „Rail Baltica“, kuriai skiriama per 5 mlrd. eurų. Tai Baltijos šalių gyventojams parodys, kad jie ne tik formaliai ir politiškai, bet visavertiškai ir per bendrą infrastruktūrą yra ES piliečiai ir galės nebijoti ekonominio ar energetinio šantažo iš Kremliaus. Sėkmė Lietuvai ir tai, kad pasirinktas elektros tinklų sinchronizacijos variantas per Lietuvą ir Lenkiją, o ne alternatyvus per Estiją ir Suomiją. Dabar rengiami projektai, kad šis projektas būtų pradėtas finansuoti dar šiuo finansiniu laikotarpiu.

– Suskystintų gamtinių dujų terminalas taip pat regiono energetinei nepriklausomybei skirtas objektas. Ar ES ketina prisidėti bent prie „Independence“ laivo išpirkimo?

– Lietuva prieš keletą metų dėjo pastangas įtikinti kitas Baltijos valstybes žiūrėti į terminalą Klaipėdoje kaip į regioninį projektą, kuris tuo metu galėjo tapti ES finansuojamu projektu, tačiau derybos su kaimynėmis buvo nesėkmingos.

Tad terminalas ir pačioje jo pradžioje buvo Lietuvos projektas. Sprendimą jį statyti lėmė energetinės nepriklausomybės siekis, valstybės saugumo interesų gynimas, ir Lietuva pasirodė kaip valstybė, kuri geba užtikrinti savo energetinį nepriklausomumą. Tačiau tai buvo pačios valstybės sprendimas, tai nebuvo kelių šalių projektas, o į ES finansavimą gali pretenduoti bendri regioniniai ES šalių projektai, ginantys bendrą interesą.

Sprendimai – jau po rinkimų

– Susitarti dėl 2021–2027 metų biudžeto iki Europos Parlamento rinkimų, įvyksiančių gegužę, neberealu. Tai kada tai realu?

– Iš EK patirties galima pasakyti, kad prasmingos derybos neprasideda, kol jos neįvyksta šalių vadovų lygmeniu. Todėl labai svarbu, kad jau kovą Europos Vadovų taryba imtųsi ieškoti politinio sutarimo, nes kompromisui pasiektas paprastai prireikdavo bent dviejų Vadovų tarybų. Tada spalį būtų galima imtis šio klausimo. Priešingu atveju derybos gali rizikingai užsitęsti. Prisiminkime: susitarimas dėl 2014–2020 metų biudžeto dėl ilgų derybų pasiektas 2013-ųjų gruodžio paskutinėmis dienomis, tad pinigai gavėjus pasiekė dvejais metais pavėluotai.

EK lūkestis – susitarti kuo greičiau ir parodyti ES piliečiams, kad ES turi „postBrexit“ Europos viziją ir ambicijų būti konkurencinga pasaulyje mokslo, ekonomikos, kitose srityje, apginti savo gyvybinius interesus, saugumą, atliepti piliečių lūkesčius. Visos gražios vizionieriškos idėjos neįsigyvendina, kol nėra aiškaus finansavimo. Šis biudžetas be galo svarbus, kad ES ne tik išliktų globalių problemų akivaizdoje, bet sustiprėtų ir eitų į priekį.