Emigrantus vilios globaliais regionais
Vis dau­giau ša­lies me­ri­jų įsi­trau­kia į pro­jek­tą „Glo­ba­lūs re­gio­nai“ – ku­ria spe­cia­lias in­ter­ne­to sve­tai­nes, ku­rio­se pa­tei­kia bend­rą in­for­ma­ci­ją ne tik apie re­gio­ną, bet ir apie in­ves­ti­ci­nę ap­lin­ką, ga­li­my­bes su­grįž­ti į jį dirb­ti bei gy­ven­ti.

Tikinama, kad tokios informacijos pasiskaitę emigravę kraštiečiai susimąstys grįžti ir kurtis miestuose, iš kurių išvyko. Tačiau ekonomistai ir politologai atkerta: emigrantų apsisprendimą lemtų ne tušti pažadai, o realūs šalies ir atskirų regionų ekonomikos pokyčiai, atsispindintys kiekvieno gyventojo piniginėje.

Romas Lazutka: „Emigrantus į Lietuvą sugrąžintų tik pakitusi ekonominė situacija. Tiesa, šalies ekonomika auga, bet to proceso vaisiai, deja, atitenka ne visiems.“

„Globalėja“ lėtai

Baigiantis 2017-iesiems Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pakvietė merijas prisidėti prie virtualios platformos, per kurią kiekvienas svetur gyvenantis lietuvis galėtų bendradarbiauti su gimtojo miesto savivaldybe. Kalbėta, kad taip į užsienį išvykę žmonės gaus naudingos informacijos apie savo regioną, sužinos apie galimybes grįžti namo, čia dirbti ir gyventi. O savivaldybės galės konsultuotis su išeiviais įvairiais aktualiais klausimais, pasitelkti juos viešinant investicinį ir turizmo potencialą.

„Didelė dalis mūsų tautos išvažiavo, tad labai svarbu ne tik stabdyti emigraciją, bet ir palaikyti ryšį su užsienyje gyvenančiais lietuviais. Pagrindinis šio LSA projekto tikslas – kurti ir stiprinti gimtojo miesto bei išvykusių gyventojų ryšius“, – teigė LSA direktorė Roma Žakaitienė. Savivaldybei prisidėjus prie projekto „Globalūs regionai“ sukuriama nauja interaktyvi komunikacinė erdvė – šalia savivaldybės tinklalapio adreso atsiranda žodis „globali(us)“. Į projektą jau įsitraukė keturios savivaldybės – Panevėžio miesto, Birštono, Širvintų ir Tauragės rajonų.

Pastarojo rajono savivaldybė buvo pirmoji, išbandžiusi šią interaktyvią erdvę. „Tai puikus būdas užsienio lietuviams įsilieti į savo regiono gyvenimą. Jis išties reikalingas moderniai Lietuvai, nors tikrąją naudą pajusime tik ateityje“, – pabrėžė Tauragės rajono savivaldybės vadovas Sigitas Mičiulis. Mero žodžiais, dalyvavimas šiame projekte leido išplėtoti Tauragės industrinio parko veiklą – jame dirba apie 100 iš emigracijos grįžusių tauragiškių. Be to, iš užsienio parvykę specialistai papildė savivaldybės administracijos darbuotojų gretas, tapo pažangiais ūkininkais, verslininkais.

Lemia piniginės padėtis

Ekonomistas, profesorius Romas Lazutka neslėpė abejonių, kad „Globalių regionų“ projektas taps akstinu daugeliui išvykusiųjų. „Žmonėms, kurie išvažiavo prieš 10 ar daugiau metų ir su gimtine palaiko tik minimalius ryšius, galbūt ir reikia šiokios tokios informacijos apie tėviškę. Tačiau tikėtis, kad tai paskatins juos palikti užsienyje turimus darbus, namus, yra beviltiška“, – pažymėjo R. Lazutka.

Romas Lazutka / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pasak ekonomisto, įvairios apklausos atskleidžia, be to, ir patys emigrantai neslepia, jog dauguma jų išvažiavo iš Lietuvos dėl ekonominių priežasčių. Mat daugelyje šalies regionų darbo beveik nėra, o jei ir yra, už jį dažniausiai mokama minimali alga, iš kurios pragyventi šeimai nepaprastai sunku. Kaip rodo tyrimų rezultatai, apie 80 proc. išvykusiųjų paskutinius gyvenimo Lietuvoje metus nedirbo, ir tai darė ne dėl tingėjimo. Todėl užsienyje jiems svarbiausia – susirasti darbą ir turėti pajamų, iš kurių galėtų gyventi su šeima.

„Emigrantus į Lietuvą sugrąžintų tik pakitusi ekonominė situacija. Tiesa, šalies ekonomika auga, tačiau to proceso vaisiai atitenka ne visiems. Pusė apklausiamų gyventojų nurodo, kad jų atlyginimai per praėjusius metus nedidėjo, nors vidutinė mėnesio alga šalyje augo. Tai reiškia, jog algos kilo tik daliai dirbančių žmonių“, – tvirtino R. Lazutka. Ekonomisto nuomone, iš Lietuvos tikrai neemigruoja tie, kurie uždirba 2–3 tūkst. eurų per mėnesį, tačiau gaunantieji minimalią algą kur kas lengviau ryžtasi priimti tokį sprendimą.

Bernaras Ivanovas: „Net ir idėjos sumanytojai vargu ar įstengtų paaiškinti, kaip vien kalbomis galima parvilioti namo emigrantus.“

Tendencijos neguodžia

Kad didžiausią įtaką emigracijai daro ekonominiai motyvai, pagrindžia šią savaitę pristatyta Kauno technologijos universiteto (KTU) Europos instituto užsakymu vasarį surengta gyventojų apklausa. Paprašyti nurodyti priežastį, kas labiausiai skatina emigruoti, 65,2 proc. bendrovės „Vilmorus“ atlikto tyrimo dalyvių paminėjo ekonominius motyvus.

Benaras Ivanovas / destytojai.lt nuotrauka

Apžvelgdamas šios apklausos rezultatus KTU Europos instituto vadovas Vygaudas Ušackas teigė, jog greitą poveikį emigrantams susigrąžinti galėtų turėti sumažintas darbo jėgos apmokestinimas, didelės vertės darbo vietų kūrimas, o ilgalaikį – demografines problemas sprendžianti nuosekli parama šeimoms.

Statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos išvyko 57 tūkst. gyventojų, o atvyko 29 tūkstančiai. Per visus 2017 metus Lietuva „susitraukė“ beveik 38 tūkst. žmonių. Pagrindinė nuolatinių gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis – emigracija. Per 27 metus iš šalies emigravo 850 tūkst. piliečių. Dauguma jų – darbingo amžiaus, o tai kelia grėsmę visai Lietuvos ekonominei, socialinei ir politinei sistemai.

Atliktas tyrimas parodė, kad gyventojų emigraciją daugiausia lemia ekonominiai motyvai, socialinio nesaugumo jausmas ir teisingumo stoka, geresnės karjeros perspektyvos užsienyje. O visuomenė labiausiai piktinasi neadekvačiai didelėmis kainomis, palyginti su gaunamais atlyginimais (64,2 proc.), menkomis algomis ir pensijomis, neužtikrinančiomis oraus gyvenimo (55,6 proc.). Todėl žmonės išvažiuoja neturėdami vilties sugrįžti.

Tik save parodyti

Vytauto Didžiojo universiteto politologas Bernaras Ivanovas savivaldybių iniciatyvą palaikyti glaudesnius ryšius su emigravusiais kraštiečiais ir juos bandyti vilioti atgal į gimtąjį kraštą, vadina tiesiai: regionų ekonominio neįgalumo pasireiškimu. Anot jo, viena didžiausių Lietuvos blogybių – šalies regionai tiek ekonominiu, tiek savarankiškumo požiūriu labai prastai plėtojami, yra priklausomi nuo centrinės valdžios. Todėl ir dabar įgyvendindami projektą „Globalūs regionai“ tik nori atkreipti į save dėmesį – ir ne vien išeivijos. Tikimasi, kad apie regionų pastangas išgirs šalies valdžia ir skirs papildomų lėšų. Tačiau, politologo žodžiais, dažnai papildomi pinigai nusėda savivaldybių administracijų išlaidų eilutėje.

„Globalios Lietuvos“ idėja – biurokratų sukurtas fenomenas, kurio tikslas – panaudoti biudžeto lėšas. Tai absoliuti fikcija, nes ir sumanytojai vargu ar įstengtų paaiškinti, kaip vien kalbomis galima parvilioti namo emigrantus, kurie pirštu rodo į pajamas ir tikina, kad kol jos skirsis keletą ar dešimt kartų, tol apie grįžimą neverta net galvoti“, – pabrėžė politologas.

Pasak B. Ivanovo, kai kurios merijos „Globalių regionų“ idėja mėgins naudotis ir kitais tikslais – kitąmet laukia savivaldos rinkimai. Todėl ne vienos savivaldybės politikai bandys pasirodyti esantys geresni, nei yra iš tikrųjų. Tačiau vargu ar patrauks rinkėjus, kurių nuolat mažėja. „Jau ne visada suveikia ir tai, kad kai kam atvežama malkų, skiriama pašalpa ar paremontuojamas kelias. Tai chaotiškas ir nesisteminis sprendimas. Neturima jokios vizijos, jokio supratimo, kaip reikėtų plėtoti vieną ar kitą Lietuvos regioną, kad žmonės neišvažinėtų“, – dėstė jis. Politologas šalies regionus lygino su varlytėmis, įmestomis į pieną. Vienos jų dar bando taškytis, kitos – skęsta, o išsigelbėti vargu ar kuri nors pajėgs...