Europos Komisija įvertino Lietuvą: nors algos čia auga, akis bado nelygybė
Lie­tu­vos eko­no­mi­kos au­gi­mas 2019 me­tais ir to­liau tu­rė­ti iš­lik­ti spar­tus. Ta­čiau akis ba­do pra­sta de­mog­ra­fi­nė pa­dė­tis ir ne­ly­gy­bė, pra­ne­ša Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­vy­bė Lie­tu­vo­je.

Ketvirtadienį Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje buvo pristatytas Europos Komisijos (EK) ekonominių iššūkių Europos Sąjungos (ES) valstybėms ataskaita.

A. Pranckevičius pastebi, kad tai vienas iš svarbiausių Europos semestro ciklo etapų, po kurio, atsižvelgiant į ataskaitose pateiktą analizę ir išvadas, aptarus ataskaitas su ES valstybėmis narėmis, gegužės mėnesį bus pateiktos šalims skirtos rekomendacijos.

Apžvelgdamas ataskaitą A. Pranckevičius teigė, kad „šiais metais daug daugiau dėmesio yra skiriama regioniniams skirtumams, ir investicinius poreikius iš esmės skirtumams mažinti. Taip pat, EK pirmą kartą identifikuoja sritis kurioms reikalingas viešasis finansavimas.

„Lietuva išlieka paradokso valstybė – spartus ekonomikos ir atlyginimų augimas, tačiau didėjantys regioniniai skirtumai ir kritinė padėtis dėl pajamų nelygybės ir skurdo“, – sako E. Pranckevičius.

Jis pažymi, kad ekonomikos augimas Lietuvoje nėra tolygus. Vilniuje jis viršija ES vidurkį ir siekia 112 proc. tuo metu regionuose siekia tik 65 proc. Verta pažymėti, kad Vilniuje nedarbo lygis taip pat yra mažesnis nei ES vidurkis, tačiau regionuose vyrauja.

EK ataskaitoje pažymima, kad po rekordinių 2017 m. kada Lietuvos BVP išaugo 3,8 proc, praėjusiais metais augimas buvo šiek tiek lėtesnis, tačiau vis dar spartus ir siekė 3,6 proc.

Pastebimas, kad užimtumas buvo itin aukštas, o nedarbas šalyje ir toliau mažėjo. Manoma, kad 2019–2020 metais ekonomika ir toliau augs, tačiau lėčiau, atitinkamai 2,7 ir 2,4 proc.

Lietuvos viešieji finansai praėjusiais metais buvo su perviršiu, panašių rezultatų tikimasi ir 2019 metais. Pažymima, kad valstybės skola turėtų mažėti.

Trūksta darbo jėgos, akis bado nelygybė

Ataskaitoje pažymima, kad nepaisant ekonomikos augimo, šalis susiduria su darbo jėgos trūkumu, o tai kelia papildomas grėsmes Lietuvos ūkiui.

Kaip viena iš esminių ekonomikos problemų pažymima ir prasta šalies demografinė padėtis. Nerimą EK kelia ir didelė nelygybė.

„Skurdo lygis ir nelygybė vis dar išlieka vienas aukščiausių ES. Skurdas susijęs su vyresnio amžiaus žmonėmis. Kaimo vietovėse skurdas yra beveik du kartus didesnis nei miestuose. Lietuva yra kritinėje padėtyje, pajamų nelygybės ir skurdo srityse“, – pastebi A. Pranckevičius.

Vis dėlto, didžiausias iššūkis Lietuvai ir toliau išlieka investicijų didinimas, ypač į žmogiškąjį kapitalą, didinant našumą bei darbo jėgos pasiūlą.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad Lietuva padarė ribotą pažangą 2018 metais EK teiktose rekomendacijose.

Kai kuriose srityse rodome itin gerus rezultatus

Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotojas Marius Vaščega pastebi, kad aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės Lietuvoje neturi turėti problemų su įsidarbinimu. Bedarbių skaičius šioje srityje yra mažesnis nei ES vidurkis, tačiau vyresnio amžiaus žmonių grupėje nedarbas yra daug didesnis.

Ekspertas pažymi, kad norint neatsilikti nuo ES šalių, Lietuva turi eiti žaliosios ekonomikos keliu, šalyje turi didėti skaitmenizacija.

„Lietuvoje IT srityje dirba tik apie 3 proc. Tuo metu ES vidurkis yra 4 proc.“ , – sako M. Vaščega

Anot jo, EK atskaitoje yra sričių, kuriose tikrai reikia pokyčių, tačiau yra ir tokių, kur Lietuva rodo pakankamai gerus rezultatus.

„Pavyzdžiui, yra maža dalis tų, kurie nesimoko mokyklose ar universitetuose ir nieko neveikia. Taip pat Lietuvoje vyrų ir moterų nedarbo lygis yra panašus, nors įprastai moterų nedarbas ES yra didesnis“, – pastebi M. Vaščega.