Emigrantams žadamos išlygos būstui įsigyti
Sie­kiant pa­leng­vin­ti są­ly­gas emig­ran­tams sko­lin­tis būs­tui Lie­tu­vo­je, siū­lo­ma keis­ti šių pa­sko­lų są­ly­gas. Dėl pa­kei­ti­mų šią sa­vai­tę spręs Vy­riau­sy­bė. Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas „vals­tie­tis“ Sta­sys Ja­ke­liū­nas siū­lo įsta­ty­me nu­ma­ty­ti iš­ly­gas, kad emig­ran­tai, gau­nan­tys pa­ja­mas sva­rais ster­lin­gų ar ki­ta va­liu­ta ir be­sis­ko­li­nan­tys eu­rais, ne­bū­tų ver­ti­na­mi kaip im­an­tys pa­sko­lą už­sie­nio va­liu­ta.

„Tikslas, kad išvykę lietuviai, emigrantai, galėtų kurtis Lietuvoje (...) Nepaisant to, kad teoriškai galima skolintis užsienio valiuta, bet reikalaujamos rizikos draudimo priemonės yra praktiškai neįgyvendinamos. Tai, kad jiems (emigrantams – BNS) būtų sudarytos galimybės nevertinti skolinimo eurais jiems kaip skolinimo užsienio valiuta. Tai tuomet sudarytų jiems palankesnes sąlygas pasiskolinti, pirkti būstus ir, tikėtina, grįžti į Lietuvą“, – BNS sakė S. Jakeliūnas.

Pasak jo, įstatymo pakeitimais taip pat siekiama apsaugoti gyventojus nuo rizikos, skolinantis užsienio valiuta, nes dabartinis reguliavimas vis dar numato tokią kreditavimo galimybę.

„Kurso svyravimai (yra rizikingi – BNS). Skolinimasis užsienio valiuta ilgam laikui ir didelėmis sumomis gali sukelti sunkiai pamatuojamų nuostolių. Ir prieš dešimt metų įvykęs skolinimasis Šveicarijos frankais yra to pavyzdys. Tačiau ir 2014 metais Europos Parlamento užsakymu atlikta studija nurodo, kad skolinimasis, ypač būstui, užsienio valiuta yra viena iš rizikų, kurios reiktų vengti“, – argumentavo S. Jakeliūnas.

Seimo narys įstatymo pakeitimuose, be kita ko, numato, kad paskola galėtų būti suteikiama eurais arba tik ta valiuta, kuria kredito gavėjas gauna pajamas.

Finansų ministerija, iš esmės siūlanti pritarti pakeitimams, vis dėlto rekomenduoja neriboti žmogaus teisės pačiam pasirinkti, kokia valiuta jis norėtų gauti kreditą.

Pasak S. Jakeliūno, sprendimas Seime turėtų būti priimtas dar pavasario sesijoje, bet pakeitimai įsigalioti galėtų ir vėliau, galbūt nuo kitų metų pradžios.

Pernai liepą Lietuvoje pradėtas taikyti naujas būsto paskolų rinkos reguliavimas – Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymu į Lietuvos teisę perkelta vadinamoji Būsto kredito direktyva.

Lietuvos banko teigimu, dėl didesnės rizikos vartotojui atskirai reglamentuotos ir būsto kredito užsienio valiuta sutartys, pagal kurias kredito valiuta yra kita nei jo gavėjo pajamų ar gyvenamosios šalies valiuta. Kitaip tariant, būsto paskola eurais emigrantui, pajamas gaunančiam ne eurais, laikoma kreditu užsienio valiuta ir galioja papildomi vartotojų apsaugos reikalavimai, įskaitant ir banko pareigą pasiūlyti žmogui priemonę valiutos rizikai valdyti.

Tokia priemonė turi būti suprantama vartotojui, pavyzdžiui, didesnė kredito palūkanų norma, už kurią valiutos kurso pasikeitimo riziką prisiimtų pats paskolos davėjas, tačiau pagal įstatymą vartotojas neprivalo pasinaudoti tokia priemone.