Emigracijoje uždirbti pinigai – našlaičių labui
Vie­no Tel­šių dau­gia­bu­čio ke­tu­rių kam­ba­rių bu­tas, ta­pęs vie­šą­ja įstai­ga „Kur­ki­me vai­kams ry­to­jų“, bus nau­ji na­mai še­šiems tė­vų glo­bos ne­te­ku­siems vai­kams – dvie­jų tel­šiš­kių šei­mų vy­rai už­sie­ny­je už­dirb­tus pi­ni­gus sky­rė bend­ruo­me­ni­niams vai­kų glo­bos na­mams įkur­ti.

Emigracijoje telšiškių uždirbtomis lėšomis buvo nupirktas ir vėliau remontuotas gerokai apleistas butas. Jame, prižiūrimi penkių darbuotojų, gyvens tėvų globos netekę ir valdiškuose vaikų globos namuose iki šiol augę vaikai. Tai bus pirmieji bendruomeniniai vaikų globos namai Telšių rajone. Šio rajono meras akcentavo, kad čia neskubėta priverstinai skaidyti esamų vaikų globos namų, stengtasi skatinti privačias vaikų globos iniciatyvas.

Vilma Meškienė ir Jurgita Gargasienė Telšiuose įkūrė pirmuosius šiame rajone bendruomeninius vaikų globos namus.

Šeši vaikai turės penkias „mamas“

Telšiuose įsteigtiems bendruomeniniams vaikų globos namams vadovausianti Jurgita Gargasienė, kuri iki šiol dirbo socialine darbuotoja Telšių vaikų namuose, „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad siekį įkurti šiuos namus jai įkvėpė noras padėti vaikams užaugti „ne režimo sąlygomis“. Jos nuomone, būtent taip jie gyvena valdiškuose vaikų globos namuose, nes ten vaikams tenka vykdyti už juos atsakingų darbuotojų nurodymus.

„Mes, penkios naujų namų darbuotojos, stengsimės vaikus auklėti ne nurodymais, o skatinsime jų iniciatyvas. Žodžiu, būsime ne už juos atsakingos darbuotojos, o mamos, prisiimsiančios atsakomybę, kad vaikai užaugtų savarankiški, atsakingi, kūrybingi bei įgytų visų kitų gyvenime reikalingų savybių“, – pabrėžė J. Gargasienė.

Kartu su socialinį darbą dirbančia kaimyne Vilma Meškiene ji maždaug prieš metus nutarė įkurti bendruomeninius vaikų globos namus, o realaus jų kūrimo ėmėsi prieš pusmetį.

„Svarbiausias mums buvo vyrų sutikimas, nes namai įsteigti jų sunkiai uždirbtomis lėšomis“, – sakė J. Gargasienė. Abiejų sutuoktiniai šią idėją įvertino palankiai ir ne tik nupirko vaikų globai skirtą butą, bet ir patys jį suremontavo. Taip pat buvo perkama visko, ko reikia kiekvieniems namams.

„Dabar šis butas įrengtas geriau nei mūsų namai“, – pripažino Jurgita. Beje, naujame bute vaikai galėjo gyventi jau senokai, bet įkurtuvės buvo nukeltos dėl biurokratinių trukdžių. „Teismas turi nustatyti naują kiekvieno vaiko gyvenamąją vietą“, – pasakojo J. Gargasienė.

Vaikų globa joms – ne verslas

Keturių kambarių bute gyvens šeši vaikai, kiekvieno jų išlaikymui per mėnesį skiriama po 1120 eurų, t. y. tiek, kiek vaikų globa kainuoja valdiškuose vaikų globos namuose. „Atrodo, kad tai nemenki pinigai. Tačiau suskaičiavę visas būsimas išlaidas matome, kad ir sau, ir kitoms pakviestoms „mamomis“ dirbti moterims galėsime mokėti tik 500 eurų atlyginimą. Kitaip neišgyventume“, – sakė J. Gargasienė. Moteris pasidžiaugė nesunkiai radusi specialistes, jos pasikeisdamos visą parą globos vaikus.

Bendruomeninių vaikų globos namų įkūrėja akcentavo, kad vaikų globa jai – ne verslas, iš kurio galėtų prasigyventi. Pasak jos, tėvų globos netekusių vaikų globa – tai galimybė išreikšti save per meilę ir rūpinimąsi jais. „Dirbdamas valdiškuose vaikų globos namuose atsakomybę už vaiką jauti tik darbo valandomis. Dabar už prisiimtus globoti vaikus atsakingos būsime visą gyvenimą“, – sakė ji.

Jos kolegė V. Meškienė teigė, kad bendruomeniniams vaikų globos namams kurti vyras skyrė per aštuonerius metus Norvegijoje uždirbtus pinigus. Moteris teigė puikiai suvokianti, kokią atsakomybę prisiima, ir pripažino, kad vaikų auginimas jai – didžiulis džiaugsmas.

Dviejų šeimų užsienyje uždirbtomis lėšomis buvo nupirktas vaikų globai skirtas butas, sutuoktiniai patys jį suremontavo. / telsiai.lt nuotrauka.

Pavyzdys kitiems

Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad jų rajone nutarta neskubėti skaidyti Telšių vaikų globos namų, perkant privačius namus ar butus ir juose apgyvendinant vaikus, su kuriais ir toliau dirbtų tiek patys globos namų darbuotojai. „Spręsdami vaikų globos klausimą pasirinkome sunkesnį ir neabejotinai ilgesnį kelią“, – konstatavo meras. Anot jo, savivaldybėje aktyviai dirbama, kad tėvų globos netekusius vaikus imtų globoti šeimos, norinčios tai daryti.

P. Kuizino teigimu, privačia dviejų šeimų iniciatyva Telšiuose įkurti bendruomeniniai vaikų globos namai yra pavyzdys kitiems: ne tik Telšių rajono, bet ir visiems Lietuvos žmonėms, mylintiems vaikus ir norintiems juos globoti. Jis patikino, kad merija yra pasirengusi remti visus vaikų globėjus ir specialistų konsultacijomis, ir finansais.