Estai turi įprotį taupyti, lietuviai – vartoti
Es­tų in­di­vi­dua­laus var­to­ji­mo ro­dik­liai že­mes­ni ne­gu lie­tu­vių, bet rei­kė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į es­tų įpro­tį tau­py­ti. Apie tai ra­šo eko­no­mi­kos ana­li­ti­kas Tii­nu Mert­si­nas Es­ti­jos vers­lo dien­raš­ty­je.

Realus individualus vartojimas yra Europos Sąjungos (ES) naudojamas rodiklis, apibūdinantis namų ūkių gerovę. Šiame sąraše Estija yra šešta nuo galo. Šis rodiklis nustatomas įvertinant namų ūkių vartojimo lygį ir namų ūkiui skiriamas valstybinio sektoriaus išlaidas – sveikatos apsaugai, švietimui, o gautas rezultatas koreliuoja su perkamąja galia.

Pasak T. Mertsino, Estijos namų ūkių santykis, palyginti su pajamomis, jau netoli ES vidurkio. Problema lieka pajamų ir santaupų nelygybė. Kita vertus, šis rodiklis yra aukštesnis negu lietuvių, kurių taupymo ir pajamų santykio lygis vos telpa į ES valstybių balansą, nes jis yra nulinis, o kai kuriais metais – netgi neigiamas.

Šių metų pirmąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje buvo 19 proc. mažesnis negu Estijoje (Latvijoje – 13 proc. mažesnis). Mažesnis negu Estijoje darbo užmokestis buvo aštuoniose ES valstybėse.

Tuo metu Lietuvoje mažesnis vartojimo prekių ir paslaugų kainų lygis, palyginti su ES vidurkiu – Lietuvoje jis sudaro 65 proc., o Estijoje – 79 procentus.

Taigi kainos Estijoje yra artimesnės europinėms kainoms. Tačiau, nepaisant žemesnio kainų ir pajamų lygio, lietuviai, kaip rodo statistika, vartoja 9 proc. daugiau. Lietuvoje individualios vartojimo išlaidos sudaro 64 proc. BVP, o Estijoje – 59 procentus.

Turint galvoje dabartinį vartojimo lygį, estų finansinė yra kur kas geresnė negu lietuvių. Individualaus vartojimo apimtį būtina lyginti su žmogaus pajamomis. Kai pajamos viršija išlaidas, žmogus gali taupyti. Santaupos yra apsauga nuo rizikų.

Estų vartojimo išlaidos yra gerokai mažesnės už pajamas, ir tai pastaruosius 10 metų jiems leidžia kaupti kapitalą.

Lietuvių vartojimo išlaidos vos telpa į balansą, o tai kai kuriais metais rodo neigiamą santaupų augimo rodiklį.

Estų namų ūkių investicijų į nekilnojamąjį turtą biudžetas yra teigiamas, o štai Lietuvoje jis jau daug metų yra neigiamas. Mat lietuvių vartojimo išlaidos yra aiškiai per didelės, ir kilus ekonomikos krizei, jas tektų gerokai sumažinti.

Estų vartojimo išlaidos yra gerokai mažesnės už pajamas, ir tai jiems leidžia kaupti kapitalą, o lietuvių vartojimo išlaidos vos telpa į balansą.

Dabar žmonės daug keliauja, ir jų perkamoji galia yra svarbi užsienyje. Eurostato duomenimis, estų gyvenimo lygis galėtų būti žemesnis nei lietuvių tik tuo atveju, jei netektų darbo užmokesčio ir kainų lyginti su kitomis valstybėmis, todėl reikšminga ir tai, kad žmonės daug keliauja.

Kadangi estų pajamos yra didesnės negu lietuvių, užsienyje jie gali sau leisti daugiau. Taigi Estijos gyventojų perkamoji galia yra mažesnė negu daugumos ES valstybių, tačiau jiems prisitaikyti prie aukštesnių kainų užsienyje yra lengviau.

Estų perkamoji galia, skirtingai negu jų pietinių kaimynų latvių ir lietuvių, stabiliai artėja prie turtingų šalių vartojimo modelio, nors vis dėlto priskiriama prie mažos perkamosios galios ES valstybių, ir estų, palyginti su vartojimo galimybėmis savo šalyje, daugelyje ES valstybėse jos gerokai didesnės. Kita vertus, vidutinis Estijos gyventojas turi santaupų, kurios jam padėtų lengviau išgyventi ekonominį šoką.