Estakada atkimš pagrindinę Klaipėdos arteriją
Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė, pra­lei­du­si fi­nan­si­nę pro­gą pra­dė­ti pa­grin­di­nio įva­žia­vi­mo į Klai­pė­dos mies­tą re­kons­truk­ci­ją prieš penk­me­tį, kai bu­vo rea­li ga­li­my­bė gau­ti eu­ro­pi­nių lė­šų, di­dė­jant gy­ven­to­jų ne­pa­si­ten­ki­ni­mui eis­mo spūs­ti­mis, ap­sisp­ren­dė dėl šio pro­jek­to.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas išplatino žinią, kad uostamiestyje ruošiamasi Baltijos prospekto, Šilutės ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijai: čia turėtų iškilti estakada, kuria transportas judės ryt-vakarų kryptimi. Savivaldybė paskelbė projektavimo darbų konkursą, jo laimėtojai rangovai vėliau atliks ir projekto vykdymo priežiūrą

Jei procesas vyks sklandžiai, sutartį su projektuotojais tikimasi pasirašyti šios vasaros pradžioje, projektavimas turėtų trukti maždaug metus. Žiedinės sankryžos rekonstrukcijos pradžia, anot V. Grubliausko, planuojama 2020 metais, darbai gali tęstis apie dvejus metus.

Uostamiestyje ruošiamasi Baltijos prospekto, Šilutės ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijai: čia turėtų iškilti estakada, kuria transportas judės rytų-vakarų kryptimi.

Žiedas liks po estakada

Projekto parengimas bus finansuojamas savivaldybės biudžeto ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšomis, o pačias estakados statybas, kurios gali kainuoti iki 20 mln. eurų, tikimasi, didžiąja dalimi finansuos Vyriausybė, nes Baltijos prospektas reikalingas ne tik miestiečiams, bet ir sunkiajam uosto transportui.

„Tai išskirtinės svarbos transporto mazgas ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai. Finansinis klausimas dar nėra galutinai išspręstas, tačiau tai, kad jis yra tiek Susisiekimo ministerijos, tiek Vyriausybės darbotvarkėse, kelia tam tikro pasitikėjimo“, – teigia Klaipėdos miesto meras.

Šios sankryžos pertvarkymo perspektyvas, pasak jo, vasarą vertino specialistai. Estakados statybai rytų-vakarų kryptis pasirinkta atlikus transporto srautų modeliavimą. Planuojama, kad estakada bus keturių eismo juostų pločio, po dvi juostas į abi puses. Įgyvendinant estakados statybų projektą bus rekonstruota ir po estakada liksianti žiedinė sankryža.

Nepatenkinama transporto eismo būklė yra aprašyta Klaipėdos savivaldybės strateginiame plane 2018–2020 metams, kurį politikai tvirtins šį mėnesį, pabrėžiant, kad Klaipėdos gatvės vis labiau apkraunamos sunkiojo transporto srautais, judančiais į uostą ir iš jo per tankiai apgyvendintas teritorijas. O ši problema esą tapo itin aktuali 2017 metais, visas keltų linijas perkėlus į Centrinį Klaipėdos terminalą.

„Baltijos prospekte nuolat susidaro didelių krovininių mašinų spūstys, aplinkinių teritorijų gyventojai kenčia nuo padidėjusio triukšmo, oro taršos, nesaugių eismo sąlygų. Savivaldybė viena pati nėra pajėgi išspręsti sunkiojo transporto patekimo į uostą problemų, dėl to tikimasi sulaukti valstybės institucijų dėmesio labai svarbiems Klaipėdai transporto projektams – pietinės jungties tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B koridoriaus įrengimui bei Baltijos prospekto žiedinių sankryžų rekonstravimui“, – nurodo plano rengėjai.

Eismui operatyviai reguliuoti lapkričio pradžioje buvo sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, kurios užduotis – skubiai parengti priemonių planą, numatantį būdus, kaip sumažinti vilkikų srautą, bei kiekvienos tarnybos veiksmus kritinėmis situacijomis. Kalbėta, kad turi būti užtikrintas visų trijų Baltijos prospekto sankryžų pralaidumas išilgai miesto, šiaurės-pietų kryptimi: tai yra gyvybinės miesto arterijos, kuriomis turi pravažiuoti greitoji pagalba, ugniagesiai, policija, viešasis transportas ir kuo mažiau turi būti trukdoma gyventojams

Rekonstruota tik viena

Klaipėdos Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcijos poreikį specialistai numatė dar 2007 metais, kai buvo atlikta transporto srautų studija ir prognozės iki 2030 metų. Tačiau trys susisiekimo ministrai, skyrę dėmesio tarptautinei trasai, darbo iki galo neatliko, o savivaldybei su uosto direkcija pavyko apginti ir įgyvendinti tik pusę vieno projekto iš trijų.

„Lietuvos žinios“ prieš šešerius metus rašė, kad, Vyriausybei pripažinus uostamiesčio Baltijos prospektą esant valstybei svarbiu „europinio koridoriaus tęsiniu miesto ribose“, jis jau turėjo būti rekonstruotas iš 2007–2013 metų Europos Sąjungos paramos Lietuvai lėšų kaip tęstinis Jakų žiedo transporto projektas. Bet tąkart pagal prioritetus sankryžos sudėliotos atvirkštine tvarka: pirmoji, atsižvelgiant į vykdomą keleivių ir krovinių terminalo statybą, buvo Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryža. Jos rekonstrukcija suskirstyta į du etapus, antrajame numatant kasti Minijos gatvės tunelį. Kadangi ši sankryža techniškai buvo aiškiausia, tai 2013 metais darbai pradėti ir 2015-aisiais pabaigtas pirmasis etapas.

Sudėtingiausia projektuotojams nuo pat pradžių vadinta Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankryža, centrinis įvažiavimas į miestą Vilniaus plentu. Skaičiuota, kad jos rekonstrukcija siektų per 103 mln. litų (30 mln. eurų). Savivaldybė norėjo, kad čia būtų trijų lygių sankryža, tačiau paaiškėjo, kad tam labiausiai trukdo viduryje Vilniaus plento įsikūrusi degalinė.

Uostininkai į savivaldybės priekaištus dėl uosto eismo Baltijos prospekte nuolat atsikerta, kad to priežastis – per platūs savivaldybės užmojai. Kol svarstyta, statyti tiltus ir tunelius, pinigai nukeliavo į kitus Lietuvos kelius.